- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- 1-255-1148/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46612-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- R. M.
- Civilinis ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., el. paštas: (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Jis, 2023-12-05, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo esančioje automobilių stovėjimo vietoje, šalia automobilio „BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu su V. P., vieną kartą kumščiu pastarajam sudavė į kairį skruostą, tuo padarydamas kairio skruosto sumušimą su kairio skruostikaulio lanko skeveldriniu lūžimu, kas sukėlė nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną pasistatė automobilį prie nukentėjusiojo namų. Kaltinamojo kaimynas D. Š. paskambinęs kaltinamajam pasakė, jog prie pastarojo automobilio stovi žmogus ir kažką daro, tikėtina, leidžia orą iš padangos. Kadangi kaltinamasis gyvena šalia pastatyto automobilio, nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Atėjęs į įvykio vietą, pamatė, kad nukentėjusysis tupi prie automobilio ir leidžia orą iš kaltinamojo automobilio padangų. Nukentėjusiojo paklausus, kodėl jis taip daro, pastarasis pradėjo kaltinamąjį pulti, rėkauti ir keiktis. Nukentėjusysis sakė, kad negalima statyti čia automobilio ir ėjo link kaltinamojo, mosikuodamas rankomis. Kaltinamajam atrodė, kad nukentėjusysis jam ketina suduoti, be to nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas ir kaltinamajam pasirodė, kad nukentėjusysis yra užsimojęs jam trenkti. Pripažįsta, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė tyčia, tuo metu galvojo, kad tai buvo būtinoji gintis. Šiuo metu supranta, kad poreikio suduoti nukentėjusiajam nebuvo, suvokia, kad pasielgė blogai, galėjo viską išspręsti kitaip. Po smūgio sudavimo nukentėjusysis pradėjo rėkti, atsitraukė ir pabėgo į savo namus. Nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad jis turėtų būti mažinamas iki 1500 Eur, kuriuos galėtų atlyginti, nes dirba ir gauna pajamas. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad žalos neatlygino, nes šiuo metu neturi pinigų. Žalą galėtų atlyginti dalimis iš savo darbo užmokesčio.
3. Kaltinamojo R. M. gynėjas advokatas V. K. teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiojo provokuojamą elgesį pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, paskyrus laisvės apribojimo bausmę netaikyti intensyvios priežiūros, kadangi tokiu atveju kaltinamasis turėtų nešioti apykoję, o kaltinamojo darbas yra parduotuvėje ir tai ribotų jo galimybę dirbti. Prašė atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes. Mano, kad civilinis ieškinys turėtų būti mažinamas.
4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi, prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos sumą sudaro fizinis skausmas, stresas, tai, kad ilgą laiką negalėjo valgyti dėl patiriamo fizinio skausmo. Atkreipė dėmesį, kad dėl patirto smurto nedarbingas buvo apie pusantro mėnesio. Be to, jo mažametis vaikas taip pat patyrė stresą, kai nukentėjusysis vyko į ligoninę operacijai. Nukentėjusysis iki šiol jaučia diskomfortą.
5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovas advokatas T. L. teisiamojo posėdžio metu prašė tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei priteisti proceso išlaidas. Pažymėjo, kad bylą buvo galima baigti nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, bet dėl susitaikymo kaltinamasis nesikreipė.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-05, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), jis išėjo į lauką parūkyti. Rūkydamas pamatė, kad automobilio „BMW" vairuotojas pasistatė automobilį ne savo kieme ir paliko jį stovėti. Parūkęs priėjo prie minėto automobilio ir nusprendė pamokyti jaunuolį, kurio nepažįsta, bet žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, kad šis nestatytų savo automobilio ne savo kieme. Jis nusprendė nuleisti automobilio vieną padangą, tačiau visiškai automobilio padangos nenuleido, dar liko oro rate. Kol jis nuleidinėjo automobilio padangą, privažiavo raudonos spalvos automobilis, kurio vairuotojas atidaręs automobilio langą jo paklausė ką jis daro. Jis to asmens paklausė ar čia jo „BMW" automobilis, šis teigė jam, kad ne jo, bet žino kam priklauso ir pasakė, kad pakvies „BMW" automobilio savininką. Minėtas raudonos spalvos automobilio vairuotojas nuvažiavo ir po kiek laiko atėjo vienas. Jam būnant kartu su raudonos spalvos automobilio vairuotoju po 7 min. atėjo „BMW" automobilio savininkas, kuriam pradėjo aiškinti, kokią teisę šis turi ne savo kieme statyti savo „BMW" automobilį. Tačiau automobilio „BMW" vairuotojas jam pasakė, kad čia nėra privatus kiemas, kur nori ten ir stato. Jis „BMW" vairuotojui pasakė, kad pasiimtų kastuvą ir nusikastų savo kiemą, ir galės statyti savo automobilį kur norįs. Tačiau „BMW" automobilio savininkas į jo žodžius nereagavo ir vieną kartą trenkė iš dešinės rankos kumščio į veido kairės pusės skruostą. Jis neketino „BMW" automobilio savininkui trenkti ar kažką daryti, tiesiog ėjo link šio. Po smūgio jis atsitraukė nuo „BMW" automobilio savininko toliau. „BMW" automobilio savininkas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvykus policijai jis papasakojo kas nutiko ir, kad jam „BMW" automobilio savininkas vieną kartą trenkė. Jam policija iškvietė greitosios pagalbos tarnybas, kuri jį nuvežė į Šilutės priėmimo skyrių apžiūrai. Po apžiūros nustatė kairės pusės skruosto sumušimą ir lūžį (b. l. 2).
8. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad dėl padaryto sužalojimo jis gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Dėl patirto sužalojimo nuo 2023-12-06 iki 2023-12-09 turėjo nedarbingumą. Jis nedarbingumo išmokos negavo, nes įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, nors tai ir buvo po darbo valandų. Jis vaikino, kuris jį sužalojo po įvykio daugiau nematė, vaikinas su juo nebuvo susisiekęs, neatsiprašė dėl savo netinkamo elgesio, neatlygino jam padarytos žalos. Jis pripažįsta, jog pamatęs, kad vaikino automobilis vėl pastatytas prie (duomenys neskelbtini) namo, nutarė šį pamokyti ir iš vieno rato išleido orą, daugiau tikrai automobiliui nieko nepadarė. Jie taip buvo nutarę su kaimynais, nes minėtas automobilis jau ne vieną kartą buvo pastatytas į ne jam priklausančią statymo vietą, be to stato automobilį, o sniego nekasa. Jis su vaikinu pradėjo pyktis, pasakė, kad šis nekasa sniego ir stato į nukastas vietas ne prie savo namo. Vaikinas pradėjo sakyti, kad turi kastuvą, bet neprivalo rodyti. Sakė, tegul atidaro bagažinę ir parodo, kad turi kastuvą. Vaikinas nedarė automobilio bagažinės ir nerodė kastuvo. Jis kalbėdamas su vaikinu visą laiką nevalingai gestikuliavo rankomis, tikrai neturėjo jokio tikslo vaikinui suduoti ar kažką tai padaryti. Jis tikrai neužsimojo ranka prieš vaikiną, tiesiog buvo supykęs ir kalbėdamas nevalingai mosikavo rankomis. Jis pajuto tada vieną smūgį iš kumščio į kairę veido pusę. Po suduoto smūgio pajuto stiprų skausmą (b. l. 33-36).
9. Liudytojas D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-05, apie 22.30 val., jis savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini)., ir privažiavęs pažymėtą namą Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad prie automobilio „BMW" galinio rato tupi tamsiai apsirengęs žmogus. Jis iš pradžių pravažiavo „BMW" automobilį, bet pavažiavęs į priekį apsisuko ir grįžo atgal prie asmens ir paklausė „ką čia darai“. Nepažįstamas asmuo jo paklausė ar čia jo „BMW" automobilis. Jis šiam pasakė, kad ne, bet čia jo pažįstamo automobilis. Paskambino savo pažįstamam R. M., kuriam priklauso „BMW" automobilis ir pasakė, kad nepažįstamas asmuo bando nuleisti jo automobilio padangą. Atėjęs R. M. nepažįstamo asmens paklausė ką šis daro. Asmuo R. M. pasakė, kad nuleidžia automobilio padangą už tai, kad automobilį stato ne savo kieme. R. M. gražiai asmens prašė atgal pripūsti automobilio padangą, kad galėtų patraukti automobilį. Tačiau asmuo elgėsi agresyviai, rėkė, vartojo įvairiausius necenzūrinius žodžius. R. M. bandė kalbėti gražiai su minėtu asmeniu, bet šis nesiklausė ir puolė R. M., bandė rankos kumščiu suduoti į veidą, tačiau nesudavė ir R. M. apsigindamas save, kad šiam nebūtų suduota į veidą, sudavė rankos delnu vieną kartą nepažįstamam asmeniui į veidą ir atsitraukė. Atsitraukė ir tas nepažįstamas asmuo, paskambino savo žmonai, kuri išėjo į lauką (b. l. 89-92).
10. Liudytoja R. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Prie namo esanti aikštelė, kurioje statomi automobiliai priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Žiemos metu, kai būna daug prisnigę sniego, individualiai kiekvienas automobilio savininkas nusikasa aikštelėje vietą, kur stato savo automobilį. (duomenys neskelbtini) name yra trys laiptinės, jos šeima gyvena trečioje laiptinėje, todėl jos vyras V. P. kartu su kaimynu nusikasa aikštelėje vietas statyti automobiliui. Niekad nėra buvę, kad atvažiuotų ir pastatytų prie jų namo savo automobilį gyventojas iš kito namo. 2023-12-04 atėjusi prie savo automobilio pamatė, kad prie jos automobilio netvarkingai pastatytas „BMW" markės, tamsios spalvos automobilis. Jai buvo sunku įlipti į savo automobilį, bijojo durelėmis apgadinti „BMW" automobilį. Ji pasakė vyrui, kad yra pastatytas ne (duomenys neskelbtini) namo gyventojo automobilis. Pradėjo aiškintis kam priklauso „BMW" markės automobilis. Sužinojo, kad minėto automobilio savininkas gyvena visai kitame name. Taip pat sužinojo, kad savo automobilį jo savininkas buvo pastatęs ne tik jų namo aikštelėje, bet ir kitose aikštelėse, iš kurių buvo išvarytas. 2023-12-05 vyras nukasė sniegą vietoje kur yra statomas automobilis ir parėjo į namus. Jai būnant namuose, maždaug apie 22.00 val., tikslaus laiko neįsidėmėjo, per savo virtuvės langą pamatė, kad vėl „BMW" markės automobilis stovi prie jų namo, kur yra nukastas sniegas. Ji apie tai pasakė savo vyrui. Vyras išėjo į lauką ir po kurio laiko paskambino bei pasakė, kad ateitų į lauką. Jai atėjus į lauką pamatė, kad prie „BMW" markės automobilio stovi jos vyras, du vaikinai ir vyresnio amžiaus moteris. Jie pradėjo aiškintis visi, pasakė, kad aikštelė priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, kad žiemos metu, kai užsninga jie patys nusivalo vietas automobiliams statyti, kad negražu yra statyti prie svetimo namo savo automobilį. Ji pasakė, kad buvo netvarkingai pastatytas „BMW" markės automobilis ir jai ryte sunku buvo į jį įlipti. Vaikinas, kurio automobilis buvo, pasakė jai, kad jai mažiau reikia valgyti, kad į mašiną įlipti. Labai aršiai buvo nusiteikusi vaikinuko mama, visą laiką šaukė ir gynė savo sūnų. Kai prie automobilio visi kartu aiškinosi, jos vyras priėjo arčiau automobilio savininko. Vyras sakydamas vaikinukui gestikuliavo rankomis, tačiau ji tikrai gerai matė, jog vyras nelietė savo rankom vaikino veido, ar kitos kūno dalies. Vaikinas tuo momentu užsimojo rankos kumščiu ir vieną kartą sudavė vyrui į veido sritį, ties skruostu. Jau nepamena į kurią veido pusę. Jos vyras tik bandė paaiškinti vaikinui, kad negalima statyti automobilio ne prie savo namo, šio neužgauliojo, nevadino necenzūriniais žodžiais (b. l. 95-98).
11. 2023-12-05 Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46612-23, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 5).
12. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. P. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023-12-05, apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini)., lauke netoli automobilio „BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. vieną kartą iš dešinės rankos delno trenkė jam į kairės pusės veido skruostą (b. l. 1-4).
13. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2, 16-19).
14. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2023-12-05, 23.00 val., Bendrajame pagalbos centre (112) gautas R. M. pranešimas. Pranešėjas nurodo, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės ką tik neblaivus vyras nuleido padangas pranešėjo automobiliui. Vyras šiuo metu šalia pranešėjo automobilio, su juodais drabužiais (b. l. 26).
15. 2024-02-12 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (112). Nustatyta, kad į BPC kreipėsi R. M. nurodydamas, kad „žiūrėkit, klausykit, man reikia policijos į (duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)", „žodžiu, čia vyras sukinėjas aplink mašiną, padangas nuleido, žodžiu nežinau sako, kad...", „jis nesusikalba iš vis, sako ta mašina...“ (tekstas netaisytas - autoriaus pastaba“ (b. l. 99-101, CD diskas)).
16. 2024-02-19 - 2024-02-20 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo - garso įrašas iš policijos pareigūnų BODY kameros. Nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. nurodo, kad konflikto metu, dėl R. M. statomo automobilio ne savo kieme, R. M. jam trenkė. R. M. nurodo, kad nukentėjusiajam trenkė gindamasis, nors nukentėjusysis jam nesudavė nei karto, tik mosikavo rankomis (b. l. 102-107, CD diskas).
17. 2024-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 6/2024 (10) patvirtina, jog V. P. nustatytas kairio skruosto sumušimas su kairio skruostikaulio lanko skeveldriniu lūžimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka ir pan. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje. V. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
18. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
19. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, be jo paties parodymų jo kaltė patvirtinta nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą.
20. Byloje konstatuotina R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu atsiprašė. Pažymėtina, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. M. neneigė nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, jo prisipažinimą padarytos veikos iš dalies, kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, lėmė ne siekis išvengti atsakomybės, o neteisingas suvokimas susiklosčiusios situacijos. Nukentėjusiojo elgesį – jam neteisėtai nuleidinėjant kaltinamojo automobilio padangas, einantį link kaltinamojo, piktai šaukiantį kaltinamojo atžvilgiu, jį keikiantį, būnant neblaiviam (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), mosikuojantį rankomis prieš kaltinamojo veidą – kaltinamasis tuo metu įvertino, kaip puolimą, todėl manė, kad ginasi. Matyti, kad šiai dienai, nustačius, kad nukentėjusiojo veiksmuose fizinio puolimo nebuvo, kaltinamasis, įvertinęs buvusią situaciją, pripažino, kad poreikio smurtauti nebuvo, o neteisėtas kaltinamojo elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo tiek neteisėtais, tiek nekorektiškais ir netoleruotinais veiksmais. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas laiko kaltinamojo atgailą nuoširdžia.
21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Minėtoje normoje numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-699/2017).
22. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvykio metu nukentėjusysis ne tik buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir atliko provokuojančius veiksmus – tamsiu paros metu tyčia nuleidinėjo kaltinamojo automobilio padangų orą, vartojo necenzūrinius žodžius, mosavo rankomis prieš kaltinamojo veidą. Nors kilusios konfliktinės situacijos jokiais atvejais negali būti sprendžiamos panaudojant smurtą, tačiau, teismo vertinimu, tokie provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusiojo veiksmai buvo tiek neteisėti – savavališkas svetimo turto naudojimas, neturint savininko sutikimo (padangų oro išleidimas), tiek amoralūs – savininkui (kaltinamajam) paprašius pasiaiškinti dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, pastarasis nutaria kilusią situaciją spręsti ne taikiu būdu, pasikalbant, bet, būnant viešoje vietoje neblaiviam, šaukia, keikiasi ir piktai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu, mosikuoja pastarajam prieš veidą. Akivaizdu, kad toks provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos veikos padarymui. Matydamas, kad nukentėjusysis elgiasi neteisėtai (išleidžia kaltinamojo automobilio padangų orą), kaltinamasis akivaizdžiai turėjo pagrindą manyti, kad paskesnis teismo aptartas nukentėjusiojo elgesys gali nulemti nukentėjusiojo smurtinio pobūdžio veiksmus. Nors tokių veiksmų nukentėjusysis neatliko, tačiau visuma nukentėjusiojo veiksmų, lėmė kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Taigi šiuo atveju minėtus nukentėjusiojo veiksmus yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
23. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. ir nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki nusikalstamos veikos padarymo, matydamas neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus (nukentėjusysis išleidžia kaltinamojo automobilio padangų orą), kaltinamasis pats iškviečia policijos pareigūnus, kas rodo kaltinamojo polinkį konfliktą spręsti, pasitelkiant atitinkamas tvarką užtikrinančias institucijas (minėta, kad smurtinį kaltinamojo elgesį išprovokavo būtent nukentėjusiojo elgesys), ko nepadarė nukentėjusysis, manydamas, kad kaltinamasis neturi teisės pasistatyti savo automobilio prie namo, kuriame gyvena nukentėjusysis. Kaltinamasis atliko vieną smurtinio pobūdžio veiksmą. Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. M. Lietuvoje neteistas (b. l. 119-125), baustas administracine tvarka (b. l. 114-118), paskirtas administracines nuobaudas sumokėjęs, jas įvykdęs, dirba, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai.
24. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai R. M. bus pasiekti paskyrus jam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui, nepaskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, nes minėta priežiūra kaltinamajam nėra tikslinga – veiką jis padarė išprovokuotas nukentėjusiojo, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamasis atlikdamas bausmę privalo būti intensyviai prižiūrimas.
25. Kaltinamajam kartu su paskirta bausme skirtinas įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
26. R. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų
27. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
28. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė ieškinį atsakovui – kaltinamajam R. M. dėl 1 567,37 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo V. P. gydymą sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (b. l. 65-66, 67).
29. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
30. 2024-01-04 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam V. P. dėl patirto sveikatos sutrikdymo 2023-12-06 VšĮ Šilutės ligoninės medicinos specialistai, o laikotarpiu nuo 2023-12-06 iki 2023-12-11 VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės „Klaipėdos ligoninė“ suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 1 567,37 Eur (b. l. 67).
31. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
32. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam V. P. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais R. M. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Tačiau įvertinus paties nukentėjusiojo veiksmus, išprovokavusius konfliktą bei pasekmes pačiam nukentėjusiajam, spręstina, kad nukentėjusysis iš dalies, lygia dalimi, atsakingas už jam kilusias pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, iš R. M. priteistinas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 783,69 Eur žalos atlyginimas (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Likusi ieškinio dalis kaltinamojo atžvilgiu (kaip vienintelio atsakovo, nurodyto ieškinyje) atmestina, kaip neatsakingam dėl civilinio ieškovo patirtos žalos dalies.
V. P. ieškinys
33. Civilinis ieškovas V. P. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą T. L. pareiškė atsakovui – kaltinamajam R. M. ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei prašo: priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei visas nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b. l. 79-83).
34. Kaltinamasis R. M. ieškinį pripažįsta iš dalies.
35. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
36. Nustatyta, kad kaltinamasis R. M. nukentėjusiajam V. P. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2023-12-05 konflikto metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.
37. Ieškinyje nurodoma, kad V. P. buvo operuotas intraveninėje nejautroje, jam buvo atlikta kairio skruosto lanko repozicija. Po sužalojimo nukentėjusiajam buvo sutinęs visas kairysis skruostas, ilgą laiką negalėjo prasižioti ir kramtyti maisto, todėl teko gamintis specialų, nekramtomą maistą ir valgyti jaučiant didelius skausmus. Nukentėjusysis patyrė didelį išgąstį ir fizinį skausmą, o sužalojimo pasekmės ir neigiami emociniai išgyvenimai bei nepatogumai išlieka iki šiol – dėl kairio skruostikaulio lanko lūžimo jam buvo vizualiai deformuotas veidas, kuris dar ilgą laiką buvo sutinęs, todėl jis vengė rodytis viešumoje, jautė diskomfortą ir nuolatinius išgyvenimus. Nukentėjusysis mėnesį laiko negalėjo eiti į darbą, o dėl to, jog jis įvykio vakarą buvo išgėręs alkoholio, jam visą nedarbo laikotarpį nebuvo mokama ligos išmoka, dėl ko pasunkėjo šeimos finansinė situacija. Nors gyvena netoliese, kaltinamasis nei karto nepasidomėjo nukentėjusiojo sveikata, jo neatsiprašė, nepasiūlė jokios pagalbos ir nesitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Nors skruostikaulio lūžis gyja, tačiau jis traumos vietoje vis dar jaučia didelius skausmus, todėl vartoja vaistus nuo skausmo. Jis negali pilnavertiškai praverti burnos, įprastai kalbėti, kramtyti maisto ir pan. Pradėjo kamuoti nemiga, nes neinant praverti burnos atsirado baimė uždusti miegant, todėl iš po nakties jaučiamas nuovargis. V. P. išgyvena ir dėl savo išvaizdos pokyčių, nes ant veido liko randų iš po skruostikaulio operacijos, jam pasidarė sunkiau reaguoti į aplinkinių žvilgsnius ir net apkalbas, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės.
38. Teismas, vertindamas civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus dvasinius išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, nukentėjusiojo V. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, sprendžiant, kad šiuo atveju nukentėjusysis patyrė 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Tačiau įvertinus paties nukentėjusiojo veiksmus, išprovokavusius konfliktą bei pasekmes pačiam nukentėjusiajam, spręstina, kad nukentėjusysis iš dalies, lygia dalimi, atsakingas už jam kilusias pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, iš R. M. priteistinas nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
39. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Civilinio ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl iš kaltinamojo priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
40. Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo atstovas advokatas T. L. proceso metu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. P. patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo R. M.. Nukentėjusįjį – civilinį ieškovą baudžiamajame procese atstovavo advokatas T. L., kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. P. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, spręstina, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos. Tačiau įvertinus paties nukentėjusiojo veiksmus, išprovokavusius konfliktą bei pasekmes pačiam nukentėjusiajam, spręstina, kad nukentėjusysis iš dalies, lygia dalimi, atsakingas už jam kilusias pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, iš R. M. priteistinas nukentėjusiajam 500 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
41. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148-151), nuosprendį pradėjus vykdyti naikintina ( BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783981, ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui 783,69 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 69 ct) žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 000 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų už teisinę pagalbą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.