- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- 1-4316-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33968-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- T. N.
- Nukentėjusysis
- B. B.
- Advokatai
- Petras Lileika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį - 24 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2018-09-26.
2) 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsniu - 60 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. 6 mėn. ir turto konfiskavimas. Arešto bausmę atlikęs 2024-09-06;
3) 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2025-02-28 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2025 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nutartimi nutarta: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis T. N. prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir T. N. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros;
5) 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme (subendrintos 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiu paskirtos bausmės) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.
6) 2025 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2025 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (4 mėnesius) ir T. N. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025 m. rugsėjo 23 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine B. B. metu, ją pastūmė, dėl to nukentėjusioji atsitrenkė nugara į sieną, po to, rankomis sugriebęs suspaudė jai kaklą - tuo padarė nukentėjusiajai B. B. odos nubrozdinimą nugaroje - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;
2025 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine B. B. metu, tyčia pargriovė ją ant grindų, o nukentėjusiajai bandant atsistoti, du kartus spyrė į nugarą ir kumščiu smogė į galvą – tuo sukėlė nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. pykosi su sugyventine B. B., su kuria gyvena beveik tris metus. Po pietų ji atėjo į rūsį pasiimti buto raktų. Jis sugriebė nukentėjusiąją už kaklo, prirėmė prie sienos ir išėjo. Įvykio metu buvo neblaivus. Į butą grįžo maždaug po penkių minučių ir išėjo iš namų. Nusipirko degtinės, parke išgėrė, susitiko draugą, kuris jį parvežė namo. Įvykius namuose prisimena miglotai, kadangi vartojo psichotropinius vaistus ir alkoholį. Nemano, kad nukentėjusioji jį galėtų apkalbėti ar be reikalo kviesti pareigūnus. Smurtavimo priežastis besaikis alkoholio vartojimas. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusios atsiprašė.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusioji B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. N. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie du su puse metų, kartu su jais gyvena jos (duomenys neskelbtini) amžiaus dukra A. A., kuri dienos metu buvo (duomenys neskelbtini), o vakare - pas jos mamą, kur ir liko nakvoti, todėl smurto prieš ją nematė. 2025-09-23 dienos metu namuose dėl buitinių dalykų su T. N. apsipyko ir jis išėjo į namo rūsį, kur sandėliuke betonavo grindis. Galėjo būti apie 17.00 val. Tuo metu abu buvo vartoję alkoholio - ji tvarkydamasi namus išgėrė alaus, o sugyventinis išgėrinėjo dirbdamas rūsyje. Išeidamas iš buto jis iš durų spynos ištraukė jos raktus ir juos išsinešė. Po kelių minučių ji nuėjo į rūsį, kur T. pasilenkęs dirbo. Ji paprašė atiduoti raktus, bet vyras tylėjo. Tuomet iš jo mūvėtų kelnių kišenės ji ištraukė savo raktą ir pasisuko bėgti, bet čia pat, prie sandėliuko durų sugyventinis ją sugriebė už drabužių, stūmė link sienos, į kurią ji atsitrenkė ir užsigavo nugarą. Prispaudęs ją prie sienos, stovėdamas priešais ją, T. rankomis sugriebė jos kaklą ir nieko nesakydamas pradėjo smaugti. Nuo kaklo suspaudimo jai ėmė trūkti oro, pasidarė silpna. Kai T. patraukė rankas nuo jos kaklo, bandydama pasišalinti ji dar porą žingsnių žengė nugara įsirėmusi į sieną, o tada susmuko. Nebuvo praradusi sąmonės. Matyt, griuvo dėl oro trūkumo. Griuvo ant šono, ant kairės kūno pusės. Sugyventinis matė, kad ji nugriuvo, tačiau atsikelti nepadėjo, iš rūsio išėjo. Grįžo maždaug po poros minučių, ji tebegulėjo ir jai pasakė, kad keltųsi ir eitų miegoti, duodamas jai suprasti, kad ant grindų guli ne dėl jo veiksmų, o dėl girtumo. Šiek tiek pasėdėjusi ji grįžo į namus. T. jau buvo namuose, bet ją pamatęs, išėjo. Buto rakto ji neturėjo, nes prieš smaugdamas, sugyventinis jį atėmė. Į namus T. N. sugrįžo po pusvalandžio ar valandos labiau apgirtęs. Ji tuo metu darė vakarienę ir papriekaištavo jam dėl elgesio su ja. T. ją iškeikė. Pasakiusi, kad pavalgytų ir eitų miegoti, pati nuėjo į balkoną parūkyti. T. uždarė balkono duris. Kodėl taip pasielgė, nežino, bet toks elgesys jam būdingas. Į prašymą išleisti jis nereagavo, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Išgirdęs, kad ji kviečia pareigūnus, sugyventinis atidarė balkono duris ir paklausė "Tu man iškvietei mentus?". Nieko jam neatsakė. Jai išeidinėjant iš balkono, jis kažkokiu būdu ją pargriovė. Galvoja, kad jis smogė, tačiau kuo ir į kur, atsakyti negali. Ji virto ant nugaros, bandė keltis, buvo pusiau sėdom, kai stovėdamas jai už nugaros, jis du kartus spyrė į nugaros apatinę dalį ir kumščiu trenkė į kairę galvos pusę, plaukuotąją dalį. Daugiau sugyventinis nebesmurtavo. Netrukus atvyko GMP medikai, o paskui juos - policijos pareigūnai. Medikai ją apžiūrėjo, siūlė vykti į gydymo įstaigą detalesniam ištyrimui, bet ji atsisakė. T. prieš ją smurtavęs jau daug kartų, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, be to, dar viena byla nagrinėjama teisme. Ant jos kūno išryškėjo tik nubrozdinimai menčių srityse bei nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje. Šie sužalojimai padaryti 2025-09-23. Galvoja, kad nugarą nusibrozdino nuo pastūmimo atsitrenkus į rūsio sieną, o alkūnę - griūdama nuo smūgio ant grindų, kai buvo išleista iš balkono. Savo veiksmais T. N. sukėlė jai fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 58-62).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad policijos pareigūnus kvietė B. B.. Įvykio vietoje pareigūnams ji paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, (duomenys neskelbtini), sugyventinis T. N. ją pastūmė į sieną ir prirėmęs prie sienos ją smaugė rankomis. Tą pačią dieną apie 19.50 val. namuose, kambaryje T. N. ją pargriovė ant grindų, du kartus spyrė į nugarą, ranka smogė į galvą. Užfiksuotas smurtą galintis rodyti požymis – nubrozdinimas B. B. nugaroje (1 t., b.l. 38-41).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės rūsio patalpos ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 43-53).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), kuriais nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. apie 19.58 val. B. B. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad prieš 10 minučių sugyventinis užrakino ją balkone, neišleidžia, prieš porą valandų smaugė rankomis. Pokalbio metu vyras pradėjo spardyti pranešėją, fone girdisi grumtynių garsai, pranešėja šaukia, prašydama jos nespardyti (1 t., b.l. 15-16).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. 19.54 val. Centro informacinėje sistemoje fiksuotas B. B. pranešimas telefonu apie smurtą artimoje aplinkoje. Pridėta pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė. B. B. praneša, kad vyras užrakino ją balkone prieš 10 minučių, prieš porą valandų smurtavo, smaugė, medikų nereikia. Pokalbio metu pasako, kad jis ką tik atidarė duris, girdisi kaip sako „Nu baik, nespardyk! Spardo” (1 t., b.l. 30-34).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti 4 vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su B. B., kuri pasakoja, kad šiandien sugyventinis rūsyje ją prispaudė prie sienos - pareigūnui parodo nugarą, kurios srityje matomi odos nubrozdinimai - ir ėmė smaugti, po ko ji nugriuvo ir gulėjo, o sugyventinis nuėjo. Vėliau vakare namuose kilus konfliktui, sugyventinis ją uždarė balkone, todėl ji iškvietė policiją, o kai jis iš balkono ją išleido ir ji ėjo kambariu, vyras ją kažkokiu būdu pargriovė, du kartus spyrė į nugarą, po to kumščiu trenkė į galvą. Vyras smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b.l. 35-37).
Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad nukentėjusiosios B. B. nugaros srityje, ties kairiąja mentimi matomas 45x30 mm dydžio odos nubrozdinimas, ties dešiniąja mentimi - 40x5 mm dydžio odos nubrozdinimas. Dešinės alkūnės srityje - 15x20 mm dydžio nubrozdinimas. Kaklo srityje išoriškai matomų sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 68-76).
Asmens blaivumo testais nustatoma, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. 20.26 val. B. B. nustatytas 1,20 promil. girtumas, 20.21 val. T. N. – 3,01 promil. girtumas (1 t., b.l. 42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad B. B. konstatuotas odos nubrozdinimas nugaroje, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva nugaros apačioje aprašoma kaip sena ir su 2025 m. rugsėjo 23 d. trauma nesiejama. Konstatuotas tik vienas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek ir griuvimo metu (1 t., b.l. 86-87).
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.
Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji beveik tris metus veda bendra ūkį, sugyventiniai, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.
Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad T. N. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine B. B. metu, ją pastūmė, dėl to nukentėjusioji atsitrenkė nugara į sieną, po to, rankomis sugriebęs suspaudė jai kaklą - tuo padarė nukentėjusiajai B. B. odos nubrozdinimą nugaroje - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
2025 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, o nukentėjusiajai bandant atsistoti, du kartus spyrė į nugarą ir kumščiu smogė į galvą – tuo sukėlė nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą. Kaltinamasis dėl alkoholio ir psichotropinių vaistų vartojimo gerai neprisimena nusikaltimų padarymo detalių, tačiau sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje (1 t. b.l. 86-87), nukentėjusioji išsyk kreipėsi pagalbos. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės skyrimo motyvai
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į T. N. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (du nesunkūs nusikaltimai), į nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad T. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tos, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui ir būdamas recidyvistu
Vertinant T. N. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (1 t. b.l.150-158), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 49-67). (duomenys neskelbtini) PSC lankosi nuo 2023 m. liepos 12 d. Paskutinė gyd. psichiatro konsultacija 2024 m. gruodžio 16 d., dgn.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Skirtas medikamentinis gydymas (2 t., b.l. 37). 2023-2025 metų laikotarpiu 3 kartus gydytas (duomenys neskelbtini), dgn.: (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 40-44).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, teisiamas šeštą kartą, paskutinius tris kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus B. B. atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, akivaizdu, jog T. N. yra linkęs nusikalsti, linkęs daryti paskutiniu metu smurtinius nusikaltimus, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, nustatant laisvės atėmimo bausmę artimą vidutiniam dydžiui.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi T. N. šias nusikalstamas veikas padarė dar iki įsiteisėjant 2025 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiui, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. lapkričio18 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad T. N. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 162,50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamajam paskirt kardomoji priemonė suėmimas, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsni 1 dalies 7 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš T. N. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus –CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika 2025 m. rugsėjo 23 d. 17.00 val.) ir jį nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika 2025 m. rugsėjo 23 d. 20.00 val.) ir jį nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis, subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo T. N..
Iki bausmės vykdymo pradžios T. N. kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus –CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.