- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-2015-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01593-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys byloje A. S., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis Z. S. nebuvo sudaręs santuokos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų bazėje apie Z. S. yra įrašytas įrašas „išsituokęs“. Teikiamu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S. nebuvo sudaręs santuokos, t. y. paneigti VĮ Registrų centras duomenų bazėje įrašytą įrašą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnį teismine tvarka gali būti nustatomi faktai, kurie buvo, tačiau asmuo neturi jį patvirtinančių dokumentų, t. y. jie yra prarasti, dingę. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas prašo patvirtinti faktą, kurio nebuvo, todėl laikė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas CPK 445 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti nustatytas.
5. Teismo vertinimu, byla negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka, todėl pareikštą pareiškimą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja visos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Po pareiškėjo brolio mirties turtas paveldimas pagal įstatymą, tačiau tam, kad būtų priimtas mirusio brolio palikimas, reikalingas nustatyti juridinę reikšmę faktas, jog miręs pareiškėjo brolis Z. S. apskritai nebuvo susituokęs, kai tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenų bazėje įrašytas įrašas „išsituokęs“, dėl ko paveldėjimo bylą užvedęs notaras negali tęsti tolimesnių su paveldėjimu susijusių veiksmų;
6.2. tam, kad būtų galima užbaigti paveldėjimo procesą, reikalinga nustatyti juridinį faktą, jog miręs Z. S. iš tiesų nebuvo sudaręs santuokos, o klaidingas įrašas VĮ Registrų centro duomenų bazėje panaikintas;
6.3. tai, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje padarytas įrašas klaidingas, patvirtina eilė dokumentų, gautų iš skirtingų valstybės institucijų, kurių buvo prašoma pateikti informaciją apie Z. S. tariamai sudarytą santuoką, t. y. pateikti duomenis apie tai, kada santuoka buvo sudaryta ir įregistruota bei kada santuoka buvo nutraukta (pasibaigė). Nė viena iš institucijų, t. y. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, negalėjo pateikti duomenų apie Z. S. sudarytą santuoką, be kita ko, ir duomenų, patvirtinančių tikslią santuokos nutraukimo datą. Taigi, akivaizdu, jog valstybinėms įstaigoms negalint pateikti tokių duomenų, santuoka apskritai nebuvo sudaryta, o VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantis įrašas „išsituokęs“ įtraukta klaidingai;
6.4. pareiškėjas išnaudojo visas galimybes siekiant surinkti informaciją bei gauti duomenis, patvirtinančius faktą, jog miręs jo brolis Z. S. buvo sudaręs santuoką bei ją nutraukė. Tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenų bazėje įrašas „išsituokęs“ nepagrįstai įtrauktas remiantis vien tik Z. S. prašymo išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą pagrindu. Taigi, tuo atveju, jeigu Z. S. iš tiesų būtų sudaręs santuoką ir vėliau ją nutraukęs, būtų išlikę tai patvirtinantys civilinės metrikacijos įrašai, ko šiuo atveju nėra;
6.5. pareiškėjas teismui nurodė ir pagrindė visas aplinkybes, reikalingas siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Byla spręstina tik ypatingosios teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodinėja, kad egzistuoja visos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui sąlygos, kadangi po brolio mirties galimai neteisingas VĮ Registrų centro duomenų bazėje įrašas „išsituokęs“ sudaro kliūtis tolimesniam paveldėjimo procesui, t. y. nors pas notarą yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau dėl esančio įrašo paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą neišduodamas. Pareiškėjas teigia, jog yra surinkęs iš visų valstybinių institucijų duomenis apie tai, kad nėra duomenų apie egzistavusius Z. S. santuokos įrašus, taip pat ir duomenų, patvirtinančių tikslią santuokos nutraukimo datą, todėl daugiau duomenų gauti negali. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
11. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑535‑969/2015). Teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
12. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes bei prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, laikė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas CPK 445 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti nustatytas, kadangi šiuo atveju pareiškėjas prašo patvirtinti nebuvusį faktą.
14. Apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui neturi teisinio pagrindo nepritarti, laikydamas, jog iš tiesų nagrinėjamu atveju toks prašomas nustatyti faktas remiantis CPK 445 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti nustatytas. Kaip jau minėta, pareiškėjas siekia įrodyti, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje įrašas apie mirusį brolį „išsituokęs“ yra klaidingas, neatitinka faktinių aplinkybių, turi surinkęs duomenis iš valstybinių institucijų, kad nėra duomenų nei apie mirusio brolio sudarytą santuoką, nei apie jos nutraukimą, o VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantis įrašas „išsituokęs“ padarytas remiantis mirusiojo paso duomenimis. Taigi, iš esmės pareiškėjas siekia panaikinti įrašą, o ne atkurti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. siekia atitinkamo įrodymo patvirtinimo, kas neatitinka CPK 445 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurios būtinos tam, kad teisių gynimui būtų naudojamasi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutu.
15. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta tuo aspektu, jog surinkti visi reikalingi duomenys, o daugiau duomenų apie mirusio brolio santuokos (ne) sudarymą ir jos nutraukimą negali gauti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad tam, jog būtų pasinaudojama juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutu, nepakanka vien surinkti atitinkamus įrodymus, tačiau turi būti visa sąlygų visuma, tarp jų ir tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra juridinis, kad toks faktas buvo, o ne priešingai, kaip kad nagrinėjamu atveju, siekiama įrodyti, kad tokio fakto nebuvo ir siekiama gautų įrodymu pagrindu gauti įrodymus patvirtinančią išvadą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš sąlygų reikšti pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra ir tai, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo tarpu pareiškėjas teigia surinkęs visus įrodymus iš valstybinių institucijų, taigi, nesiekia atkurti atitinkamų prarastų dokumentų ar duomenų, todėl gali prašyti duomenų tvarkytoją ištaisyti galimai klaidingai įrašytus duomenis.
17. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teisingai išsprendė pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą, todėl skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.