Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
1A-779-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17195-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. V.
Advokatai
Vida Kabečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17195-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,

sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo R. V. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškota iš R. V., valstybės naudai 440 (keturi šimtai keturiasdešimt) eurų dydžio suma, atitinkanti transporto priemonės vertę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, prie nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 30 parų arešto pakeitus į 30 dienų laisvės atėmimo, pridedant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 30 (trisdešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. R. V. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 13 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, vairavo K. L. priklausantį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje nustatyta 1,70 promilės alkoholio, t. y. jis vairavo kelių eismo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, iš teismo rezoliucinės dalies pašalinti kaip perteklines pasikartojančias bausmes, paliekant vieną iš jų, t. y. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.1. Skunde nurodo, jog nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, kad nuosprendžiu buvo du kartus skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, du kartus pakartotos ir kitos nuostatos: draudimas vairuoti transporto priemones vykdomi įstatymo nustatyta tvarka, išieškoti iš R. V., valstybės naudai 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) dydžio sumą, atitinkančią transporto priemonės vertę bei valstybės naudai priteisti 112 Eur (šimtą dvylika) proceso išlaidoms atlyginti.

2.2. Skunde pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje asmenims, turintiems ne vieną išnykusį teistumą ar nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarius bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui nėra skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-548/17, Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-622-311/2017).

2.3. Skunde apeliantas teigia, kad skirdamas bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, kad nėra baustas administracine tvarka už analogiškus veiksmus, kad turi pastovią gyvenamąją vietą ir nėra duomenų, kad jis priklausytų psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms, registruotas darbo biržoje. 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimu jis nutraukė santuoką su D. V., iš jo priteista sūnaus išlaikymui 350 Lt. Vykdant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš probacijos tarnybos negauta duomenų, kad jis nesilaikė bausmės vykdymo nuostatų ir nustatytos tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. V. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis iš esmės prašo tik taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus).

7. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.

8. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo R. V. atžvilgiu, nėra. Aukščiau aptartos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. V. parinko arešto bausmę. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kad praeityje jis teistas net 8 kartus, du kartus teistas užsienyje, tame tarpe ir dėl to, jog vairavo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegijos mano, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, R. V. pagrįstai paskirtas areštas, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas jau buvo patikėjęs R. V. ir atidėjęs bausmės vykdymą ankstesniu nuosprendžiu, todėl nuteistasis žinojo kokios pasekmės gresia už naujas nusikalstamas veikas. Bausmės vykdymo atidėjimas jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Aplinkybės, kad nuteistasis R. V. nutraukė santuoką su D. V. ir iš jo priteista sūnaus išlaikymui 350 Lt, kad vykdant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš probacijos tarnybos negauta duomenų, jog R. V. nesilaikė bausmės vykdymo nuostatų ir nustatytos tvarkos - nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo. Taigi, išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas areštą, ir jį sumažinęs vienu trečdaliu, teisingumo principo nepažeidė.

11. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

12. Savo skunde nuteistasis cituoja įstatymus, teismų nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo du kartus skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, du kartus pakartoto ir kitos nuostatos: draudimas vairuoti transporto priemones vykdomi įstatymo nustatyta tvarka, išieškoti iš R. V., valstybės naudai 440 Eur dydžio sumą, atitinkančią transporto priemonės vertę, priteisti iš R. V. valstybės naudai priteisti 112 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo nuteistojo argumentu, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minėtos nuostatos buvo nurodytos du kartus, tačiau tai teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą, nekeičiantį nuosprendžio esmės.

14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, kad priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. V. apeliacinį skundą.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas