- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- TS-73-1058/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 59-177, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 8 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, subendrinus ją su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 8 MGL bauda. Be to, A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir nustatyta galutinė – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 8 MGL bauda. Taip pat A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio reikalavimus jam skirta 26 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinus pagal 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžius skirtas bausmes, nuteistajam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė bei 8 MGL dydžio bauda.
Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. sausio 6 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės A. Š. atliko 2019 m. sausio 6 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 17 d. – 3 mėnesiai ir 20 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 59-177 nutarta netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 66 taškai, nestebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis neįvykdė Komisijos jam pateiktų rekomendacijų, priteistų ieškinių nemoka, nuostatos priežiūros atžvilgiu nėra teigiamos – perkeltas į (duomenys neskelbtini) padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nepripažįsta turimų narkotinių medžiagų vartojimo problemų, praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, Komisija padarė išvadą, kad A. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 59-177 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neobjektyvus. Iš priimto nutarimo akivaizdu, kad iki laisvės atėmimo termino pabaigos jam liko 3 mėnesiai 20 dienų, bausmės pabaiga numatyta 2021 m. sausio 6 d., tuo tarpu Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą nurodė, kad pakartotinis jo svarstymas dėl lygtinio paleidimo numatytas 2021 m. kovo mėnesį. Taigi nagrinėdama lygtinio paleidimo klausimą Komisija ne tik nebuvo susipažinusi su jo asmens bylos duomenimis, bet ir nežinojo jo bausmės pabaigos. Nutarime nemotyvuota, kodėl po laivės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos jis turi vėl atvykti į pataisos įstaigos lygtinio paleidimo svarstymą, taip iš jo neteisėtai atimama laisvė uždarant į pataisos įstaigą be jokio teismo sprendimo, bei pažeidžiamos teisė į laisvę ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Be to, taip be jokio pagrindo iš jo atimta teisė kreiptis į lygtinio paleidimo komisiją pakartotinai iki bausmės termino pabaigos, faktiškai atimant teisę į lygtinį paleidimą. Jis atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus, vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, dirba (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu išskaitas antstoliams turi daryti darbdavys, ir jo žiniomis, jis tai daro. Nei Komisija, nei socialiniai darbuotojai duomenų iš darbdavio užklausę nebuvo, informacijos netikslino, todėl Komisijos išvada dėl ieškinių nedengimo yra nepagrįsta. Teismo nustatytus įpareigojimus jis buvo pažeidęs pakankamai seniai, dėl to gailisi iki šiol. Nori būti pilnaverčiu piliečiu ir dėl savo padarytos veikos ne tik prisipažino, bet ir dirbo tam, kad vykdytų įpareigojimus, moka mokesčius. Palaiko socialinius ryšius su mama, dukra bei anūku. Nuobaudą buvo gavęs už tai, kad nepranešė vadovybei apie darbdavio pakeitimą, nuobauda šiuo metu negalioja. Komisijos nutarime akcentuojama, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, tai tiesa. Tačiau tam pačiam nutarime nurodyta, kad jis nepripažįsta, jog yra priklausomas nuo narkotikų vartojimo, ir tai yra viena iš atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą priežasčių. Tai rodo, jog Komisija iš anksto, be jokio pagrindo, nusprendusi netaikyti jam lygtinio paleidimo, išgalvojo nebūtas aplinkybes ir sąmoningai pažeisdama įstatymus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Skundžiamu nutarimu pažeistos žmogaus teisės, atimta teisė būti paleistam anksčiau laiko bei vykdoma diskriminacija.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. Š. skundą nepateikė.
Nuteistojo A. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 59-177 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. Š. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. Š. Komisijai pristatomas antrą kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 27 metai, kas rodo, jog nusikalstamas elgesys buvo sąmoningas subrendusio asmens pasirinkimas. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose jis atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jo elgesio neįtakojo. Anksčiau teistas 8 kartus, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę, paskirtą pagal penkis teismo nuosprendžius. Didžioji dalis nusikalstamų veikų padaryta bendrininkų grupėje, kas didina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir rodo, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kitų žmonių įtakai. Tai pažymima ir Socialinio tyrimo išvadoje. Nors pastaraisiais metais jis teigia atsiribojęs nuo tokių draugų, tačiau neneigia, kad draugų tarpe buvo teistų asmenų ir tokių draugų įtaka turėjo didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui. Teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu, nusikalstamų veikų besikartojantis pobūdis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokias teismo išvadas lemia ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau net tris kartus taikytas lygintis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygos buvo pažeistos, jo atžvilgiu taip pat taikytas amnestijos įstatymas bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepaisant daug kartų jam išreikšto pasitikėjimo, taikant padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas, A. Š. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Paskutiniu metu nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, net keturiais paskutiniais nuosprendžiais jis nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios įvykdytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Be to, toks nuteistojo elgesys rodė ir neigiamas jo nuostatas taikytų probacijos priemonių atžvilgiu bei šių priemonių neefektyvumą.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. Š. savo elgesį vertina paviršutiniškai, perleisdamas didesnę atsakomybės dalį draugams, kurie jo teigimu, darė jam blogą įtaką, taigi yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Bausmės atlikimo metu A. Š. du kartus skatintas, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), ką teismas vertina itin teigiamai. Kita vertus, skatintas buvo pakankamai seniai, be to, perkėlus jį tolimesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini), buvo baustas už tvarkos nesilaikymą. Nors nuobauda šiuo metu negalioja ir taip pat yra paskirta pakankamai seniai (2019 m. gruodžio 19 d.), visgi tai rodo, jog nuteistasis nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju nuobauda buvo skirta būtent sušvelninus bausmės atlikimo režimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje į galiojančias taisykles žiūri laisviau. A. Š. savo skunde pabrėžia, jog nuobauda buvo skirta vien už tai, jog jis laiku nepranešė pataisos įstaigai apie darbovietės pakeitimą. Sutiktina, kad tai nėra itin šiurkštus pažeidimas. Kita vertus, iš skundo argumentų akivaizdu, jog tokiu būdu nuteistasis bando sumenkinti savo padaryto tvarkos pažeidimo svarbą, nors tinkamas bausmės atlikimas yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tvarkos pažeidimai, kad ir kokie jie būtų, neturėtų būti toleruojami. Nustatytos aplinkybės rodo atitinkamą nuteistojo požiūrį į tvarkos taisykles ir leidžia abejoti, jog išėjęs į laisvę jis bus pakankamai motyvuotas laikytis įstatymų ir nenusikals.
Nesutiktina su nuteistojo argumentais, jog Komisijos nutarimas yra prieštaringas dėl to, jog jame viena vertus nurodoma, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, o toliau yra teigiama, jog jis nepripažįsta narkotinių medžiagų vartojimo problemų. Pažymėtina, kad Komisijos nutarime yra akcentuojama, jog įkalinimo įstaiga oficialių duomenų apie alkoholio, jo surogatų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje neturi. Šios aplinkybės niekaip nepaneigia Socialinio tyrimo išvados, kad psichotropinių medžiagų vartojimo problemų pastarasis nesureikšmina. Pats A. Š. yra nurodęs, kad praeityje retkarčiais vartodavo amfetaminą, bet priklausomas nebuvo, be to jis teistas už narkotinių medžiagų laikymą savo reikmėms.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba. Nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo įdarbintas VĮ „M“ (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 5 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir jis įdarbintas UAB „S“ (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini) UAB „M“, nutraukęs su jais sutartį 2019 m. gruodžio 16 d. įsidarbino UAB „L“ (duomenys neskelbtini). A. Š. nuostatos dėl darbo išlieka teigiamos. Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko svarbiomis, užtikrinant sėkmingą nuteistojo reintegraciją į visuomenę. Kita vertus, pažymėtina, kad darbas ir jo turėjimas nelaikytinas kriminogeniniu nuteistojo elgesio veiksniu. Prieš padarant nusikalamas veikas nuteistasis dirbo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad paskutinės jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo turtinio pobūdžio, taigi nuteistasis papildomai siekė neteisėtos finansinės naudos, ką patvirtina ir Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad pats nuteistasis kaip vieną iš veiksnių, turėjusių įtakos jo nusikalstamam elgesiui nurodo finansinę naudą.
Pagal OASys vertinimo metodiką A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 66 taškai. Esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš 66 taškų daugiau nei pusė – 41 taškas yra dinaminis, kurį galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turėjo pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas būtų pagrindu išvadai, jog jis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad A. Š. pirmenybę teikia veiksmui tuo metu nesusimąstydamas apie galimas pasekmes, stokoja probleminių sričių įžvalgos, nors ir turi išsikėlęs ilgalaikius tikslus, jie nėra konkretūs. Analogiškos aplinkybės tiek Komisijos, tiek ir teismų buvo konstatuojamos ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu, taigi situacija nėra iš esmės pakitusi. Vertinant nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbu paminėti ir tai, jog po ankstesnio svarstymo jam buvo nustatytos rekomendacijos (dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir mokėti priteistus ieškinius), kurias pastarasis privalėjo vykdyti, tačiau nevykdė. 2020 m. vasario 20 d. jis buvo pradėjęs lankyti elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, bet po pirmo užsiėmimo atsisakė lankyti programą, paaiškindamas, kad nemato prasmės. Be to, jis nevykdo ir rekomendacijos, susijusios su priteistų ieškinių mokėjimu. Vadovaujantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma, nuteistasis skolingas 18786,63 EUR, turimų skolų nemoka. A. Š. skunde nurodo, kad žalos atlyginimui pinigai turėtų būti nuskaitomi nuo jo darbo užmokesčio. Duomenų apie pinigų nuskaitymą iš darbo užmokesčio teismas neturi, tačiau bet kuriuo atveju, nuteistasis iš tiesų siekdamas greičiau atlyginti padarytą žalą, turėtų pats asmeniškai dėti pastangas ieškinių padengimui, tai rodytų realų jo siekį keisti savo elgesį teigiama linkme ir neigiamų savo nusikalstamo elgesio pasekmių prisiėmimą. Teismai anksčiau nagrinėdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo taip pat akcentavo, jog nuteistasis turėtų skirti ypatingą dėmesį savo veiksmais padarytos žalos atlyginimui, visgi A. Š. išvadų nepadarė ir nerodė visiškai jokių pastangų asmeniškai imtis veiksmų žalai padengti, užuot tai darydamas, jis perkėlė žalos atlyginimo klausimą priverstiniam išieškojimui bei darbdavio atsakomybei.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su motina, seserimi, dukra, jo emocijos stabilios, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, išsako norą būti pilnaverčių visuomenės nariu, vykdė socialiniame reabilitacijos plane nurodytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, ankstesnis dalyvavimas užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 59-177, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, po ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo neįvykdytas rekomendacijas, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Savo skunde nuteistasis taip pat kaip vieną iš pagrindinių Komisijos nutarimo naikinimo pagrindų nurodė netinkamai nurodytą pakartotinio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. BVK 164 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi BVK yra aiškiai apibrėžtas maksimalus pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas. Kita vertus, įstatymas imperatyviai nenustato jokių papildomų kriterijų, į kuriuos Komisija privalo būtinai atsižvelgti, nustatydama pakartotinio svarstymo terminą, taip pat nenumato ir minimalaus termino. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad Komisija nepagrįstai nurodė maksimalų 6 mėnesių terminą rekomendacijų įvykdymui, kuris yra nelogiškas ir viršija likusį paskirtos bausmės laiką. Kita vertus, vien tai nėra pagrindu naikinti priimto Komisijos nutarimo kaip neteisėto ir nepagrįsto. Pagal anksčiau galiojusią BVK 158 straipsnio redakciją, likus mažiau nei 3 mėnesiams iki bausmės pabaigos lygtinis paleidimas bet kuriuo atveju negalėjo būti taikomas nuteistiesiems. Nors šiuo metu minėtos nuostatos neliko, toks terminas anksčiau galiojusiame įstatyme buvo numatytas įvertinus realias nuteistųjų galimybes įvykdyti rekomendacijas ir įrodyti savo elgesio pažangai. Pažymėtina, kad nustatyti pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo terminą yra išimtinė Komisijos kompetencija, kurios teismas savo sprendimu įtakoti negali. Kita vertus, įvertinus nuteistojo elgesį iki jo lygtinio paleidimo svarstymo, šiuo metu nestebimą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pritartina Komisijos nuomonei, kad likęs mažesnis nei 3 mėnesių terminas, nebūtų pakankamas konstatuoti esant būtinas sąlygas lyginio paleidimo taikymui. Tuo pačiu pažymėtina, kad Komisijos nutarime nurodyta pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo data jokiu būdu nereiškia, kad nuteistasis turėtų atlikti ilgesnę bausmę, nei jam paskirta teismo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo A. Š. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 59-177, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.