Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-26 · Administracinė byla Nr. eI-1791-816/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
eI-1791-816/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06079-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jovita Einikienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1791-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06079-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. K. 101,62 eurų vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. imtinai, ir priteisti 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamasis turtas, nurodytas prie prašymo pridedamuose prieduose, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl pagal Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Nurodo, jog pareiškėja siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Pažymi, kad pagrindų, dėl kurių atsakovas galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jie būtų atleisti, – nėra. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovai rinkliavos neturėtų mokėti nėra, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Atitinkamai atsakovas privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš esmės tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.

Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 1 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (nauja redakcija, patvirtinta Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634, galioja nuo 2017 m. liepos 1 d., toliau – ir Rinkliavos nuostatai, Nuostatai). Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 6.5 p., nuo 2020 m. lapkričio 4 d. galiojančios redakcijos 7.5 p.). Pagal Nuostatų 6.6 papunktį (nuo 2020 m. lapkričio 4 d. galiojančios redakcijos 7.5 p.), rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Taigi, pagal Nuostatus Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Nuostatų 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų 1 priedas). Nuostatų 20–22, 24 ir 58 punktai (nuo 2020 m. lapkričio 4 d. galiojančios redakcijos 21–23, 25 ir 64 punktai) įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą. Rinkliava sumokama į mokėjimo pranešime nurodytą Varėnos rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų 26 punktas, nuo 2020 m. lapkričio 4 d. galiojančios redakcijos 27 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus – 51,70 kv. m ploto gyvenamąjį namą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (VĮ Registrų centro išrašas). Taigi pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Bylos duomenys rodo, kad už minėtą atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objektą jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2019 m. balandžio–gruodžio mėn. sudaro 12,00 Eur (12,00 Eur sumai už 12 mėn., atsižvelgiant į gautas įmokas ir perskaičiavimus, 2019 m. liepos 30 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 11806736 ir išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini)), už 2020 m. – 33,98 Eur (šiai sumai 2020 m. kovo 16 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 11931407 ir išsiųstas minėtu adresu), už 2021 m. – 33,98 Eur (šiai sumai 2021 m. vasario 8 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 12061234 ir išsiųstas minėtu adresu), už 2022 m. sausio-birželio mėn. – 21,64 Eur (43,28 Eur sumai už 12 mėn 2022 m. kovo 17 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 20116565 ir išsiųstas minėtu adresu).

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos naudai 101,62 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sprendžiamas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad patyrė 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (10,00 Eur išlaidos advokato pagalbai, 1,81 Eur gyventojų registro elektroniniam išrašui, 0,32 Eur, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašui, 1,48 Eur pašto išlaidoms), pateikdama 2022 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 393, kurioje nurodomos paslaugos – prašymo dėl skolos priteisimo parengimas ir pateikimas, 2022 m. spalio 18 d. teisinių paslaugų sutarties su Advokatų kontora „Win & Law“ išrašą ir 2022 m. lapkričio 4 d. pavedimo išrašą.

Pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).

Taip pat ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131? straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, pareiškėja neįrodė, kad mokėjimo nurodyme ir sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos yra patirtos būtent dėl nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininkas pas pareiškėją yra. Taip pat dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (NTR išrašo, pašto ir GRT išlaidos) susijusios su vietinės rinkliavos mokėtojų registro administravimu ir tinkamu jų informavimu apie mokėtiną vietinę rinkliavą, priskirtina prie vietinės rinkliavos administravimo kaštų, kurių apmokėjimo (patyrimo) perkėlimas vietinės rinkliavos mokėtojams nenumatytas teisės aktuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

Iš esmės patenkinti pareiškėjos prašymą.

Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo A. K. 101,62 eurų (vieną šimtą vieną eurą ir šešiasdešimt du centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą.

Atmesti pareiškėjos prašymą dalyje dėl 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė