- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2121-945/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Grando logistika“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Grando logistika“ dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu (b. l. 1–2) prašė priteisti iš atsakovės 1 495,64 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, taip pat netesybas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi (b. l. 12–13) nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ieškovo atstovų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus arba pateikti procesinį dokumentą, pasirašytą jį paduodančio asmens, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys.
3. 2019 m. spalio 16 d. teisme gautos diplomų kopijos (b. l. 16–19), patvirtinančios ieškovo vardu ieškinį pateikusių asmenų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi (b. l. 20–21) ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nustatytu terminu nebuvo pateikti dokumentai, jog ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, taip pat nepateiktas ir ieškinys, pasirašytas paties ieškovo, t. y. ieškovas visų 2019 m. spalio 7 d. nutartyje nuodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu (b. l. 38) ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir pripažinti, kad ieškinio trūkumai yra pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartyje nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kokie narystės profesinėje sąjungoje įrodymai yra privalomi.
1.2. Teismui pateikti ieškovo pasirašyti du įgaliojimai P. G. ir R. K., kur išreikšta jo valia būti atstovaujamam ir kuriuose ant Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos firminio blanko su pirmininko parašu rašoma, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, yra pakankami narystės įrodymai. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga visus savo narius atstovauja teismui pateikiamų įgaliojimų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).
10. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, yra nustatyti CPK 56 straipsnyje. Jais gali būti ir profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai) (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi pagal esamą teisinį reguliavimą, profesinės sąjungos gali būti atstovais teisme tik tais atvejais, kai jos atstovauja savo nariams ir tik darbo bylose, todėl siekiant pagrįsti atstovo tinkamumą, yra būtina pateikti ir atstovaujamo asmens narystę profesinėje sąjungoje patvirtinančius duomenis (CPK 111 straipsnio 5 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškinys ieškovo vardu buvo pateiktas ir pasirašytas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teisininkės R. K.. Prie ieškinio buvo pridėti ieškovo 2019 m. liepos 9 d. išduoti įgaliojimai Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkui P. G. ir jos teisininkei R. K. atstovauti ieškovą bylose dėl darbo teisinių santykių ir žalos padarymo (b. l. 4–5).
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kilus abejonių dėl ieškovų atstovų tinkamumo, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pateikti atstovų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus arba pateikti procesinį dokumentą, pasirašytą jį paduodančio asmens, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys. Vykdant teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, buvo pateiktos P. G. ir R. K. diplomų kopijos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per nustatytą terminą nebuvo pašalinti visi ieškinio trūkumai, t. y. nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, ar ieškinys, pasirašytas paties ieškovo, todėl nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nepašalinti ieškinio trūkumai (narystę profesinėje sąjungoje patvirtinančių dokumentų ar paties ieškovo pasirašyto ieškinio nepateikimas) sudaro pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu.
13. Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuoja ir specialioji norma – CPK 413 straipsnio 2 dalis, pagal kurią darbo teisinių santykių bylose priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, prie ieškinio pridėtuose 2019 m. liepos 9 d. įgaliojimuose (b. l. 4–5) buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl ieškovo narystės profesinėje sąjungoje, šias abejones galėjo pašalinti parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, pareikalaudamas ieškovą pateikti papildomus jo narystę profesinėje sąjungoje patvirtinančius dokumentus (CPK 413 straipsnio 2 dalis), tačiau tokių papildomų duomenų nebuvimas ieškinio priėmimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudarė esminės kliūties tolesnei proceso eigai.
14. Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad kartu su atskiruoju skundu dėl 2019 m. spalio 23 d. nutarties teismui buvo pateikti dokumentai – Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų kopija, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio protokolo Nr. 1 kopija, išrašas iš įgaliojimų registravimo žurnalo, nario mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija ir nario anketos kopija (b. l. 39–42, 44–47), kurie patvirtina, kad ieškovas yra įvykdęs visas nustatytas priėmimo į profesinę sąjungą sąlygas ir nuo 2019 m. liepos 9 d. yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys. Net jeigu formalus ieškinio trūkumas, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip sudarantį kliūtį tolesnei proceso eigai ir dėl kurio nepašalinimo ieškinys buvo laikytas nepaduotu, ir egzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu, jis buvo pašalintas pateikus atskirąjį skundą. Aplinkybę, kad pateikus šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui nebeliko abejonių dėl ieškovo narystės profesinėje sąjungoje, o kartu ir dėl jo atstovų tinkamumo, patvirtina ir faktas, jog ieškovo atskirąjį skundą, pasirašytą Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G. ir teisininkės R. K., pirmosios instancijos teismas iš karto priėmė, nekonstatavęs jokių šio procesinio dokumento trūkumų. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant tokioms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį darbo teisinių santykių bylose (CPK 414 straipsnis), gavęs ieškovo atskirąjį skundą su papildomais dokumentais, pirmosios instancijos teismas galėjo pats pasinaikinti skundžiamą nutartį, tuo užtikrindamas proceso operatyvumą ir ekonomiškumą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 7 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, kad, nors skundžiama 2019 m. spalio 23 d. nutartis neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, tačiau sprendžiant klausimą dėl ieškinio laikymo nepaduotu, nepašalinus ieškinio trūkumų nustatytu laiku, turi būti atsižvelgta ir į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės toks teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas po to, kai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo pateiktą prašymą, ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir komisijai jo neatnaujinus (b. l. 3). Įstatymas nustato vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą kreiptis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme (DK 231 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovo ieškinį pripažinus nepaduotu dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo ir ieškovui kreipusis į teismą pakartotinai, šis terminas jau bus pasibaigęs, todėl pakartotinis kreipimasis į teismą lems poreikį spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (DK 231 straipsnio 2 dalis), kas reiškia papildomas tiek ieškovo (jo atstovų), tiek teismo darbo laiko sąnaudas, o tai, atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog kartu su atskiruoju skundu pateikus papildomus dokumentus buvo pašalintas tas ieškinio trūkumas, kurį pirmosios instancijos teismas laikė kliūtimi tolesnei proceso eigai, būtų nesuderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).
16. Kartu pažymėtina ir tai, kad procesinės pasekmės nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos ieškovui, kuris, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, tinkamai pasirinko atstovus ir juos įgaliojo vesti procesą ieškovo vardu. Vien faktas, kad teismas pareikalavimo papildomų rašytinių atstovavimo faktą patvirtinančių įrodymų, kuriuos atstovai turėjo, bet jų laiku nepateikė, laikydamiesi pozicijos, kad teismui pateikti dokumentai yra pakankami, negali būti vertinami kaip pakankama priežastis užkirsti ieškovui kelią į jo teisių teisminę gynybą.
17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. S. ieškinio atsakovei mažajai bendrijai „Grando logistika“ dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.