- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-401-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-113/2009
Teisėjas Raimundas Mikšta Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.3.; 1.1.10.1.; 2.4.6.3.1.
2009 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. areštu 20 parų, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei pagal BK 215 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 4 d. ir pagal BK 214 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2009-01-27 iki 2009-01-29.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad jis 2009-01-18, tarp 20 val. ir 20.30 val., Vytauto g. dalyje, esančioje tarp Žvejų g. ir Druskininkų g., Palangoje, nukentėjusiajam V. N. nugriuvus ant grindinio, pagrobė iš jo kelnių kišenės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“ su SIM kortele, kurių bendra vertė 189 Lt, ir V. N. vardu išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009-01-18 22.55 val. iki 2009-01-19 9.30 val. Palangoje, panaudodamas svetimą V. N. vardu išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitant už prekes degalinėje „Lukoil“, esančioje Klaipėdos pl. 44, Palangoje, parduotuvėje „Leader price“, esančioje Žvejų g. 35, Palangoje, parduotuvėje „Samsonas“, esančioje Žvejų g. 35A, Palangoje, parduotuvėje „Iki“, esančioje Taikos g. 68, Palangoje, parduotuvėje „Leader price turgus Nr. 1153“, esančioje Klaipėdos pl. 62A, Palangoje, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai pasikėsino įgyti prekių už visą V. N. sąskaitoje buvusią 400,55 Lt sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes sąskaitoje nepakako lėšų, ir apgaule savo naudai V. N. sąskaita įgijo prekių už 351,34 Lt, tuo V. N. padarė 351,34 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 nuosprendį ir baudžiamąją bylą pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p., nutraukti. Dėl BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų veikų, konstatavus BPK 369 str. 3 d. nurodytus esminius pažeidimus, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jei, teismo nuomone, padaryti pažeidimai nėra esminiai, apeliantas prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 nuosprendį, taikyti BK 75 str.
Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Visų pirma, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Jo, kaip kaltinamojo, BPK 44 str. 8 d., 50 str. 1 d., 52 str. numatytos teisės ne tik kad nebuvo užtikrintos, bet net tinkamai neišaiškintos, nors tai yra teismo pareiga. Antra, teismas, pažeisdamas BPK 255 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą, išplėtė kaltinimo ribas. Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui kaltinant jį BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų veikų padarymu. Tačiau teismas jį nuteisė ir už kėsinimąsi įgyti svetimą turtą apgaule, ir už svetimo turto įgijimą apgaule. Taip buvo suvaržytos jo BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos teisės, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nors kaltinamajame akte ir buvo nurodyta, kad V. N. buvo padaryta neviršijanti 3 MGL dydžio turtinė žala, tačiau nusikalstama veika buvo kvalifikuota ne pagal BK 182 str. 3 d., bet pagal BK 182 str. 1 d., numatančią sunkesnę veiką. Trečia, ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas BPK 166 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos nustatyta tvarka. Ant nukentėjusiojo 2009-01-19 pareiškimo nebuvo uždėta atsakingo pareigūno rezoliucija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra nurodytas pareiškime išdėstytas aplinkybes atitinkantis BK straipsnis. Kadangi ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas, jis niekam nebuvo ir pavestas. Ikiteisminio tyrimo įstaigos budėtojas, gavęs informaciją apie galimą nusikalstamą veiką, ją nustatyta tvarka užregistravo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų nei dėl gautos informacijos tikrinimo, nei dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, pažeidžiant BPK 166 str. 2 d., 167 str. 1 d. reikalavimus, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d., 182 str. 3 d. buvo pradėtas nesant nukentėjusiojo skundo. Tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo kreiptis į nukentėjusįjį, pasiūlydamas jam pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėjo nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavus nukentėjusiojo pareiškimą dėl neva jo užpuolimo ir sumušimo, tyrimas (nors, kaip anksčiau minėta, ir nebuvo pradėtas) toliau vyko dėl BK 180 str. 1 d. numatytos veikos padarymo. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas tik 2009-01-27. Po jo 2009-01-28 apklausos buvo papildomai apklaustas V. N., pastarasis visiškai patvirtino jo duotus parodymus, kad jokio smurto vartota nebuvo. Nepaisant to, 2009-03-25 tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 178 str. 4 d. Tokiais veiksmais, apelianto nuomone, patys pareigūnai pripažino, kad nukentėjusiojo pareiškimo dėl sumušimo jie nelaiko pareiškimu dėl vagystės ir sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą procesą dėl BPK 167 str. 1 d. numatytų veikų padarymo. Be to, nukentėjusysis nuo to momento, kai paaiškėjo tikrosios įvykio aplinkybės, tvirtino, kad jam jokių pretenzijų neturi. Taigi procesas dėl minėtų veikų padarymo buvo pradėtas ir atliekamas nesilaikant BPK, minėtų Rekomendacijų (4 p., 23 p., 43 p., 45 p., 52 p., 64 p., 65 p.) nuostatų, t. y. nesant tam teisėto pagrindo.
Apelianto teigimu, teismas, pažeisdamas BPK 6 str., bylos nagrinėjimą pradėjo nuo jo kaltės klausimo išsprendimo, klausdamas, ar jis prisipažįsta kaltas, nors tai galėjo padaryti tik nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes.
A. G. nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Tą nukentėjusysis tvirtino viso proceso metu. Teismas, skirdamas bausmes, visiškai nesilaikė BK 54 str. reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teisme jis neturėjo gynėjo, negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą ir pateikti jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis turi mažametę dukrą, jo tėvui buvo nustatyta išeminė širdies liga, kardiosklerozė, atlikta planinė širdies operacija, jo motinai nustatytas 40 proc. darbingumas, abu tėvai yra senyvo amžiaus, gyvena kaime, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Dėl šių priežasčių jis persikėlė gyventi pas tėvus. Jis niekur oficialiai nedirba tik dėl sunkios ekonominės situacijos. Anksčiau buvo teistas beveik prieš dvejus metus, šįkart nusikalsti paskatino tik nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės – darbo, nuolatinio pragyvenimo šaltinio, būsto neturėjimas. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiojo mokėjimo kortelę jis naudojo tik būtiniausiems savo poreikiams tenkinti. Todėl teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 4 p. Įvertinus visus aptartus duomenis, paskirtos bausmės vykdymas jam turėjo būti atidėtas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. G., esminių BPK nuostatų pažeidimų šioje byloje nebuvo padaryta.
A. G. teiginys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas tinkamai neišaiškino ir neužtikrino jo, kaip kaltinamojo, BPK 44 str. 8 d., 50 str. 1 d., 52 str. numatytų teisių, nors tai yra teismo pareiga, yra paneigiamas teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais duomenimis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. G., be kitų teisių, buvo išaiškinta ir jo, kaip kaltinamojo, teisė turėti gynėją, A. G. patvirtino supratęs savo teises, pareiškė, jog gynėjas jam nereikalingas (b. l. 138). Be to, ikiteisminio tyrimo metu surašyti teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolai taip pat rodo, kad A. G., vadovaujantis BPK 44 str. 8 d., 50 str., 52 str. nuostatomis, buvo išaiškintas šios teisės turinys, tačiau jis pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas (b. l. 55, 64, 121). A. G. išsiųstame teismo pranešime apie bylos nagrinėjimą dar kartą buvo išaiškinta jo teisė pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 130). Visa tai suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad teisė į gynybą A. G. buvo tinkamai išaiškinta ir užtikrinta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad aptariama teisė būtų pažeista.
Apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas pažeidė BPK 255 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą, išplėtė kaltinimo ribas ir tuo suvaržė jo BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytas teises bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, nors jis buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl pasikėsinimo sukčiauti, jis buvo nuteistas ir už pasikėsinimą sukčiauti, ir už baigtą sukčiavimą, be to, nors kaltinamajame akte ir buvo nurodyta, kad V. N. buvo padaryta neviršijanti 3 MGL dydžio turtinė žala, tačiau nusikalstama veika buvo kvalifikuota ne pagal BK 182 str. 3 d., bet pagal BK 182 str. 1 d., numatančią sunkesnę veiką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. G. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai pasikėsino įgyti prekių už 400,55 Lt sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes V. N. sąskaitoje nepakako lėšų ir apgaule savo naudai V. N. sąskaita įgijo prekių už 351,34 Lt, tuo V. N. padarė 351,34 Lt turtinę žalą. Tokia A. G. veika kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (b. l. 125). Byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje A. G. kaltinant pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (b. l. 129). Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. G. padarė tęstinę nusikalstamą veiką – apgaule savo naudai nukentėjusiojo sąskaita pasikėsino įgyti prekių už 400,55 Lt, tačiau įgijo prekių už mažesnę sumą, ir nuteisė jį pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (b. l. 147). Tad BPK 255 str. 1 d. apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo išplėstos, A. G. nuteistas už tą pačią veiką, kuria buvo kaltinamas ir kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos išdėstytoms kaltinamajame akte. Esant tokiai situacijai, nors nuteistasis ir užvaldė mažesnės nei 3 MGL vertės turtą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kaip pasikėsinimas sukčiavimo būdu užvaldyti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, nes jis kėsinosi užvaldyti didesnės nei 3 MGL vertės turtą (jo tyčia buvo nukreipta įgyti prekių už visą nukentėjusiojo V. N. sąskaitoje buvusią pinigų sumą – 400,55 Lt). Tad baudžiamasis įstatymas dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pritaikytas tinkamai.
Apeliantas nurodo, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas laikantis BPK 166 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos įtvirtintų reikalavimų. Nors ant nukentėjusiojo 2009-01-19 pareiškimo nebuvo uždėta atsakingo pareigūno rezoliucija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra nurodytas pareiškime išdėstytas aplinkybes atitinkantis BK straipsnis, kaip tai turi būti daroma pagal minėtas Rekomendacijas, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas. Šiuo atveju dėl žodinio V. N. pranešimo apie nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašė nustatytos formos protokolą-pareiškimą, jį pasirašė V. N. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ant protokolo-pareiškimo uždėtas antspaudas patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo užregistruotas Ikiteisminių tyrimų registre, V. N. ir prokurorui raštu pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 str. 1 d. (b. l. 1–3). Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustačius kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, požymių, buvo priimti sprendimai pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 178 str. 4 d. (b. l. 54, 63), pagal BK 180 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 119). Nuteistojo nuomone, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d., 182 str. 3 d. buvo pradėtas pažeidžiant BPK 166 str. 2 d., 167 str. 1 d. reikalavimus, t. y. nesant nukentėjusiojo skundo. Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad V. N. nurodė įvykio aplinkybes ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą bei nubausti kaltą asmenį. Tai ir laikytina nukentėjusiojo skundu, nes tuo jis išreiškė savo valią ir iniciatyvą pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusysis parodė, kad jei ir būtų tik pasigedęs telefono ir mokėjimo kortelės, vis tiek būtų kreipęsis į policiją. Taigi pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 4 d., 182 str. 3 d. buvo teisinis pagrindas. Tai, kad nukentėjusysis apklaustas atliekamo ikiteisminio tyrimo metu teigė nebeturintis jokių pretenzijų A. G., savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 4 d., 182 str. 3 d. turėjo būti nutrauktas. Taigi nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir nutraukti baudžiamąją bylą, esant BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytai aplinkybei.
Nuteistasis visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas, pažeisdamas BPK 6 str., bylos nagrinėjimą pradėjo nuo jo kaltės klausimo išsprendimo, klausdamas, ar jis prisipažįsta kaltas, nors tai galėjo padaryti tik nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes. BPK 271 str., reglamentuojančiame įrodymų tyrimo pradžią, įtvirtinta, jog įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu, po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamojo, ar šis supranta kaltinimą, ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. BPK 272 str., reglamentuojančiame kaltinamojo apklausos tvarką, nurodyta, kad po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas kaip tik ir laikėsi minėtų BPK reikalavimų (b. l. 139), išsamiai, nešališkai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nuosprendžiu juos tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, įvertino ir išsprendė A. G. kaltės klausimą.
Tačiau A. G. yra teisus teigdamas, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas taipogi yra viena bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų BK 54 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Byloje esantys duomenys liudija, kad A. G. netrukus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo atlygino padarytą turtinę žalą V. N. V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teigė neturintis jokių pretenzijų, žala atlyginta visiškai (b. l. 23–24, 141). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p. Apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.), atmestinas. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Išanalizavus nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, nėra pagrindo manyti, kad būtent sunki turtinė ar beviltiška padėtis pastūmėjo nuteistąjį daryti nusikalstamas veikas, kad nusikalstamų veikų darymą jis suvokė kaip vienintelę galimą išeitį iš susidariusios situacijos. Nors teismas, skirdamas bausmes, nenurodė, jog vadovaujasi BK 54 str. reikalavimais, tai nereiškia, kad jis jų nesilaikė. Už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė A. G. yra teisinga, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.
Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl BK 75 str. nuostatų nuteistajam netaikymo, nors tam buvo teisinis pagrindas. Nuteistojo padarytų veikų pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui bei už jas paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui atitinkant BK 75 str. sąlygas, teismas privalėjo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Bylos duomenys liudija, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltės neneigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nesistengė išvengti atsakomybės, netrukus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsiprašė nukentėjusiojo, visiškai atlygino jam padarytą turtinę žalą, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino neturintis jokių pretenzijų ir atleidžiantis nuteistajam, A. G. naudojo nukentėjusiojo mokėjimo kortelę būtiniems savo poreikiams tenkinti – pirko maistą, buities prekes, jis buvo registruotas darbo biržoje, nuo 2009-08-19 įsidarbino pagalbiniu darbininku, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrą, gyvena pas tėvus, nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys – jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su atsitiktinai gatvėje sutiktu nepažįstamuoju. Nors A. G. nusikalto būdamas teistas už vagystę įsibrovus į patalpą, aptarti duomenys suteikia pagrindą manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kad realus bausmės atlikimas nutrauktų esamus socialiai vertingus nuteistojo ryšius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. G. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir jam taiko BK 75 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 pakeisti.
Pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Vadovaujantis BK 75 str., A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.