Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ir antstolio D. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) V. M., B. M., antstoliui D. Š. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Bitė Lietuva“ kreipėsi į teismą ir pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininkui V. M. priklauso pusė B. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbovietės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų (b.l. 2-3). Pareiškime nurodė, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-721-494/2009, kurį 2009-09-11 išdavė Vilniaus rajono apylinkės teismas, dėl 383,47 Eur išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė B. M. turi savo vardu atidarytą sąskaitą banke, todėl pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimu su prašymu sutiko (b.l. 16).Suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti (b.l. 26-27). Nurodė, kad sutuoktinio įsiskolinimas susidarė 2009 metais, kai dar nebuvo sudarę santuokos. Apie sutuoktinio skolas iki santuokos nieko nežinojo. Sutuoktinis 2017 m gegužės 23 d. antstoliui pateikė prašymą ir įsipareigojo įsiskolinimą dengti periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis po ne mažiau nei 40,00 Eur. Savo įsipareigojimus jis vykdo tvarkingai. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Visos jos gaunamos lėšos bei piniginės įplaukos yra skirtos vaikų išlaikymui. Šiuo metu tai socialinė pašalpa bei nedarbo socialinė išmoka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkino (b.l. 41-42).Nustatė, kad nenustatyta, jog suinteresuoti asmenys V. M. ir B. M. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Įsiskolinimas kreditoriui atsirado iki V. M. ir B. M. santuokos sudarymo (skola - 2009 m., santuoka - 2014 m.). Net 5 metus kreditorius nesugebėjo išieškoti skolos, nors turi tokio pobūdžio patirties pakankamai, nes tai jo verslo dalis santykiuose su nemokiais klientais. Pats skolininkas dar iki šios bylos iškėlimo 2017 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą antstoliui dėl skolų mokėjimo dalimis ir šio savo įsipareigojimo laikosi – kiekvieną mėnesį perveda antstoliui skolos dengimui po 40,00 Eur. Tokiu būdu jau yra padengęs 200,00 Eur skolos dalį.Skolininko sutuoktinės pajamas sudaro tik socialinė išmoka ir nedarbo socialinė išmoka. Tai reiškia, kad jos pajamos minimalios. Šios pajamos skiriamos visų pirma vaikų ir jos pačios šeimos išlaikymui. Nagrinėjamu atveju formaliai nukreipiant skolos išieškojimą į sutuoktinės pajamas, kurios skiriamos vaikų išlaikymui, nebejotinai būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Toks pažeidimas būtų neproporcingas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad įsiskolinimo likutis yra nedidelis, kreditoriui jau yra dengiamas kiekvieną mėnesį, o taip pat į paties kreditoriaus finansinę būklę, kuri yra gera, kai drastiškas skolos nepadengimas neturės įtakos kreditoriaus finansinei būklei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas, antstolis D. Š., atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. nustatyti skolininkui M. V. priklausančio turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine M. B., dalį išieškotojo pareiškime nustatyta tvarka (b.l.47-48).Nurodė, kad teismui atsisakius nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir skolininkui nebendradarbiaujant, išieškotojo interesai lieka neapsaugoti, užkertamas kelias įsiteisėjusio teismo vykdymui (pakartinai nukreipti išniekojimą į į turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos). Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas užkirto kelią išieškotojui realizuoti savo teisę išniekoti įsiskolinimą iš skolininko turimo turto, nes pagal CPK 667 straipsnį, nenustačius skolininko turto dalies, išieškojimas i tokio turto nutraukiamas, o pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip po metų. Taip pat, teismas nurodė, kad skolininkui padengus 200 Eur skolos dalį, įsiskolinimo likutis yra nedidelis, tačiau turto arešto akte nurodytas arešto mastas 1454,20 Eur, todėl sumokėjus 200 Eur, lieka 1254,20 Eur likutis, kuris fiziniam asmeniui yra ganėtinai didelė suma, ypač atsižvelgiant į tai, kad skola nėra padengiama dar nuo 2007 m.Apeliantė UAB „Bite Lietuva“ atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b.l. 50-51).Nurodė, kad turi teisę nuspręsti kada pradėti skolininko teisminį persekiojimą dėl susidariusios skolos, todėl kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad pareiškėja 5 metus nesugebėjo išieškoti skolos iš skolininko, nors turi pakankamą patirtį tai padaryti. Pareiškėjos turimais duomenimis, ji nėra gavusi nei vieno skolininko mokėjimo. Pasidomėjus paaiškėjo, kad skolininkas turi ir kitus kreditorius, tikėtina, kad jų naudai minėtos lėšos yra įskaitytos. Taigi teismo argumentas apie skolos dengimą neatitinka tikrovės, o argumentas, kad pareiškėjo finansinė būklė yra gera kritikuotinas, nes gera finansinė būklė nėra pagrindas atleisti skolininką nuo savo prievolių vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirųjų skundų argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 296,76 Eur (1 024,66) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-01-30 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 86,71 Eur (299,39 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. M. kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ naudai (b.l. 6-9). Antstoliui priėmus vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. Buvo nustatyta, kad skolininkas registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, nedirba. Vykdymo proceso metu antstolis taip pat nustatė, kad skolininkas 2014 m. lapkričio 28 d. sudarė santuoką su B. M. (b.l. 10). Antstolis 2017 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu Nr. S17-30620 areštavo 1 454,20 Eur sumą skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje (b.l. 12-14). Antstolis 2017 m. gegužės 19 d. išieškotojui pateikė siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo vykdymo proceso šalims paaiškino galimybę per 2 mėnesius nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškotojas kreipėsi į teimą prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. M. priklauso pusė B. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbovietės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išieškotojo prašymo netenkino, nustatęs, kad įskolinimas yra dengiamas, 200 Eur jau yra padengta, todėl įsiskolinimo likutis yra nedidelis. Skolininko sutuoktinės pajamas sudaro tik socialinė išmoka ir nedarbo socialinė išmoka. Tai reiškia, kad jos pajamos minimalios. Šios pajamos skiriamos visų pirma vaikų ir jos pačios šeimos išlaikymui. Taigi skolos išieškojimo nukreipimas į sutuoktinės pajamas, nebejotinai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.Pagal CK 3.112 str. 1d. asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1d.), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1d.). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje esminę reikšmę suteikė tik antstolės areštuotų skolininko sutuoktinės lėšų kilmei. Nagrinėjamu atveju išieškotojas prašė nustatyti ne konkrečių areštuotų lėšų (1454,20 Eur) dalinį bendrumą, o skolininko turto dalį, kad 50 proc. skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų priklauso skolininkui. Skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2d.). Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai V. M., B. M. santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas skolos nepadengia jau nuo 2007 m., t.y. tiek būdamas santuokoje, tiek iki santuokos sudarymo jis nevykdė savo įsipareigojimų ir neatsiskaitė su UAB „Bitė Lietuva“. Skolininkas vykdyti įsipareigojimus pradėjo tik areštavus jo sutuoktinės banko sąskaitą, tačiau įvertinus skolos dydį (1454,20 Eur), atliekamų pavedimų dydį (40 Eur per mėnesį) ir įsipareigojimo senumą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti turto dalį esančią bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (CPK 178str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl išieškotojas pagrįstai prašė teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas ir pagal jo asmeninę prievolę.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą. Skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo išnagrinėtinas iš esmės, tenkinant išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CK 3.87 str., 3.117 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nustatyti, kad skolininko V. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra ½ (pusė) sutuoktinės B. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, bei kitokių gaunamų pajamų ir išmokų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.