- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-118/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Kęstutis Jucys, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- I. Ž., S. V.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos apimties būdu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis LR BK 63, 65 str. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-mojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas apimant ir galutinė bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. A. priteista 6000 litų nukentėjusiajai I. Ž. neturtinei žalai atlyginti ir 4884,40 litų nukentėjusiajai S. V. bei 11408,68 litų Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė sveikatą dviems žmonėms - I. Ž. ir S. V. bei pagrobė svetimą turtą. Jis, 2005 m. sausio 6 d., apie 16.00 val., bute Rygos g. XX-XX, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kilusio konflikto metu su I. Ž. , peiliu sudavė devyniolika smūgių pastarajai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis žaizdomis kaktoje, kairiajame žande, dešiniajame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, kairiajame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje su poodine emfizema, krūtinėje su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairės plaštakos antro piršto galinio pirštikaulio pagrindo atskilimą. Šio konflikto metu A. A. taip pat peiliu sudavė keturis smūgius S. V. į krūtinės - nugaros sritį tuo padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį dvejomis durtinėmis-pjautinėmis kiauryminėmis krūtinės dešinės pusės nugarinio paviršiaus žaizdomis su dešiniojo plaučio sužalojimais, tarpšonkaulinės arterijos, stemplės pažeidimu ir kraujo su oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmės pusėje, taip pat durtine-pjautine akla dešinio peties sąnario srities užpakalinio paviršiaus žaizda ir odos įbrėžimais po kaire krūtimi.
Taip pat A. A. nuteistas ir už tai, jog po I. Ž. ir S. V. sužalojimo - sunkaus sveikatos sutrikdymo, A. A. išeidamas iš buto, iš svetainės pagrobė kompaktinių diskų grotuvą „Panasonic“, priklausantį I. Ž. , tuo padarydamas nukentėjusiajai 1000 Lt vertės materialinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Pasak apelianto, teismas netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir konstatavo, jog jis simuliuoja psichinę ligą.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, buvo nuoširdus atliekant procesinius veiksmus. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kurios pagrindu buvo atmestas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo faktas. Pasak apelianto, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, labai gailisi tai padaręs, atsiprašė nukentėjusiųjų, visiškai sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu. Be to, anot apelianto, teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų pareiškimai, kad apeliantas padengė jiems padarytą turtinę žalą. Todėl teismas nepagrįstai atmetė LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog neteisingai įvertinta jo asmenybė. Padaryti nusikaltimus jį pastūmėjo narkotikų vartojimas. Šiuo pagrindu apeliantas skunde pažymi, jog supratęs narkotikų vartojimo žalą bei poveikį daugiau jų nebevartos, juo labiau jis yra jaunas žmogus. Taip pat teigia, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta, nori kuo greičiau atlikti bausmę, pradėti normaliai gyventi, dirbti, padengti patirtus nuostolius bei nukentėjusiųjų reikalavimus dėl patirtos moralinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą patenkinti, o prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41 str. 1 d.). Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką ir ji turi atitikti bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. A. už dviejų nusikaltimų padarymą, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. 2 d. bei laikėsi LR BK 61 str. ir kitų bausmių skyrimo taisyklių.
Už subendrintos bausmės dydį apsprendusį nusikaltimą, kvalifikuotą sunkaus sveikatos sutrikdymą, LR BK 135 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės minimumas skaičiuojamas nuo dvejų metų, o maksimumas siekia dvylika metų. A. A. už šį nusikaltimą yra nubaustas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri yra metais didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Bausmės, didesnės negu sankcijoje esantis bausmės vidurkis parinkimą šiuo atveju akivaizdžiai lėmė nusikalstamo pavojingumo laipsnis ir konkrečios jo padarymo aplinkybės (nusikaltimas labai sunkus, daugybiniais smūgiais peiliu į gyvybiškai svarbias žmonių kūno vietas buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dviems žmonėms, tame tarpe senam žmogui), kaltės forma (tyčinis nusikaltimas), sunkinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir nuteistojo asmenybė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia, kad tokios teismo išvados dėl tokio dydžio bausmės paskyrimo yra nepagrįstos ir neteisingos.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįstai konstatuota. Tiriant bylą nuteistasis 2005-01-11 savo rašytame prisipažinime ( 1 bylos tomas, b. l. 175), tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju ( 1 bylos tomas, b. l. 179-181) ir teisme 2005-01-12 kardomosios priemonės skyrimo metu iš nurodė tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes bei smurtinių veiksmų atlikimo motyvą, kurie nustatyti ir teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistasis neprisiminė tik suduotų smūgių peiliu skaičiaus. Tačiau tolesnio proceso metu jis nebuvo nuoseklus ir nuoširdus. Parodymų patikrinimo metu jau teigė smurtinių veiksmų atlikimo iš viso neprisimenąs, išskyrus tai, kad sukonfliktavo su nukentėjusiąja I. Ž. ir tai iššaukė jo pyktį ( 1 bylos tomas, b. l. 186-191). Teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nusikaltimo padarymo aplinkybių neatsimena, neatsiminė jų ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymus davė tik todėl, kad kažką reikėjo parodyti. Teismui tiriant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. A. nurodė, jog pirmų parodymų niekas nediktavo, tačiau prisipažinimą diktavo tardytojas (2 bylos tomas, b. l. 143). Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas ir esminių savo smurtinių veiksmų atlikimo aplinkybių ir motyvų neatskleidimas teismui leidžia abejoti šio asmens tvirtu prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytų nusikaltimų. Teisme nustatinėjant faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes iš nuteistojo teismas praktiškai jokios pagalbos nesulaukė. Nuoširdus gailėjimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Taigi apie nuoširdų gailėjimąsi sprendžiama iš visų aplinkybių visumos, o ne vien formalaus žodinio pareiškimo, jog tai ką tyrimas nustatė galėjo įvykti ir dėl to jaučiamas gailestis.Tokios aplinkybių visumos iš bylos medžiagos neseka. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ne pats atvyko prisipažinti, o buvo sulaikytas praėjus keturioms dienos po nusikaltimo, pagrobtą grotuvą pardavė, pinigus išleido narkotikams. Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nenustatė LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo.
Priklausomai nuo bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas gali, bet neprivalo visais atvejais pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog nuteistasis atlygino tik dalį nusikalstamais veiksmais padarytų nuostolių. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę į šią aplinkybę apygardos teismas atsižvelgė kaip į palankią nuteistajam. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atlyginta tik palyginti nedidelė nukentėjusiosioms priteistos žalos dalis, pagrįstai leidžia nepripažinti šio fakto lengvinančia atsakomybę aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p.
Išties teismo konstatavimas, kad nuteistojo visiškas aplinkybių neatsiminimas yra sąlygotas psichinės sveikatos sutrikimo simuliacijos nėra pakankamai pagrįstas bylos duomenimis ir tokia išvada iš teisės psichiatrijos specialisto apklausos teisme tiesiogiai neseka. Tačiau ši teismo nuosprendyje netinkamai nustatyta aplinkybė nėra aplinkybė, turinti įtakos teismo paskirtam bausmės dydžiui. Apie ją teismas pasisakė toje nuosprendžio vietoje, kurioje buvo vertinama nuteistojo parodymų kaita.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neranda priežasčių suabejoti tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kaltinamojo asmenybę. Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti nuteistąjį teigiamai. Nuteistasis iki suėmimo niekur nedirbo,vagiliavo, pastoviai vartojo narkotikus, nedėjo jokių pastangų atsikratyti jų priklausomybės, už nedidelį chuliganizmą baustas administracine tvarka, buvo paieškoje persekiojant už kitą nusikaltimą ( 2 bylos tomas, b. l. 54).
Todėl kolegija konstatuoja, kad A. A. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir todėl nešvelnintina. Apeliaciniame skunde ir kolegijos patikrintoje byloje nėra jokių kitų palankių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.