Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-1991-920/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
2YT-1991-920/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21180-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Pareiškėjas
I. Ž.
Suinteresuotas asmuo
J. V., L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1991-920/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21180-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1; 2.4.1.2; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. V., L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo E.A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai turtą valdyti (b. l. 3-4). Pareiškime nurodė, kad tėvas buvo sudaręs testamentą, tačiau dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjos tėvui priklausė butas (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu gyvena pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai, ji moka mokesčius, prižiūri turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. S., J. V. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 36-37).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444, 445 straipsniai).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), pareiškėja yra mirusiojo dukra (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) E. A. V. sudarė testamentą; po jo mirties dėl palikimo niekas nesikreipė; paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10-11). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis E. A. V. vardu yra registruotas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravusi nuo 1988 m. sausio 19 d. (b. l. 15).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kaip jau nustatyta, po savo tėvo mirties pareiškėja, suinteresuoti asmenys CK 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja I. Ž. po tėvo mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo neišreiškė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja valdo turtą kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jos valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Konstatuotina, kad pareiškėja I. Ž. po savo tėvo E. A. V. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo Edmundo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys