Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-16 · Byla Nr. ATP-359-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.11.-6503-825/2012Nutarimas · 2012-11-09Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-24-493/2013Nutartis · 2013-01-09Kauno apygardos teismas
  3. A2.11.-750-919/2013Nutarimas · 2013-02-11Kauno apylinkės teismas
  4. ATP-359-579/2013Nutartis · 2013-04-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
ATP-359-579/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06469-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-359-579/2013;Teisminio proceso Nr.4-05-3-06469-2012-2;Procesinio sprendimo kategorija:45.4.3.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau-LR ATPK) 187 straipsnio 2 dalį 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio bauda už tai, kad 2012-10-24, apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – nepateikė policijos pareigūnams asmens tapatybės nustatymo dokumentų, neprisistatė, nelipo iš automobilio.

Teismas pareiškėjo kaltę grindė byloje esančia rašytine medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio sulaikymo protokolu, kita bylos medžiaga. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia Kauno apygardos teismui. Prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-11 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą, nes jis yra neįgalus, turi du nepilnamečius vaikus, nedirba. Nurodo, jog jis vykdė pareigūnų reikalavimus: prisistatė žodžiu, iš streso pamiršo, kad turi rankinę su dokumentais. Teigia, jog pareigūnai jam nepaaiškino, dėl ko jis turi vykti su jais, nepateikė jokių dokumentų ir nepaaiškino, dėl ko yra sulaikomas. Pareiškėjas teigia, jog bekalbant su advokate telefonu jis buvo išmestas iš automobilio. K. G. paliudijo, kad pareigūnams pareiškėjas prisistatė, kad kalbėjo telefonu. Mano, jog policijos pareigūnai netinkamu elgesiu pažeidė pareiškėjo Konstitucines teises.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas turi būti tenkintas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog L. G. kaltė, padarius LR ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga, tai pat liudytojų parodymais.

L. G. nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, tai yra neprisistatė, nepateikė asmens tapatybės dokumentų, nevykdė reikalavimo išlipti iš automobilio.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog siekiant nustatyti, ar L. G. veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymai ir reikalavimai pareiškėjui buvo teisėti.

Byloje policijos pareigūnų D. D. ir V. P. tarnybiniais pranešimais, taip pat ir jų parodymais teisme nustatyta, jog pareigūnai buvo gavę oficialią informaciją iš budėtojo, jog automobilyje, kuriame įvykio metu buvo L. G., gali būti paieškomas asmuo – L. G., todėl teismas pagrįstai nustatė, jog pareigūnų veiksmai ir reikalavimai buvo teisėti. Siekiant nustatyti asmens tapatybę, pareigūnai turėjo teisę patikrinti pareiškėjo asmenybę, tai yra pareikalauti asmens dokumentų ar pareikalauti žodžiu nurodyti savo asmens duomenis. Be to, tuo atveju, jei nevykdomi pareigūnų teisėti žodiniai reikalavimai, gali būti panaudojamos specialiosios priemonės. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog pareigūnai turėjo teisę reikalauti iš L. G. prisistatyti, pateikti dokumentą, o vėliau ir reikalauti išlipti iš automobilio, nes L. G. nepakluso pareigūnų reikalavimui prisistatyti ir pateikti asmens dokumentą, o vėliau dar ir nepakluso reikalavimui išlipti iš automobilio.

Nors L. G. teigia, jog jis prisistatė žodžiu, nes buvo iš streso pamiršęs, kad rankinėje turi asmens dokumentą, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, šie parodymai vertinami kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes jų nepatvirtina jokie patikimi duomenys. Policijos pareigūnai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, jog pareiškėjas pareikalavus prisistatyti ir parodyti asmens dokumentą, to nepadarė, reikalavo tarnybinio pažymėjimo, kuris buvo jam parodytas, po to pradėjo skambinti telefonu. Šias aplinkybes tai pat iš dalies patvirtina ir K. G. parodymai, jog vienam iš pareigūnų paprašius L. G. tapatybę įrodančio dokumento, šis pareiškėjas) paklausė, kodėl, kokia priežastis. K. G. nenurodė, kad L. G. būtų iš karto prisistatęs, vos tik buvo paklaustas. Todėl pareigūnai turėjo teisę reikalauti išlipti iš automobilio. Be to, D. D. nurodė, po to, kai L. G. atsisakė pateikti asmens dokumentus, prisistatyti, jam buvo paaiškinta, kad jam reikės važiuoti į policijos komisariatą, tada jis pasakė, kad nevažiuos, nes neturi laiko. Kai pareiškėjas pasakė savo asmens duomenis ir patikrinus įsitikinta, kad tai tas pats paieškomas asmuo, buvo pareikalauta sėstis į pareigūnų automobilį, tačiau pareiškėjas nesutiko. Perspėjus, kad gali būti panaudoti imtynių, koviniai veiksmai, jis nereagavo, todėl buvo panaudota fizinė jėga. Nors L. G. teigia, jog jam nebuvo paaiškinta, dėl ko sustabdytas jų automobilis, tačiau tai prieštarauja D. D. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, jog sustabdžius automobilį vairuotojui buvo paaiškinta priežastis – dokumentų patikrinimui, nes automobilyje gali būti paieškomas asmuo. V. P. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėjas reikalavo, kad jam būtų pateikti dokumentai dėl paieškos. Skunde pareiškėjas tai pat nurodė, jog pareigūnai jam nepateikė jokio dokumento. Iš šių aplinkybių seka, jog L. G. buvo žinoma sulaikymo priežastis, jis buvo apie tai informuotas žodžiu. Šie duomenys pakankami paneigti liudytojo K. G. parodymus, jog pareigūnai nenurodė sustabdymo priežasties.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad policijos pareigūnai, reikalaudami pateikti asmens tapatybės dokumentą, prisistatyti bei išlipti iš automobilio, veikė teisėtai, o L. G. šių teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė, todėl jo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Tačiau aukštesnysis teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą konstatuoja, jog pažeidėjui paskirta ATPK 20 str. reikalavimų neatitinkanti, pažeidžianti patraukto administracinėn atsakomybės asmens teisę į teisingą teismą, nuobauda, kadangi L. G. teisinė padėtis pabloginta labiau, negu buvo jam paskyrus nuobaudą 2012 m. lapkričio 9 d. Kauno m. apylinkės teismo nutarimu, kurį buvo apskundęs tik pats nubaustasis. Minėtas teismo nutarimas, kuriuo L. G. paskirta 300 Lt bauda, buvo panaikintas 2013-01-09 Kauno apygardos teismo nutartimi ir byla grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Todėl iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas, pripažinęs asmenį kaltu, galėjo skirti tik tokią nuobaudą, kuri neviršytų anksčiau paskirtosios (2012-11-09 nutarimu) nuobaudos dydžio. Tai yra pažeidėjas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, negali atsidurti blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad skundė apeliacinės instancijos teismui pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl L. G. skirtina sankcijoje numatyta minimali 300 Lt dydžio bauda. Skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą pagrindo nėra, nes nenustatytos ATPK 30¹ str. numatytos išimtinės aplinkybės.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas), teisingai L. G. pripažino kaltu, tačiau paskyrė neteisingą nuobaudą..

Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimas pakeičiamas, paskiriant L. G. 300 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

L. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimą pakeisti: L. G., už pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., padarymą paskirti 300 (trijų šimtų) litų baudą.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys