Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2028-567/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-05
Bylos Nr.: 2A-2028-567/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: „If P&C Insurance AS“

Kategorijos

73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11638-872/2012 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. G. pateikė ieškinį, prašydama priteisti 2650 Lt neišmokėtą draudimo išmokos dalį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2011-03-16 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (serija TPA Nr. 00062054), kuria buvo apdrausta transporto priemonė CHRYSLER 300M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta draudimo suma – lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dienai. Sutartyje įrašyta papildoma sąlyga ir informacija, jog apdrausto automobilio rinkos vertė 2011-03-16 dienai yra 11500 Lt. 2011-08-28 šis automobilis buvo padegtas (duomenys neskelbtini). Iš karto pranešta policijai. Draudimo bendrovei apie įvykį buvo pranešta 2011-08-29. Draudimo bendrovės atstovai paaiškino, kad autoserviso vadovas informuos, ar taisys automobilį, ar ne. Automobilis liko stovėti įvykio vietoje ir 2011-09-02 naktį buvo padegtas dar kartą. 2011-11-28 draudimo bendrovė paskaičiavo, jog sunaikintos transporto priemonės rinkos vertė įvykio dienai lygi 8800 Lt, likutinė vertė – 700 Lt, todėl nuostolio dydis – 8100 Lt. Iš šios sumos atėmė 375 Lt frančizę ir 198 Lt dydžio nesumokėtą draudimo įmoką ir išmokėjo 7527 Lt draudimo išmoką. 2011-12-07 buvo pateikta pretenzija draudimo bendrovei. Automobilio vertinimą atliko turto vertintojas UAB „Porix“ ir automobilio vertę įvykio dienai įvertino 9070 Lt. Bendrovė papildomai išmokėjo ieškovei už automobilio pargabenimą iš (duomenys neskelbtini) miestą – 250 Lt ir 270 Lt draudimo išmokos dalį. Ieškovės teigimu, draudikas nepagrįstai atsisako sumokėti likusią draudimo sumą, kuri priklauso ieškovei, nes automobilio vertė draudimo sudarymo dienai buvo 11500 Lt (LR CK 6.193 str. - 6.195 str., 6.992 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas paskaičiavo, jog sunaikintos transporto priemonės vertė įvykio dienai buvo lygi 8800 Lt, likutinė vertė 700 Lt, todėl viso nuostolio dydis sudarė 8100 Lt. Iš šios sumos atėmus 375 Lt dydžio išskaitą ir nesumokėtą 198 Lt dydžio draudimo įmoką, gautą 7527 Lt dydžio sumą atsakovas išmokėjo ieškovei. 2011-09-03 atsakovas gavo pranešimą apie 2011-09-02 įvykį, kurio metu pakartotinai buvo padegta ieškovei priklausanti transporto priemonė. Tai, kad 11500 Lt transporto priemonės CHRYSLER 300M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo draudimo sutarties pasirašymo dienai nurodyta draudimo liudijime, nereiškia, kad 2011-09-02 šios transporto rinkos vertė nepasikeitė. Transporto priemonių rinkos vertė keičiasi kiekvieną ketvirtį, todėl visai nereikšminga aplinkybė, kad draudimo sutartis ir draudžiamasis įvykis įvyko tais pačiais metais. Atsakovas, atsižvelgęs į ieškovės pretenzijoje pateiktus argumentus ir siekdamas užtikrinti, kad draudimo išmoka būtų paskaičiuota teisingai, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Porix“, kuris atliko ieškovės transporto priemonės vertinimą ir nustatė, kad jos vertė yra 9070 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo liudijime yra aiškiai nurodyta, jog ieškovės transporto priemonė apdrausta rinkos verte, draudimo suma yra lygi jos rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės J. G. 351,74 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Porix“ naudai; priteisti iš ieškovės J. G. 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2011-03-16 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė CHRYSLER 300M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu šis automobilis du kartus, 2011-08-28 ir 2011-09-02, buvo padegtas (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-39). Ieškovė apie įvykį informavo draudiką (b.l. 32). Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Atsakovas išmokėjo ieškovei 7527 Lt ir 520 Lt dydžio draudimo išmokas (b.l. 40, 44, 92, 93). Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti 2430 Lt sumą, nes draudimo sutarties sudarymo dienai automobilio vertė buvo 11500 Lt. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluotos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos bei konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys. Minimu atveju draudimo polise šalys įrašė, jog draudimo suma lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dienai (b.l. 5). Papildomų sąlygų ir informacijos skiltyje šalys įrašė, jog automobilio rinkos vertė 2011-03-16, t.y. sutarties sudarymo dienai, yra 11500 Lt (b.l. 5). Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 (b.l. 94-119) 69.1 punktas numato, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei, yra lygus transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį ir liekanų vertės skirtumui. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kas atsakovas dėl minėto įvykio atliko žalos reguliavimo procedūrą ir žalos administravimo veiksmus bei apskaičiavo ieškovei mokėtiną draudimo išmoką pagal Taisyklių 69.1 punktą (b.l. 42). Kadangi ieškovė pateikė pretenziją atsakovui, nesutikdama su išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, atsakovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kurio išvadoje nurodyta, jog transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2011 m. rugsėjo mėn. yra 9070 Lt (b.l. 74-90). Be to, atsakovas pateikė įrodymą į bylą, jog ginčo automobilis buvo skirtas Amerikos rinkai (b.l. 136, 137, 169,170). Byloje apklaustas UAB „Porix“ turto vertintojas N. G. paaiškino, jog ginčo automobilis buvo importuotas iš Amerikos, o tokie automobiliai turi daug skirtumų nuo Europos rinkai skirtų automobilių. Dėl kai kurių ypatumų šie automobiliai yra pigesni. Pažymėjo, jog Amerikoje akcentuojamas automobilio variklio sukimo momentas, o ne jo galia ir kt. Atliekant vertinimą, buvo parinkti tapatūs automobiliai. Pažymėjo, jog būtent CHRYSLER 300 modelio automobiliai yra gausios komplektacijos, todėl, vertinant panašius modelius, nekyla klausimas, ar nėra įmontuotos detalės, kuri labai įtakotų vertę (b.l. 172). Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir turto vertintojo paaiškinimus, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas draudimo išmoką paskaičiavo teisingai. Turto vertinimo pažyma surašyta, atlikus išsamų tyrimą, vadovaujantis LR teisės aktų reikalavimais ir įvairiais informacijos šaltiniais, tokiais kaip UAB „Porix“ duomenų baze apie transporto priemonių rinką ir tendencijas, viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų baze, internete esančia informacija, atsakovo pateiktų dokumentų kopijomis ir sudegusios transporto priemonės apžiūros nuotraukomis. Teismas padarė išvadą, kad tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai. Nepriklausomas turto vertinimas patvirtino, jog nuo draudimo sutarties sudarymo dienos iki įvykio dienos ieškovės transporto priemonės rinkos vertė jau buvo pasikeitusi. LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga tol, kol ji nėra nuginčyta teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė šios turto vertinimo ataskaitos nėra nuginčijusi, taip pat nėra į bylą pateikusi pagrįstų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Porix“ išvados teisingumą (CPK 178 str.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2650 Lt neišmokėtą draudimo išmokos dalį, yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.987 str., 6.997 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė J. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo šią bylą, nesprendė klausimo dėl sunaikinto automobilio likutinės vertės. Sunaikintas automobilis buvo parduotas UAB KLIMATA už 480 Lt likutinę vertę. Atsakovo paskaičiavimais automobilio CHRYSLER 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė buvo 700 Lt. Ieškovės 2011-12-07 pretenzijoje atsakovui buvo nurodoma, jog likutinė automobilio vertė bus aiški, tik pardavus sunaikintą automobilį. Teismas motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė byloje nurodytą ieškovės poziciją dėl 11500 Lt draudiminės įmokos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog, priklausomai nuo galingumo kilovatų, labai skiriasi automobilio vertė, priešingai nei nurodė vertintojas N. G. ir teismas. Atliktame vertinime akcentuota, jog vertinamas automobilis nebuvo apžiūrėtas, draudimo kompanija tik pateikė pažymėjimą bei 2 sudegusio automobilio nuotraukas. Nebuvo pateiktas transporto priemonės komplektacijos aprašymas, vidutinės vertės nustatymas, atliktas darant prielaidą, kad transporto priemonės prekinė išvaizda ir bendra būklė buvo tvarkinga. Vertintojas net nežinojo automobilio ridos, kuri yra viena iš svarbiausių elementų, nustatinėjant automobilio rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertindamas aplinkybes ir įrodymus, jog nuo sutarties sudarymo, t.y. 2011-03-16, iki draudiminio įvykio per 5 mėnesius apdrausto automobilio vertė sumažėjo 2500 Lt suma. Minėtas automobilis buvo registruotas Lietuvoje, o ne Amerikoje. Tai patvirtina transporto priemonės liudijimas. Teismas, priteisdamas iš ieškovės 351,74 Lt turto vertintojo atvykimo į teismo posėdį išlaidas, turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo principais, nes ieškovės atstovas, taip pat kaip ir turto vertintojas, važiavo iš Šiaulių į Vilnių ir atgal ir degalams išleido 150 Lt. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis apie CHRYSLER 300 (su 185 kW) vidutinę rinkos vertę 2011 m. rugpjūčio mėn. - 10560 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. - 10470 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad apeliantė automobilį pardavė, praėjus 4 mėnesiams nuo įvykio dienos, todėl apeliantės transporto priemonės likutinė vertė buvo sumažėjusi. Atsakovas pažymėjo, jog Taisyklių 69.1 p. transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei, yra lygus transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį ir liekanų vertės skirtumui. Tai, kad draudimo sutarties sudarymo dienai transporto priemonės vertė buvo 11500 Lt, nereiškia, kad įvykio dienai automobilio vertė nepasikeitė, nes po sutarties sudarymo dienos praėjo 6 mėn. Tai, kad turto vertintojas neapžiūrėjo apeliantės transporto priemonės, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nenumato reikalavimo apžiūrėti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje. Be to, draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 str. 22 d., CK 6.992 str.). Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų. Draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimu.

Byloje nustatyta, kad šalys 2011-03-16 sudarė Draudimo sutartį TPR Nr. 00062054, kuria buvo apdraustas J. G. priklausantis automobilis CHRYSLER 300M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Minėtoje sutartyje nurodyta, jog automobilio rinkos vertė 2011-03-16 lygi 11500 Lt. 2011-08-28 ir 2011-09-02 automobilis CHRYSLER 300M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padegtas Joniškio rajone, Žagarės mieste. 2011-09-02 Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d. (b.l. 36). 2011-09-02 įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. 2011-11-28 pranešimu Nr. IF/TP/0001534 atsakovas informavo ieškovės atstovą A. G., jog priskaičiuota draudiminė išmoka sudaro 7725 Lt (b.l. 40). Ieškovė 2011-12-12 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, nurodydama, jog šalių sudarytoje draudimo sutartyje draudimo suma lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną, kad nežinant transporto priemonės likutinės vertės, pretenzija teikiama dėl 2950 Lt (b.l. 41). Atsakovo paskaičiavimais sunaikintos transporto priemonės rinkos vertė sudarė 8800 Lt, likutinė vertė - 700 Lt, viso nuostolių dydis - 8100 Lt. Iš 8100 Lt atėmus 375 Lt išskaitą ir nesumokėtą 198 Lt dydžio draudimo išmoką, išmokėta draudimo suma sudarė 7527 Lt. Ieškovė teigia, kad nuo sutarties sudarymo, t.y. 2011-03-16 iki draudiminio įvykio automobilio vertė negalėjo sumažėti per 5 mėn. 2500 Lt suma.

Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai - nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai - lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

Byloje esančioje UAB „Porix“ išvadoje apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę Nr. 11-0120 nurodyta, jog CHRYSLER 300M, durų sk.- 4, pagaminimo metai -1999, darbinis tūris 3518 cm³, variklio galingumas 185 kW, vertė 2011 m. rugsėjo mėn. sudaro 9070 Lt (b.l. 78). Teismo posėdžio metu apklaustas turto vertintojas N. G. nurodė, jog būtent CHRYSLER 300 modelio automobiliai yra gausios komplektacijos, todėl, vertinant panašius modelius, nekyla klausimas, ar nėra įmontuotos detalės, kuri labai įtakotų vertę (b.l. 172). Pažymėtina, jog minėta išvada nėra nuginčyta bei byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatytą automobilio CHRYSLER 300M vertę. Apeliantė J. G. su apeliaciniu skundu pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis (b.l. 188-189) apie CHRYSLER 300 (su 185 kW) vidutinę rinkos vertę 2011 m. rugpjūčio mėn. - 10560 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. - 10470 Lt.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti nepriklausomo turto vertintojo N. G. išvada, jog transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2011 m. rugsėjo mėn. buvo 9070 Lt (b.l. 74-90), nes ši išvada buvo padaryta, taikant lyginamosios vertės metodą, atliekant vidutinės vertės skaičiuotę ir įvertinus duomenis apie į rinką pateiktas panašias transporto priemones. Apeliantės pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys (b.l. 188-189) yra gauti, nepritaikius lyginamosios vertės metodo ir laiko pataisos koeficiento, neįvertinus analogiškų vertinimo objektų faktinių duomenų, todėl nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį (LR CPK 185 str., 314 str.).

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis (b.l. 94-119), 69.1 punktas numato, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas transporto priemonei, yra lygus transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį ir liekanų vertės skirtumui. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolis lygus ne draudimo sutarties sudarymo metu nustatytai automobilio rinkos vertei ir likučio skirtumui, o būtent transporto priemonės rinkos vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį ir liekanų vertės skirtumui, atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė byloje nurodytą ieškovės poziciją dėl 11500 Lt draudiminės įmokos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001, 69.1p., pagrįstai vadovavosi byloje esančia 2012-01-06 UAB „Porix“ kelių transporto priemonės vertinimo išvada, kurioje automobilio CHRYSLER 300M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta pritaikius lyginamosios vertės metodą ir laiko pataisos koeficientą, įvertinus analogiškų vertinimo objektų faktinius duomenis rinkoje.

Tai, kad apeliantė apdegusį automobilį 2012-01-17 pardavė už 480 Lt (b.l. 6), t.y. praėjus 4 mėnesiams nuo draudiminio įvykio, nesudaro teisinio pagrindo abejoti 2011 m. rugsėjo mėnesį nustatyta automobilio CHRYSLER 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Lt likutine verte, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad apdegusio automobilio likutinė vertė po 4 mėnesių buvo sumažėjusi (CPK 182 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad 2011 m. rugsėjo mėn. automobilio likutinė vertė buvo 480 Lt, todėl teisėjų kolegija remiasi 2011 m. rugsėjo mėnesį nustatyta automobilio CHRYSLER 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Lt likutine verte. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai ir šališkai, nes vidutinė automobilio rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad turto vertinimas buvo šališkas ir atliktas neprofesionaliai arba netinkamai pritaikius lyginamosios vertės metodą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog turto vertinimo išvados (b.l. 74-90) apeliantė nėra nuginčijusi, todėl nėra teisinio pagrindo ja abejoti. Tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo automobilis buvo skirtas Amerikos rinkai, neįrodo skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, kadangi teismas vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma bei turto vertintojo N. G. parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas draudimo išmoką paskaičiavo teisingai.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas, priteisdamas iš ieškovės 351,74 Lt turto vertintojo atvykimo į teismo posėdį išlaidas, turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo principais, kad ieškovės atstovas, taip pat kaip ir turto vertintojas, važiavo iš Šiaulių į Vilnių ir atgal, degalams išleido 150 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į pirmosios instancijos teismo priteistą 351,74 Lt sumą dėl turto vertintojo N. G. apklausos yra įskaičiuota ne tik išlaidos degalams 185,46 Lt, bet ir UAB „Porix“ patiriamos vienos dienos darbo užmokesčio sąnaudos už darbuotoją 166,28 Lt. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės 351,74 Lt turto vertintojo atvykimo į teismo posėdį išlaidų, nes jų dydis atitinka pateiktus dokumentus (b.l. 160-168) ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas (CPK 3 str., 88 str., 93 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.193 str., 6.987 str. - 6.992 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovė neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėVytautas Zelianka