Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Paaiškina, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kaip skundžiamais sprendimais jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kitų privalomų žalos atlyginimo sąlygų, kurias numato Civilinio kodekso 6.271, 6.246-6.249 straipsnių nuostatos. Dėl to mano, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netenkintinas.

Teismo posėdyje atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepimo į bylą neteikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Laivės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) atsiliepimo į bylą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas ginčija Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 69-633 „Dėl duomenų apie sveikatą pateikimo iš asmens sveikatos istorijos“ (b.l. 10). Šiuo raštu atsakovas pateikė pareiškėjui atsakymą dėl jo 2015 m. kovo 10 d. prašymo (b.l. 9). Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TIK direktorių ir prašė pateikti jo duomenis drausmės komisijai dėl paleidimo į laisvę dėl sunkios ir nepagydomos ligos. Skundžiamame atsakovo 2015 m. kovo 19 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 17 d. vidaus ligų gydytojo buvo iškviestas pokalbiui. Rašte nurodoma, kad pokalbio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad 2014 m. liepos 1 d. pablogėjus sveikatai jis buvo nukreiptas į LAVL gydytojų specialistų apžiūrai bei gydytojų konsultacinės komisijos esamos sveikatos būklės įvertinimui ir nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo akto surašymui. Nurodoma, kad blogėjant sveikatai, pakartotinai 2014 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo nukreiptas į LAVL gydymui, grąžintas 2014 m. rugpjūčio 1 d., silpnėjant regėjimui, 2014 m. lapkričio 3 d. LAVL konsultuotas gydytojo oftalmologo, išrašyti akiniai, 2015 m. vasario 3 d. – 2015 m. vasario 6 d. gydytas LAVL, rekomenduotas ambulatorinis gydymas. Rašte toliau nurodoma jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui pateikiant šį raštą, prie jo pridėti 6 dokumentų priedai, tame tarpe ir Sveikatos būklės patikrinimo 2014 m. liepos 4 d. akto Nr. 4 kopija. Pareiškėjas 2015 m. kovo 23 d. skundu Kalėjimų departamentui (b.l. 31) pateikė skundą dėl Lukiškių TIK 2015 m. kovo 19 d. rašto.

Kalėjimų departamentas 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2S-1391 (b.l. 43) „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos sprendimo“ pareiškėjo skundo netenkino. Šis raštas grindžiamas Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnyje numatytu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatomis, kurios rašte paaiškinamos ir kurios reglamentuoja tvarką, kokiu būdu asmuo gali būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos. Aprašoma, kaip buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas Lukiškių TIK, ir nurodoma, kad nei Lukiškių TIK, nei LAVL administracija neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl pareiškėjo atleidimo nuo bausmės dėl ligos.

Nurodyti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti nėra pagrindo.

Baudžiamojo kodekso (BK) 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, kai po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.

Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 359 straipsnyje nurodyta, kad BK 76 straipsnyje nustatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada; teikimas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos nagrinėjamas teismo posėdyje BPK nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnyje nustatyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo; teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas, kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla, t.y. vienas iš būtinųjų tokio teikimo padavimo teismui pagrindų yra gydytojų komisijos išvada, kuri patvirtina sunkią nepagydomą ligą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad tam, kad bausmės vykdymo institucija surašytų teikimą ir nusiųstų jį apylinkės teismui, pirmiausiai ši institucija turi turėti atitinkamą gydytojų komisijos išvadą. Tokios išvados surašymo pagrindus ir tvarką nustato Tvarkos aprašas. Šio aprašo 2 punkte paaiškinamos apraše vartojamos sąvokos. Nurodyta, kad sunki nepagydoma liga – liga nurodyta Sunkių nepagydomų ligų sąraše, kuris yra Tvarkos aprašo 1-me priede. Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo vietos gydytojas įtaria sunkią nepagydomą ligą, pristatomas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę sveikatos būklės patikrinimui.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjo sveikata žymiai pablogėjo 2014 m. liepos 1 d. (b.l. 13), šį įrašą padarė Lukiškių TIK gydytojas, kuris nurodė ir diagnozę. Pareiškėjas dėl to, kaip numato Tvarkos aprašo 10 p., buvo nusiųstas į LAVL, kur 2014 m. liepos 4 d. surašytas Sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 4 (b.l. 11-12). Akte nurodyta galutinė diagnozė – pagrindinis susirgimas – išsėtinė sklerozė. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada – diagnozė neatitinka Tvarkos aprašo 1 priedo IV str., 14.6 p. Tvarkos aprašo 1-o priedo IV str. „Nervų sistemos ir jutimo organų ligos“, 14.6 punkte yra numatyta diagnozė – išsėtinė sklerozė. Tačiau, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 14 ir 15 punktus, daroma išvada, kad gydytojų konsultacinė komisija, veikianti LAVL, sprendžia, ar patvirtinti nuteistajam nustatytą sunkią nepagydomą ligą pagal asmens apžiūros duomenis, įvertinus Gydymo stacionare ligos istorijos ir asmens sveikatos istorijoje įrašytus tyrimų rezultatus, kitus medicininius dokumentus, klausimas sprendžiamas komisijos nariams balsuojant ir balsų dauguma.

Nagrinėjamu atveju, gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išvada buvo – diagnozė neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų, todėl sunki nepagydoma liga nebuvo pareiškėjui patvirtinta. Lukiškių TIK administracija, neturėdama sunkios nepagydomos ligos patvirtinimo akto, pagal minėtas teisės aktų nuostatas negali kreiptis su teikimu į apylinkės teismą dėl pareiškėjo atleidimo nuo bausmės, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose pareiškėjui išaiškinta, kad ligos diagnozę turi patvirtinti atitinkama gydytojų komisija, paaiškinti tai reglamentuojantys teisės aktai.

Pareiškėjas teisme aiškino, kad dar vienas pagrindas būtų jo regėjimo silpnumas. Iš bylos dokumentų matyti, kad dėl to pareiškėjas buvo konsultuotas LAVL 2014 m. lapkričio 3 d. – lapkričio 5 d. (b.l. 16), tačiau pareiškėjui buvo išrašyti akiniai, dėl šios ligos jis nebuvo nukreiptas į gydytojų konsultacinę komisiją. LAVL pareiškėjas dar buvo 2015 m. vasario 3 d. – vasario 6 d. (b.l. 15), tačiau ir šiuo atveju GKK išvada nebuvo surašoma.

Dėl to Lukiškių TIK administracija neturi teisėto pagrindo parengti teikimą, kaip tai nurodyta Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lukiškių TIK administracija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepadarė. Priešingai, Lukiškių TIK visada, kai gauna iš gydančio gydytojo informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, siunčia jį į LAVL, kurioje tik ir gali būti surašomas reikalingas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas serga sunkia nepagydoma liga. Pareiškėjas nenurodė jokio atvejo, kad pablogėjus jo sveikatai, jis Lukiškių TIK administracijos būtų nesiunčiamas į LAVL. Be to, netgi ir teikimo į apylinkės teismą surašymas, reikiamų dokumentų pateikimas, negarantuoja, kad apylinkės teismas atleistų pareiškėją nuo bausmės, kadangi Baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant šį klausimą įvertinama ir daugelis kitų aplinkybių, ne vien sunkios nepagydomos ligos patvirtinimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų nuginčyti LAVL gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, ar veiksmus, kai pakartotinai nusiuntus pareiškėją į LAVL, nesurašoma nauja išvada, tačiau pareiškėjas LAVL GKK išvados ar veiksmų, kai jis buvo nukreipiamas į LAVL, ten gydomas ar tiriamas, neskundė.

Pareiškėjas neturtinės žalos jam padarymą kildina būtent iš Lukiškių TIK veiksmų, nes įstaigos administracija nesurašo teikimo ir nesikreipia į apylinkės teismą dėl pareiškėjo atleidimo nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos, kaip nurodo pareiškėjas, dėl to jis patiria kančias.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010). Tam, kad būtų tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus, jau pirmiau paminėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito negali būti pripažinti žalos atlyginimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Lukiškių TIK pareiškėjo atžvilgiu veiktų neteisėtai, t.y. nėra vieno esminio žalos atlyginimui būtino pagrindo – neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, kurie gali pasireikšti ir neveikimu (CK 6.248 str.). Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Tuo pačiu, daroma išvada, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo dėl ligos patiriamų neigiamų pojūčių, ir kokių nors neteisėtų įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, veiksmų (neveikimo).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo tenkinti skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.