Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4550-828/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2YT-4550-828/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01784-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Pareiškėjas
V. P., E. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4550-828/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01784-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.9; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P., E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, po motinos L. B. mirties, priėmė jos palikimą. Pareiškime nurodė, kad jų motina mirė 2015 m. rugsėjo 21 d. Po motinos mirties pareiškėjai pradėjo faktiškai valdyti bei naudotis motinos turtu 176/702 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kitos dalys priklausė jiems. Tokiu būdu pareiškėjai palikimą priėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybės atstovas atsiliepime prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėjai įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra palikėjos L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po L. B. mirties liko jos turtas – 176/702 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po motinos mirties palikimo priėmimo terminu pareiškėjai pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą – atitinkamas dalis žemės sklypo, kuris priklausė tiek jiems, tiek palikėjai. T. y. prižiūrėjo šį turtą, palaikė tinkamos būklės bei elgėsi su juo kaip savininkai. Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėjai, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo motinos palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai aptartu būdu priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, po palikėjos mirties bylos duomenimis palikimo šiuo ar kitokiu būdu niekas be pareiškėjų nėra priėmęs. Taigi, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Todėl pareiškimas tenkinamas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už teisės aktuose nustatytą priteistiną minimalų jų dydį (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Teisėjas Vygintas Mažuika