- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-112-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01399-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-112-460/2015
NUTARTIS
2015 m. sausio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė išnagrinėjo ieškovo V. K. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1806-838/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl bankroto bylos jam iškėlimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, antstolė E. M., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2014-07-18 buvo gautas pareiškėjo (ieškovo) V. K. pareiškimo (ieškinio) tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Turto bankui, antstolei E. M., bankroto administratorei UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Nurodė, kad yra nemokus, atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumo sąlygas. Nurodė, jog priklausomybės ligomis neserga. Gauna po 850 Lt pajamų per mėnesį iš UAB „Revida“ bei 497 Lt netekto darbingumo pensiją – iš viso apie 1 350 Lt. Nurodė, kad kreditoriai yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri vykdo 24 750 Lt išieškojimą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendį, VĮ Turto bankas, jis turi teisę į žalos atlyginimą, tenkintą tuo pačiu nuosprendžiu dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje – 753 210 Lt, bei 31 109,15 Lt priverstinį išieškojimą vykdančiai antstolei E. M., likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra 31 109,15 Lt. V. K. išlaikytinių neturi, jo būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalingos 997 Lt dydžio lėšos: 250 Lt maistui; 75 Lt aprangai, avalynei; 400 Lt komunaliniai patarnavimai, 75 Lt būsto gerovei, įrangai; 107 Lt sveikatai, higienai; 50 Lt išlaidų transporto, 40 Lt telefonui– internetui bei nurodė, kad reikalinga 3 000 Lt suma administravimo išlaidoms sumokėti. Bankroto administratore prašė skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą ieškovui V. K.. Nurodė, jog sprendžiant sąlygų, ribojančių bankroto bylos iškėlimo klausimą, yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumo kriterijus. Iš bylos duomenų nustatė, kad egzistuoja FAB 5 str. 8 d. 2 p. nustatytas teisinis pagrindas, dėl kurio teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes paaiškėjo, kad fizinis asmuo per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija. Todėl sąžiningumą vertino trimis aspektais: sąžiningumą dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumą teikiant pareiškimą (atskleidžiant visą ir tikslią informaciją), sąžiningumą bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad V. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. Konstatavo, kad V. K., būdamas įmonės savininku ir turėdamas veikti pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, veikė neatsakingai. V. K. elgėsi nesąžiningai, dėl to susidarė dideli nuostoliai, t. y. teismas pareiškėjo nesąžiningumą kildino iš priimto nuosprendžio.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovui iškelti bankroto bylą. Nurodo, jog nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., įvykdymas negali būti laikomas pagrįsta priežastimi atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui. Teigia, kad šalinant teismo nustatytus trūkumus, teismui pateiktas 2014-08-07 pranešimas. Pranešime išdėstytos aplinkybės ir teismui pateikti dokumentai įrodė, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Gargžduose. Jokių papildomų įrodymų teismas iš pareiškėjo nereikalavo. tikina, jog visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas teismo argumentas apie neaiškumus pareiškime, kurių V. K. nešalino, be to, kad jie visiškai nenusiję su asmens nemokumu ir jo tariamu nesąžiningumu. Atkreipė dėmesį, kad FAB nenumato sąlygos, kad bankroto byla gali būti iškeliama tik tokiam fiziniam asmeniui, kuris bankroto proceso metu neabejotinai galės visiškai ar didžiąja dalimi padengti įsiskolinimus kreditoriams. Nutartyje priekaištaujama dėl 3 000 Lt išlaidų bankroto administratorei, tačiau nesiaiškinta, iš kur gautos šios lėšos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytas baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų, dėl kurių įvykdymo tapęs nemokus, fizinis asmuo neturi teisės bankrutuoti. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdymas negali būti laikomas pagrįsta priežastimi atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui, nusikaltimo padarymą vertinant kaip nesąžiningą veiksmą.
Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, jog vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinio teismo išaiškinta, jog Fizinių asmenų bankroto įstatyme detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas tapo nemokus įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2013-05-22 nutartimi, ja nuteistojo V. K. skundas buvo atmestas (t. 1, b. l. 186–209). Teismo, nagrinėjusio bylą pirmąja instancija – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (naftos produktų bei dujų įsigijimas nesumokant pirkimo PVM, jų realizavimas, vadovavimas V. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas) ir jam, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktį paskirta 198 MGL – 7 168,10 EUR (24 750 Lt) bauda bei tenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir solidariai iš V. K., A. D. bei K. B. priteistas 218 144,69 EUR (753 210,00 Lt) žalos atlyginimas. Kompleksinis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžio vertinimas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas ne tik pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, tačiau vadovaujantis CK, CPK normomis buvo patenkintas byloje pateiktas civilinis ieškinys. Analizuojant civilinio ieškinio motyvus pažymėtina, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad „dėl 218 144,69 EUR (753 210,00 Lt) valstybei padarytos žalos yra kalti tiek V. K., A. D., K. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (šiam asmeniui mirus), tiek V. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareikštą civilinį ieškinį patenkino valstybei padarytą 218 144,69 EUR (753 210,00 Lt) žalą „priteisdami iš V. K., A. D. ir K. B. solidariai, nes juridinio asmens – V. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – veikla pasibaigė (pasibaigė įmonės prievolės)“. Be to, įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2013-05-22 nutartyje konstatuota, jog „V. K. nuteistas už tai, kad jis, A. D. ir K. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2002 m. sausio mėn.–- gruodžio mėn. <...>, vadovautos organizuotos grupės nariais <...> iš anksto susitarę kiekvienam organizuotos grupės nariui atlikus tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, žinodami, jog K. B. I. Į. ir UAB „Kestkalnė“ faktiškai jokios veiklos nevykdo, yra įsteigtos nusikalstamai veiklai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, tam, kad <...> būtų galima užvaldyti K. B. I. Į. ir UAB „Kestkalnė“ vardu mokėtiną į LR biudžetą PVM“. Taigi pareiškėjas, vadovaudamas V. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė „Nefasuotų naftos produktų importo, eksporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisyklių“, patvirtintų 2000 m. gruodžio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1492, 1 straipsnio 2 punkto nuostatas, Mokesčių administravimo įstatymo 8, 13, 40, 81, 83, kt. straipsnių nuostatas, Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 7, 9 straipsnių nuostatas, pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), pažeidė lojalumo pareigą juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), be to, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ieškovas V. K., būdamas įmonės savininku ir turėdamas veikti pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, veikė neatsakingai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptartas pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas sąžiningu, kadangi jo veiksmai nesuderinami su mokesčių sumokėjimą reglamentuojančiais įstatymais, CK įtvirtintomis juridinio asmens organo nario pareigomis, pareiškėjo elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų standarto. Tai reiškia, kad pareiškėjas, būdamas nesąžiningu – nesumokėdamas mokesčių valstybei, tam tikrą laikotarpį negali tikėtis nuolaidos iš valstybės – galimybės bankrutuoti Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė apeliantui iškelti bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu). Akcentuotina, kad paaiškėjusios aplinkybės yra savarankiška atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlyga.
Vertinant tai, kad apeliantas pripažintas nesąžiningu, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.