- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- A-545-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00982-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 781 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 2S-2281 (b. l. 5).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2015 m. balandžio 13 d. vakarienės metu susipjaustė jam skirtą duoną į 3 plonesnes riekutes ir ant jų užsitepė margarino. Nurodė, jog taip daro daugelis nuteistųjų, nes gyvenamosiose patalpose negalima turėti peilių. Susipjausto duoną tada, kai gauna duonos kampą, t. y. duonos kepaliuko galą, nes jis visada būna storesnis. Išeidamas iš valgyklos, dar papildomai pasiėmė duonos gabaliuką ir norėjo parsinešti į gyvenamąsias patalpas. Prie durų stovėjęs prižiūrėtojas perspėjo, kad ne savo duoną paliktų valgykloje. Pareiškėjas nurodė, kad jis grįžo į valgyklą ir paliko papildomai paimtą duoną. Pareiškėjui vėl išėjus iš valgyklos, prižiūrėtojas jį sustabdė, nusivedė į budinčią dalį ir atliko pilną kratą. Surašė tarnybinį pranešimą, kad pareiškėjas kairėje rankoje nešėsi tris normas duonos ir tris normas margarino. Neaišku, kaip prižiūrėtojas tai nustatė, nes nei duona, nei margarinas nebuvo pasverti. Marijampolės PN direktorius 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 781 pareiškėjui skyrė papeikimą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, prašydamas panaikinti, tačiau Kalėjimų departamentas paliko nutarimą nepakeistą.
Atsakovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 16–17) nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-6, 27 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems išsinešti iš valgyklos maistą (išskyrus jiems priklausančią duoną) bei valgyklos indus ir įrankius draudžiama. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. nuteistasis V. P. buvo sulaikytas grįžtantis iš valgyklos, nes nešėsi 3 normas duonos ir 3 normas sviesto. Pareigūnas Z. J. paaiškino, kad iš valgyklos galima neštis tik vieną normą duonos bei sviesto ir nurodė nuteistajam V. P. grįžti į valgyklą ir palikti ne jam priklausančią duonos ir sviesto normą. Minėtą pareigūno nurodymą nuteistasis V. P. įvykdė, tačiau po kelių minučių tą patį kiekį (po 3 vnt.) duonos ir sviesto vėl mėgino išsinešti į gyvenamas patalpas. Tokiu elgesiu pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 27 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, Marijampolės pataisos namų direktorius 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 781 pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės pataisos namų vyr. inspektoriaus Z. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. gyvenamoje zonoje nuteistųjų maitinimo metu, prie nuteistųjų klubo buvo pastebėtas ir sulaikytas 8 būrio nuteistasis V. P.. Nuteistasis kairėje rankoje nešė tris normas duonos ir tris normas sviesto. Nuteistajam buvo išaiškinta, kad iš valgyklos galima neštis tik savo vieną normą duonos. Nuteistajam buvo nurodyta eiti į valgyklą ir ten suvalgyti arba palikti perdaug nešamo maisto. Nuteistasis nurodymą įvykdė ir nuėjo į valgyklą. Po kelių minučių nuteistasis sugrįžo su trimis normomis duonos ir trimis normomis sviesto. Todėl nuteistasis buvo nuvestas į budėtojų dalį. Kratų kambaryje nuteistajam atlikus kratą, daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nerasta. Nuteistasis V. P. pasiaiškinimą rašyti atsisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog jis nešėsi tik savo duonos normą. Duoną susipjaustė į dalis, nes buvo gavęs duonos kampą, t.y. duonos kepaliuko galą, nes jis visada būna storesnis. Taip pat nurodė, jog pareigūnas, darydamas kratą, duonos nepasvėrė.
Liudytojas Z. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis Marijampolės pataisos namuose dirba apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus pareigose. Paaiškino, kad pareiškėjas nešėsi tris duonos gabaliukus iš valgyklos, buvo perspėtas, kad nesineštų, tačiau vis tiek nešėsi iš valgyklos tuos pačius duonos gabaliukus. Akivaizdžiai matėsi, jog buvo supjaustyti trys duonos gabaliukai. Kratos metu duona nebuvo pasverta, nes duona valgykloje yra pjaustoma mašina ir yra vienodo dydžio ir vienodo svorio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams (rašytiniams įrodymams ir liudytojo Marijampolės PN pareigūno parodymams teisme). Marijampolės PN pareigūno Z. J. paaiškinimai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, nurodytos aplinkybės atitinka išdėstytas tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad paminėtas pareigūnas su pareiškėju būtų turėjęs konfliktų, todėl jo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo (ABTĮ 57 str. 6 d.).
Teisme apklausti liudytojais (nuteistieji) V. K. ir V. B. paaiškino, jog su pareiškėju atliko bausmę Marijampolės PN. Valgykloje jie sėdėdavo prie vieno stalo. Matė, kaip pareiškėjas susipjaustė savo duonos normą į kelias dalis ir norėjo duoną nusinešti į savo būrį, tačiau prižiūrėtojo buvo sulaikytas. Teismas nesivadovavo minėtų liudytojų parodymais, nes jie nepatvirtinti kita bylos medžiaga, be to, minėtus liudytojus su pareiškėju sieja tas pats teisinis statusas, todėl teismas jų paaiškinimus vertino kaip suinteresuotų asmenų paaiškinimus, siekiant palankaus teismo sprendimo ir jais nesirėmė (ABTĮ 57 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 13 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – išsinešė iš valgyklos maistą (3 riekeles duonos ir sviesto). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-6 patvirtintų Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 3.27 punkto reikalavimus.
Teismo vertinimu, Marijampolės PN direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos (Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 3 d. ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 142 str.) neviršijo savo įgaliojimų, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl jos panaikinti nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, įvertinęs surinktą medžiagą, patikrinęs nuobaudos skyrimo procedūrą ir tvarką, nenustatęs pagrindų jos panaikinimui, 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 2S-2281 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų sprendimų.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
Pareiškėjo skundą atmetus, liudytojui Z. J. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi priteista ir iš teismo specialiosios sąskaitos išmokėta 15,53 Eur išlaidų suma priteista į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo (ABTĮ 43 str. 7 d.).
III.
Pareiškėjas V. P. su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš Marijampolės PN 2,50 Eur pašto išlaidų (b. l. 73–74).
Papildomai paaiškina, kad pažeidimo nustatymo dieną ne tik jam, bet ir keliems kitiems asmenims buvo liepta grįžti į valgyklą ir palikti ne savo duoną. Pasiėmę ne savo duoną, paliko ją šiukšlių dėžėje, o pareiškėjas, nešdamasis savo porciją ir jos neslėpdamas, kartu su jais išėjo iš valgyklos. Paprastai norintys parsinešti papildomai duonos ją įdeda į kišenę, nes krata atliekama labai retai ir pasirinktiniu būdu, ar kai akivaizdžiai matosi, kad žmogus nori kažką išsinešti.
Paaiškina, kad neatsimena, ar rašė pasiaiškinimą, bet mano, kad jį rašė ir prašė, kad duona būtų pasverta. Žino, kad atsisakymas rašyti pasiaiškinimą tik pablogina padėtį. Pažymi, kad kilus abejonių dėl per mažų ar per didelių maisto porcijų valgykloje, jos paprastai iš karto pasveriamos. Nepasvėrus pareiškėjo nešamos duonos, jis neturi galimybės įrodyti, kad nesinešė jos daugiau.
Teismo posėdyje pareiškėjas nebuvo tikras, kokiu būdu pjaustoma duona, tačiau grįžęs į pataisos namus išsiaiškino ir įsitikino, kad ją pjaustant pusiau rankiniu būdu, duonos kampai (galai) lieka daug storesni, nes į galą plonėja ir siaurėja.
Nors teismas nenustatė, kad tarp pareiškėjo ir pareigūno Z. J. buvo kilę konfliktų, pareiškėjas prisiminė, kad 2012 m. iš šio pareigūno gavo pastabą dėl netinkamai nešiojamo asmens ženklo, turėjo rašyti pasiaiškinimą, o vėliau pamatė tą patį pareigūną bendraujantį su nuteistaisiais, kurie būvio išvis be asmens ženklų, todėl pareigūnui padarė pastabą dėl jo principingumo.
Pareiškėjas pastebi, kad liudytojų nuteistųjų etapavimas į posėdį kainavo daugiau nei liudytojo pareigūno kelionė. Minėtų nuteistųjų parodymai pareiškėjui svarbūs, jie nėra pareiškėjo draugai, tiesiog valgė prie vieno stalo, tačiau teismas jų parodymais vis tiek atsisakė vadovautis, nors jie buvo prisaikdinti sakyti tiesą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Palaiko savo byloje išdėstytą poziciją ir mano, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai bei objektyviai, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, o pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų duomenų, leidžiančių suabejoti sprendimo pagrįstumu (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Marijampolės PN 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 781, kuriuo nuteistajam V. P. skirta nuobauda – papeikimas, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu ginčijamas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. 2S-2281, kuriuo, išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo skundas dėl nuobaudos panaikinimo atmestas.
Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad nuobauda pareiškėjui paskirta nustačius, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. nuteistųjų maitinimo metu, prie nuteistųjų klubo grįžtantis iš valgyklos pastebėtas ir sulaikytas, nes nešėsi kairėje rankoje 3 normas duonos ir 3 normas sviesto. Pareigūno nurodymą duoną su sviestu nunešti atgal į valgyklą įvykdė, bet po kelių minučių 3 duonos ir sviesto normas vėl bandė išsinešti į gyvenamąsias patalpas. Tuo nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15d. įsakymu Nr. 4/07-6 patvirtintų Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 3.27 punkto reikalavimus (b. l. 19).
Pažymėtina, kad sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų ir sulaikytų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, jų elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Atitinkamai nuteistieji ir suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-549-858/2015).
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji nuteistųjų pareiga – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-6, 27 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems išsinešti iš valgyklos maistą (išskyrus jiems priklausančią duoną) bei valgyklos indus ir įrankius draudžiama (b. l. 20–24).
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, pagal kurią teismas, nagrinėjantis paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013). Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Marijampolės PN direktoriaus nutarimas priimtas vadovaujantis Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektoriaus Z. J. 2015 m. balandžio 13 d. tarnybiniu pranešimu. Tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. gyvenamojoje zonoje nuteistųjų maitinimo metu, prie nuteistųjų klubo buvo pastebėtas ir sulaikytas 8 būrio nuteistasis V. P.. Nuteistasis kairėje rankoje nešė tris normas duonos ir tris normas sviesto. Nuteistajam buvo išaiškinta, kad iš valgyklos galima neštis tik savo vieną normą duonos. Nuteistajam buvo nurodyta eiti į valgyklą ir ten suvalgyti arba palikti per daug nešamo maisto. Nuteistasis nurodymą įvykdė ir nuėjo į valgyklą. Po kelių minučių nuteistasis sugrįžo su trimis normomis duonos ir trimis normomis sviesto. Todėl nuteistasis buvo nuvestas į budėtojų dalį. Kratų kambaryje nuteistajam atlikus visą kratą, daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nerasta. Nuteistasis V. P. pasiaiškinimą rašyti atsisakė (b. l. 18).
Marijampolės PN 2015 m. balandžio 13 d. protokole dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 60/05-876 nurodyta, kad V. P. žodžiu paaiškino „Neturiu dėl ko aiškintis“ (b. l. 25).
Marijampolės PN 2015 m. balandžio 13 d. nuteistojo asmens kratos protokole Nr. 58/05 4174 nurodyta, kad nuteistojo V. P. kratos ir daiktų patikrinimo metu paimta trys normos duonos ir trys normos sviesto. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu nuteistasis pareiškė šias pretenzijas: „savo duonos davinį aš perpjoviau į 2 dalis ir tarp jų įdėjau margarino, man duota duona pasverta nebuvo“. Pareiškėjas patvirtino savo parašu, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti į protokolą (b. l. 26).
2015 m. balandžio 14 d. būrio viršininko pasirašytoje pažymoje nurodoma, kad nuteistasis V. P. bausmės atlikimo metu už bausmės atlikimo režimo pažeidimus baustas 32 kartus, turi 32 galiojančias nuobaudas. Anksčiau padarytų pažeidimų pobūdis – atsisakymas gyventi būryje ir gyvenamojoje zonoje. Už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15d. įsakymu Nr. 4/07-6 patvirtintų Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 3.27 punkto reikalavimų pažeidimą pareiškėjui siūloma pareikšti papeikimą (b. l. 27).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas Z. J. patvirtino savo nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad kratos metu duona nebuvo pasverta, nes duona valgykloje yra pjaustoma mašina ir yra vienodo dydžio ir vienodo svorio.
Teismas taip pat apklausė kaip liudytojus nuteistuosius V. K. ir V. B., kurie su pareiškėju atliko bausmę Marijampolės PN. Jie paaiškino, kad valgykloje sėdėjo prie vieno stalo su pareiškėju ir matė kaip pareiškėjas susipjaustė savo duonos normą į kelias dalis ir norėjo duoną nusinešti į savo būrį, tačiau prižiūrėtojo buvo sulaikytas.
Kartu su pareiškėjo skundu pateikti V. K. ir V. B. rašytiniai paaiškinimai teismui, kuriuose nurodoma, kad vakarienės metu V. P. savo duonos normą (kepalo kampą) susipjaustė į kelias plonesnes riekutes, tarp jų įsidėjo (užtepė) margarino. Išeidami jie su pareiškėju pasiėmė dar ant stalo likusią duoną. Pareigūnui sustabdžius pareiškėją prie išėjimo, jie kartu grįžo ir paliko po vieną pasiimtą papildomą duonos normą. Prie išėjimo pareiškėjas vėl buvo sustabdytas to paties pareigūno, kuris pasakė, kad galima neštis tik vieną duonos normą ir nepasvėręs pareiškėjo nešamos duonos, nusivedė V. P. į KPP (b. l. 11, 12).
Teismas vertindamas liudytojų parodymus konstatavo, kad pareigūno Z. J. paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi, nurodytos aplinkybės atitinka išdėstytas tarnybiniame pranešime, juo netikėti nėra pagrindo. Liudytojų V. K. ir V. B. parodymais teismas nesivadovavo, vertino kaip suinteresuotų asmenų paaiškinimus, siekiant palankaus teismo sprendimo, nes juos su pareiškėju sieja tas pats teisinis statusas. Įvertinęs rašytinius įrodymus bei paaiškinimus teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – išsinešė iš valgyklos maistą (3 riekeles duonos ir sviesto).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, kaip minėta, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo (suimtojo) kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Byloje surinkti įrodymai turi patvirtinti pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje.
Apeliacine tvarka patikrinusi bylą ir įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nes byloje esant tam tikrų abejonių dėl to, ar pareiškėjas nepaisydamas pareigūno nurodymų bandė išsinešti ne savo duonos normą, ir pareiškėjui skundą grindžiant būtent šiais argumentais, nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl pažeidimo padarymo, teismas skundžiamą sprendimą grindė duomenimis, kuriais remiantis tik galima manyti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.
Išvada dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo padaryta iš esmės remiantis pareigūno Z. J. tarnybiniu pranešimu, šio asmens atliktos kratos protokolu ir jo parodymais teismo posėdyje. Teismas nesivadovavo liudytojų V. K. ir V. B. parodymais, kurie iš esmės neginčijo, kad iš valgyklos eidami kartu su pareiškėju, nešėsi po papildomą duonos normą, tačiau pirmą kartą sulaikyti pareigūno ją grąžino atgal. Teismas nevertino fakto, kad pareiškėjo nešama duona nebuvo pasverta, kas galėtų objektyviai patvirtinti, kad pareiškėjas bandė išsinešti ne savo duonos normą. Byloje iš esmės liko nepaneigta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis nešėsi į kelias riekes supjaustytą duonos kepalo kraštą.
Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, taikyti jam drausminę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014 ir kt.). Be to, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (abejonę reikia aiškinti kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinusi byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – išsinešė iš valgyklos maistą ir neįvykdė pareigūno nurodymo – ne savo duonos porciją palikti valgykloje. Atitinkamai, darytina išvada, kad byloje nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15d. įsakymu Nr. 4/07-6 patvirtintų Pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių 3.27 punkto reikalavimus, skundžiamu Marijampolės PN 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 781 drausminė nuobauda – papeikimas, jam paskirta nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas bei Kalėjimo departamento 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio nutarimo, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, padaryto sprendimo nepagrindė objektyviais įrodymais, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant ginčijamus sprendimus.
Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į savo turėtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Tačiau prašydamas priteisti iš atsakovo 2,5 Eur pašto išlaidų, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti išlaidų sumos (išlaidų nedetalizavo, nenurodė, kada ir už ką mokėjo, nepateikė įrodymų, kad sumokėjo nurodytą sumą), todėl šis prašymas teismo paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjas turi teisę patikslinti šį savo prašymą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo pareiškėjas turėtų kreiptis su prašymu į Kauno apygardos administracinį teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti. Panaikinti Marijampolės pataisos namų 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 781 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 2S-2281.
Sprendimas neskundžiamas.