Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-29 · Byla Nr. N1-289-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
N1-289-806/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
S. Š., E. V.
Nukentėjusysis
D. M.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-289-806/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42675-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.;1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Gretai Čiuladaitei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamiesiems S. Š., E. V.,kaltinamojo įstatyminei atstovei S. V.,nukentėjusiajai D. M.,Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei N. S.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Annai Grinevič,vertėjai Helenai Žemaitel, Andriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. Š. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

E. V. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2015-07-30, apie 17 val., veikdamas kartu su E. V. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, priėjo prie nukentėjusiojo V. L., tuo metu buvusio apie 200 metrų atstumu nuo parko, esančio Naujininkų g. 5, Vilniuje, E. V. kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu stebint aplinką, jis, kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. L. į nosį, po ko nukentėjusysis V. L. parkrito ant žemės, po ko nukentėjusysis atsistojo ir bandė pabėgti, tačiau E. V. pasivijo nukentėjusįjį ir staigiu judesiu nuo nukentėjusio rankos piršto nutraukė nukentėjusiajam V. L. priklausantį geltonos metalo spalvos vestuvinį žiedą, 85 eurų vertės, ir visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudoję fizinį smurtą ir taip atėmę nukentėjusiajam V. L. galimybę pasipriešinti pagrobė nukentėjusiajam V. L. priklausantį 85 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

E. V. panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2015-07-30, apie 17 val., veikdamas kartu su S. Š. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, priėjo prie nukentėjusiojo V. L., tuo metu buvusio apie 200 metrų atstumu nuo parko, esančio Naujininkų g. 5, Vilniuje ir jam kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu stebint aplinką, Š. Š. kumščiu trenkė nukentėjusiajam V. L. į nosį, po ko nukentėjusysis V. L. parkrito ant žemės, po ko nukentėjusysis atsistojo ir bandė pabėgti, tačiau E. V. pasivijo nukentėjusį ir staigiu judesiu nuo nukentėjusio rankos piršto nutraukė nukentėjusiajam V. L. priklausantį geltonos metalo spalvos vestuvinį žiedą, 85 eurų vertės, ir visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudoję fizinį smurtą ir taip atėmę nukentėjusiajam V. L. galimybę pasipriešinti pagrobė nukentėjusiajam V. L. priklausantį 85 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d

Taip pat E. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2015-07-30, apie 22 val., adresu Vilniuje, Sodų g. 20A priėjo prie sėdinčios ant suoliuko nukentėjusiosios D. M., staigiai griebė ant suoliuko šalia nukentėjusios padėtą rankinę, kurioje buvo piniginė su 50 eurų, mobiliojo ryšio telefonas, 30 eurų vertės, ir stebint nukentėjusiajai, greitai pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai D. M. priklausantį 80 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku stoties rajone susitiko su pažįstamu S. Š., nuėjo pasivaikščioti į netoliese esantį parkelį. Parkelyje ant suoliuko pamatė nukentėjusįjį (V. L.), pastarasis buvo išgėręs, pradėjo su juo bendrauti, V. L. pavaišino jį (E. V.) cigarete. Pastebėjęs pas nukentėjusįjį ant rankos žiedą ir supratęs, kad V. L. neblaivus, su S. Š. susitarė atimti iš nukentėjusiojo žiedą. V. L. pradėjus eiti, jis, E. V. su S. Š. nusekė iš paskos, paėjus gal 20 metrų, S. Š. trenkė nukentėjusiajam į nosį, pastarasis pargriuvo ant žemės, atsistojęs pradėjo bėgti nuo jų. Tuomet jis, E. V., pradėjo vytis nukentėjusįjį, pavijo ir pribėgęs numovė pastarajam nuo rankos piršto geltonos spalvos metalo žiedą. Numovęs žiedą nubėgo link stoties rajono, kur su S. Š. išsiskyrė. Vėliau stoties rajone susitiko iš matymo pažįstamą V., jam perdavė žiedą. V. žiedą pridavė į lombardą, gavo 27 eurus. Gautus pinigus pasidalino su V., 13 eurų pasiliko sau, pinigus išleido savo reikmėms, o likusius atidavė V. už žiedo pridavimą į lombardą. Pas nukentėjusįjį mobilaus ryšio telefono nematė, nematė, kad S. Š. paimtų iš nukentėjusiojo telefoną. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. V. parodė, kad 2015-07-30, apie 16 val. stoties rajone, Vilniuje susitiko su pažįstamu S. Š., jį pažinojo apie savaitę laiko bei su S. kartu buvusiu vyru V., pavardės nežino. S. maždaug 45 metai, V. taip pat panašiai apie 40 metų. V. yra aukštas, plikas, galėtų jį atpažinti. Visi kartu nusprendė nukeliauti iki parko, esančio Tyzenhauzų gatvėje. Ten nuvykus S. ir V. vartojo alkoholį, jis pastariesiems palaikė kompaniją, tačiau alkoholio nevartojo. Netoliese parkelyje ant suoliuko sėdėjo jam nepažįstamas vaikinas, apie 25 metų amžiaus su mergina ir dar kažkokie asmenys, kurių taip pat nepažįsta. Netrukus V. su S. apsižodžiavo su minėtu vaikinu ir pagriebę nuo suoliuko pradėjo vesti vaikiną link Sniego gatvėje esančio kalėjimo. Vaikinas ėjo pats, jo nevedė. Jis ėjo kartu priekyje, todėl negirdėjo apie ką kalbėjo pastarieji. Paėjus apie 500 metrų, S. trenkė minėtam vaikinui į nosį ir šiam pradėjo tekėti kraujas iš nosies. Tuomet tas vaikinas pradėjo nuo jų bėgti link minėtosios Sniego gatvės. Jis pradėjo vytis šį, pavijo ir pribėgęs numovė pastarajam nuo dešinės rankos bevardžio piršto geltonos spalvos metalo žiedą. Žiedas buvo klasikinis, be graviūrų. Numovęs žiedą nubėgo link S. ir V. Tuomet visi kartu pasišalino link stoties rajono. Mobiliojo ryšio telefono iš to vaikino negrobė, ar jį galėjo pagrobti S. su V., jis nežino. Nuvykus į stoties rajoną, padavė žiedą V. ir šis nuėjo į lombardą priduoti. Gali nurodyti į kokį lombardą pridavė žiedą. Už žiedą gavo 27 eurus, jam davė 13 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. (b. l. 111, 139)

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su pažįstamu V. buvo stoties rajone, buvo išgėrę, vėliau nuėjo pasivaikščioti į netoli stoties esantį parkelį, kur pamatė ant suoliuko su mergina sėdintį nukentėjusįjį (V. L.), prieš tai pastarąjį matė su mergina bare. Tuo metu parkelyje prie jų priėjo E. V. ir paklausė ar nenorėtų jie išgerti, paaiškino, kad iš vieno žmogaus atėmė telefoną ir pastarasis siūlo išgerti. Priėjus prie V. L., pastarasis pasakė, kad eina ieškoti telefono, o jis, S. Š. tuo metu besiginčydamas su kitu pažįstamu, sukdamasis, netyčia alkūne sudavė V. L. į veidą. Atsisukęs pamatė, kad V. L. nubėgo. S. Š. susitiko kitą pažįstamą, su kuriuo nusipirkę degtinės išgėrė. Su E. V. nesitarė iš nukentėjusiojo atimti žiedo. E. V. prie jo, S. Š. ir V. priėjo parkelyje siūlydamas išgerti. Kai pamatė nukentėjusįjį V. L., pastarasis telefono jau neturėjo. V. L. sudavė su alkūne į veidą netyčia, nesiginčydamas su kitu pažįstamu, o ne tikslu apiplėšti. Negali paaiškinti kodėl E. V. jį apkalba.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. L. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku parkelyje netoli Tyzenhauzų g. 8, susitiko su iš matymo pažįstama mergina. Su ja sėdėdami parkelyje ant suoliuko vartojo alkoholį. Besėdint prie jų priėjo trys nepažįstami asmenys, du iš jų buvo kaltinamieji E. V. ir S. Š., trečio asmens neįsidėmėjo. E. V. paprašė cigaretės. V. L. atsistojus ir pradėjus eiti, S. Š. nesant jokios dingsties trenkė kumščiu į nosį, nuo smūgio pargriuvo ant žemės, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atsistojęs pradėjo bėgti, nubėgęs iki namo atsisėdo ant laiptų, tuo metu priėjęs E. V. nuo rankos piršto nuėmęs žiedą, pabėgo. Praeinančių žmonių paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Užpuolimo metu pasigedo mobilaus ryšio telefono, tačiau negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis jį prarado, ar po smūgio parkritus ant žemės telefonas iškrito, ar jį kas paėmė, nes kai ant suoliuko sėdėjo telefonas buvo jo kelnių priekinėje kišenėje. Smūgį sudavė S. Š., o žiedą nuėmė E. V., grasinimų nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia, žiedas grąžintas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. B. parodė, kad jam būnant lombarde, adresu Vilniuje, Sodų g. 20c 7-tame paviljone, užėjo du asmenys, vienas iš kurių kaltinamasis E. V., kitas su juo buvęs vyresnis vyras pasiūlė įsigyti geltono metalo žiedą. Žiedą pasvėrė kaip metalo laužą ir jį nupirko. Po kelių dienų atvyko policijos pareigūnai, tuomet sužinojo, kad žiedas vogtas, žiedą perdavė pareigūnams.

Nukentėjusiojo V. L. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2015-07-30 apie 17.00 val. netoli namo adresu Tyzenhauzų g. 8, Vilniuje, esančiame parkelyje priėjo trys nepažįstami asmenys, iš kurių vienas panaudojo fizinį smurtą, kitas nuo rankos pagrobė auksinį žiedą, taip pat dingo iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefonas Nokia 225, jam padaryta 135 eurų turtinė žala. (b. l. 2)

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis V. L. atpažino kaltinamąjį S. Š. kaip asmenį, kuris trenkė jam kumščiu į nosį ir šis parkrito ant žemės. (b. l. 14, 15).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis V. L. atpažino kaltinamąjį E. V. kaip asmenį, kuris jam griebė už piršto ir pagrobė auksinį vestuvinį žiedą. (b. l. 16, 17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, jog liudytojas L. B. savanoriškai pateikė įsigytą žiedą, kuris apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam V. L. (b. l. 20-25).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamais E. V. patikslino įvykio vietą – apie 200 metrų nuo pastato, esančio Tyzenhauzų g. 8, Vilniuje, kur 2015-07-30, apie 17 val. kartu su kaltinamuoju S. Š. ir tyrimo nenustatytu asmeniu panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį V. L. pastarąjį užpuolė bei patikslino ir nurodė vietą – apie 500 metrų nuo adreso Vilniuje, Naujininkų g. 5, kur pagrobė nukentėjusiam priklausantį turtą, taip pat nurodė vietą, Vilniuje, Sodų g. 20, kur lombarde kartu su V. pridavė nukentėjusiajam priklausantį žiedą. (b.l. 112 - 120).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad E. V., S. Š. veikdami bendrai su tyrimo nenustatytu asmeniu padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis S. Š. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad nukentėjusiajam V. L. sudavė su alkūne į veidą netyčia, besiginčydamas su kitu pažįstamu, o ne tikslu apiplėšti, tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais ir vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija. Apklausiamas teisme kaltinamasis E. V. iš esmės prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, keitė parodymus tik dėl trečio asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, tačiau trečio asmens bendrininkavimas įrodytas nukentėjusiojo V. L. parodymais. E. V. paaiškino, kad stoties rajone susitiko su pažįstamu S. Š., parkelyje ant suoliuko pamatė nukentėjusįjį V. L., kuris buvo išgėręs. Bendraujant su nukentėjusiuoju pastebėjo ant pastarojo rankos žiedą, su S. Š. susitarė atimti iš nukentėjusiojo žiedą. V. L. pradėjus eiti, jis, E. V. su S. Š. nusekė iš paskos, paėjus gal 20 metrų, S. Š. trenkė nukentėjusiajam į nosį, nuo smūgio nukentėjęs pargriuvo ant žemės. V. L. atsistojus ir pradėjus bėgti, E. V., pavijo nukentėjusįjį ir pribėgęs numovė pastarajam nuo rankos piršto geltonos spalvos metalo žiedą. Numovęs žiedą nubėgo link stoties rajono, kur su S. Š. išsiskyrė. Žiedą pridavė į lombardą. Nukentėjusysis V. L. parodė, kad jam besėdint parkelyje prie jo priėjo trys nepažįstami asmenys, du iš jų buvo kaltinamieji E. V. ir S. Š., trečio asmens neįsidėmėjo. E. V. paprašė cigaretės. V. L. atsistojus ir pradėjus eiti, S. Š. nesant jokios dingsties trenkė kumščiu į nosį, nuo smūgio pargriuvo ant žemės, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atsistojęs pradėjo bėgti, nubėgęs iki namo atsisėdo ant laiptų, tuo metu priėjęs E. V. nuo rankos piršto nuėmęs žiedą, pabėgo. Pirmiau nurodytus kaltinamojo E. V. bei nukentėjusiojo V. L. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. B. savanoriškai pateikė įsigytą žiedą, kuris apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam V. L. (b. l. 20-25). Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolų matyti, kad iš parodytų nuotraukų kartotekų nukentėjusysis V. L. atpažino kaltinamąjį S. Š. kaip asmenį, kuris trenkė jam kumščiu į nosį ir šis parkrito ant žemės. (b. l. 14, 15), taip pat atpažino kaltinamąjį E. V. kaip asmenį, kuris jam griebė už piršto ir pagrobė auksinį vestuvinį žiedą. (b. l. 16, 17). Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamieji S. Š. ir E. V. suvokė, kad nukentėjusiojo V. L. turtas jiems yra svetimas ir norėjo jį užvaldyti panaudodami fizinį smurtą, t. y. šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamųjų S. Š. ir E. V. padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą – S. Š. suduodant nukentėjusiajam į nosį, pastarajam nugriuvus ant žemės bei bandant pabėgti, E. V. pasivijus nukentėjusį ir staigiu judesiu nuo nukentėjusio rankos piršto nutraukus vestuvinį žiedą, taip atimdami galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą, t. y. kaltinamųjų E. V. ir S. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas vertina, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog iš nukentėjusiojo, šiam parkritus ant žemės, S. Š. ištraukė nukentėjusiajam iš kišenės priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 225“, 50 eurų vertės. Tokių aplinkybių nepatvirtino nei vienas kaltinamasis, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis V. L. teisme parodė, kad jis užpuolimo metu pasigedo mobilaus ryšio telefono, tačiau negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis jį prarado, ar po smūgio parkritus ant žemės telefonas iškrito, ar jį kas paėmė, nes kai ant suoliuko sėdėjo telefonas buvo jo kelnių priekinėje kišenėje. Teismo vertinimu, tokių įrodymų visiškai nepakanka apkaltinti kaltinamuosius V. L. mobilaus ryšio telefono plėšimu. Byloje nepaneigta, kad nukentėjusiajam telefonas po S. Š. smūgio galėjo iškristi iš kišenės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent kuris nors iš kaltinamųjų minėtą telefoną paėmė, juo labiau nėra įrodymų, kad S. Š. telefoną ištraukė nukentėjusiajam iš kišenės. Dėl išdėstyto šios abejonės vertintinos kaltinamųjų naudai ir aplinkybės dėl mobilaus telefono vagystės plėšimo būdu iš kaltinimo šalintinos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V. parodė pripažįstantis savo kaltę. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku stoties rajone lauko kavinėje pastebėjo ant suoliuko sėdinčią nukentėjusiąją, šalia jos ant suoliuko buvo padėta rankinė. Pribėgęs pagrobė rankinę ir pabėgo link stoties. Apžiūrėjęs rankinę joje rado piniginę, kurioje buvo 20 eurų ir centai, banko kortelės, dokumentai. Rankinėje mobiliojo ryšio telefono nebuvo. Iš piniginės pasiėmė 20 eurų ir centus, o rankinę su joje buvusiais daiktais, tame tarpe ir dokumentais, išmetė prie kiosko. Nusikaltimą padarė, nes reikėjo pinigų cigaretėms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. V. parodė, jog 2015-07-30, apie 22.30 val. stoties rajone, Vilniuje, adresu Sodų g. 20a, lauko kavinėje, prie geltonųjų paviljonų pamatė sėdinčią moterį, apie 45 metų amžiaus. Šalia jos ant suoliuko buvo padėta rankinė. Rankinė buvo juodos spalvos. Moteris pasirodė esanti blaivi. Nusprendė iš jos pagrobti tą rankinę. Pribėgęs staigiai griebė rankinę ir pabėgo. Pasišalino link Geležinkelio stoties, o vėliau nubėgo į Naujininkų mikrorajoną. Rankinėje buvo piniginė, iš kurios pasiėmė pinigus, t.y. 20 eurų banknotą ir monetas. Patikslina, jog piniginėje nebuvo 50 eurų sumos. Telefono rankinėje taip pat nebuvo. Paėmęs pinigus, visus daiktus paliko rankinėje, kurią išmetė prie Geležinkelio stoties esančio kiosko. Pinigus išleido savo reikmėms (b.l. 111, 128,139).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. M. parodė, kad įvykį atsimena, viskas vyko stotyje. Ji sedėjo už staliuko, laukė troleibuso, jos rankinė buvo padėta iš dešinės pusės, kažkoks žmogus pagriebė rankinę ir pabėgo. Tas žmogus buvo su kapišonu, tačiau maždaug įsivaizduoja kas tai buvo, tai buvo jaunas vyras. Rankinė buvo rudos spalvos, joje buvo dokumentai, banko kortelė, piniginė, pinigai. Piniginė buvo ne odinė, joje buvo apie 50 Lt, nepamena ar tada jau buvo eurai, kišenėlėje dar buvo 80 Lt. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji dabar po ligoninės, blogai jaučiasi. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2015-07-30, apie 22.30 val. ji sėdėjo ant suoliuko Sodų g. 22a, Vilniuje, prie autobusų stoties. Prie jos priėjo vaikinas, apie 18 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, tamsiai apsirengęs, lieso kūno sudėjimo. Minėtas vaikinas ją užkalbino ir netrukus staigiai griebė jai priklausančią rankinę, kuri gulėjo ant suoliuko, šalio jos dešinės rankos. Tai padaręs vaikinas nubėgo link autobusų stoties. Minėtą vaikiną atpažinti gali. Rankinė buvo juodos spalvos, joje buvo mobiliojo ryšio telefonas, kurio pavadinimo nepamena, 30 eurų vertės. Taip pat rankinėje buvo piniginė, kurioje buvo 50 eurų. Dėl šio įvykio patyrė 80 eurų žalą (b.l. 30)- nukentėjusioji D. M. paaiškino, kad reiškia buvo eurai, 50 eurų vienoje vietoje, kišenėlėje dar 80 eurų. Buvo taip kaip viską ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo telefonas ,,Nokia", sidabrinės spalvos. Tegul būna taip kaip parašyta, kad ji D. M. patyrė 80 eurų žalą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. D. M. mano, kad tas asmuo (rodo) S. Š., tas vaikinas jaunas, matė per tamsą.

Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad E. V. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Apklausiamas teisme jis prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino jų padarymo aplinkybes nurodydamas, kad pastebėjęs ant suoliuko sėdinčią nukentėjusiąją, šalia kurios buvo padėta rankinė, pribėgo ir nukentėjusiajai matant pagrobė rankinę. Apžiūrėjęs rankinę joje rado piniginę, kurioje buvo 20 eurų ir centai, banko kortelės, dokumentai. Rankinėje mobiliojo ryšio telefono nebuvo. Iš piniginės pasiėmė 20 eurų ir centus, o rankinę su joje buvusiais daiktais, tame tarpe ir dokumentais, išmetė prie kiosko. Šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, atitinkantys jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie buvo ištirti teisme, išskyrus paimtų pinigų kiekį ir telefoną. Nukentėjusioji D. M. apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-07-30, apie 22.30 val. ji sėdėjo ant suoliuko Sodų g. 22a, Vilniuje, prie autobusų stoties. Prie jos priėjęs vaikinas, apie 18 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, tamsiai apsirengęs, lieso kūno sudėjimo, ją užkalbino ir netrukus staigiai griebė jai priklausančią rankinę, kuri gulėjo ant suoliuko, šalio jos dešinės rankos, nubėgo link autobusų stoties. Rankinė buvo juodos spalvos, joje buvo mobiliojo ryšio telefonas, kurio pavadinimo nepamena, 30 eurų vertės. Taip pat rankinėje buvo piniginė, kurioje buvo 50 eurų. Dėl šio įvykio patyrė 80 eurų žalą (b.l. 30). Teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nekelia abejonių, jog E. V. 2015-07-30, apie 22 val., adresu Vilniuje, Sodų g. 20A priėjo prie sėdinčios ant suoliuko nukentėjusiosios D. M., staigiai griebė ant suoliuko šalia nukentėjusios padėtą rankinę, kurioje buvo piniginė su 50 eurų, mobiliojo ryšio telefonas, 30 eurų vertės, ir stebint nukentėjusiajai, greitai pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai D. M. priklausantį 80 eurų vertės turtą. Pažymėtina, jog vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju E. V., nenaudodamas nei fizinio, nei psichinio smurto, veikdamas viešai, matant nukentėjusiajai D. M. ir tiek nukentėjusiajai, tiek kaltinamajam tai suprantant, pagrobė nukentėjusiajai priklausančią rankinę, todėl nustatytinas jo veiką kvalifikuojantis požymis – atvira vagystė. Nustačius, kad svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai, kaltinamojo E. V. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. parodė, kad nukentėjusiosios piniginėje jis rado 20 eurų banknotą ir monetas, telefono rankinuke nebuvo. Nukentėjusioji D. M. teisme parodė, kad piniginėje buvo apie 50 Lt, nepamena ar tada jau buvo eurai, kišenėlėje dar buvo 80 Lt, tačiau paaiškino, kad ji dabar po ligoninės, o pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus patvirtino, kad jie yra teisingi, patvirtindama, kad rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas, 30 eurų vertės. Taip pat rankinėje buvo piniginė, kurioje buvo 50 eurų. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji D. M. nurodė ir pareiškime dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais koks turtas iš pastarosios buvo pavogtas.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo S. Š. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Spręsdamas kaltinamiesiems skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas E. V. bausmę atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas.

Pirmiausia, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – E. V. padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, pirmąja nusikalstama veika reali turtinė žala nepadaryta, nes žiedas buvo rastas ir grąžintas, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, antrąja nusikalstama veika padaryta reali turtinė žala, kuri dar nėra atlyginta, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 145-147), administracine tvarka nebaustas (b. l. 143-144), turi septynių klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 150-151), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 154, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrinės ligoninėje negydytas. (b. l. 153, 155). Kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad reikėjo pinigų cigaretėms, alkoholiui, dėl tokio savo elgesio dabar labai gailisi, šiuo metu mokosi, savo elgesį vertina neigiamai, ateityje žada nenusikalsti. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus arešto bausmę, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teismas kreipia dėmesį, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau šiuo atveju BK 180 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta tik arešto arba laisvės atėmimo bausmė, t.y. tik bausmės susijusios su laisvės atėmimu.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam E. V. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atsižvelgiant į jo labai jauną amžių, pateiktus paaiškinimus teisme bei byloje esančią rašytinę medžiagą charakterizuojančią E. V., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, 1 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Į bausmės laiką E. V. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-08-03 iki 2015-08-04 (2 paros).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. Š. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio nuostatomis. Kaip minėta BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys, t. y. areštas arba laisvės atėmimas. Teismas parinkdamas kaltinamajam S. Š. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia ir į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – S. Š. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, reali turtinė žala nepadaryta, nes žiedas buvo rastas ir grąžintas nukentėjusiajam, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. Š., t.y. tai, kad anksčiau teistas 5 kartus (b. l.85-88), tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 82-83), nevedęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 93), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 94), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 95) S. Š. teistumai rodo jo polinkį nusikalsti, matyti, kad ankstesni teistumai ir realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Kaltinamajam S. Š. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad S. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. Š. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam S. Š. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė- suėmimas S. Š. pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindas numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų.

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 140-141).

Nukentėjusioji D. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36-37). Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį E. V. pripažinus kaltu dėl D. M. priklausančios rankinės vagystės ir šiai padarius turinę žalą, kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. V. nusikalstamais veiksmais D. M. padarė 80 Eur turtinę žalą. Teismo vertinimu civilinis ieškinys pagrįstas, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl įvertinus tai, kad ši žala padaryta kaltinamojo veiksmais, priteistina iš kaltinamojo E. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 65 str., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti 4 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-03 iki 2015-08-04 (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. V. atidėti 1 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. V. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, paskirtą E. V. –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 02 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 02 d. iki 2016 m. sausio 29 d.

S. Š. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2016 m. sausio 29 d.

Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš E. V., o pastarajam neturint lėšų, iš jo įstatyminės atstovės S. V. priteisti nukentėjusiajai D. M. 80 (aštuoniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam-nuo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė