Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 19 d. sprendimu „Dėl likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ keltų kandidatų“ įpareigojo pareiškėją per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas.

2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimo 2 ir 4 punktus dalyje dėl L. J. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad 2021 m. sausio 28 d. Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius), išnagrinėjęs partijos Tvarka ir teisingumas nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, kad pareiškėja ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai, gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. Komisija, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, 2021 m. vasario 19 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėja, kandidatė Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67 politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas. Tuo pačiu sprendimu, įpareigojo pareiškėją gautus, kaip auką 2 900 Eur, pervesti per 20 dienų į valstybės biudžetą.

2.2. Teigia, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 8 straipsnis numato kitų (ne partijų) savarankiškų politinės kampanijos dalyvių finansavimo šaltinių baigtinį sąrašą ir, vienas iš jų, paminėtas 8 straipsnio, 1 dalies, 1 punkte – politinių partijų aukos, o Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir Politinių partijų įstatymo (toliau – ir PP įstatymas) 22 straipsnio 4 dalyje išvardinti asmenys, turintys teisę aukoti politinės kampanijos dalyviams ir tarp jų yra politinės partijos. Todėl partijos Tvarka ir teisingumas, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyviui pareiškėjai 2 900 Eur neprieštaravo Finansavimo įstatymui ir PP įstatymui.

2.3. Pažymi, kad 2021 m. sausio 20 d. auditoriaus, tikrinusio savarankiško politinės kampanijos dalyvio Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67, pareiškėjos finansavimą, ataskaitos priedo pirmos lentelės 4 punkte teigiama, kad nenustatyta Finansavimo įstatymo pažeidimų priimant aukas (b. l. 2-5).

2.4. Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

3. Atsakovė Komisija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pažymoje nurodytos sprendimo priėmimui svarbios faktinės aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai. Pažyma yra sudėtinė sprendimo dalis. PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams. Sprendimo 1 punkte konstatuota, kad likviduojama Partija Tvarka ir teisingumas, 2020 m. rugpjūčio 4-6 d. pervedusi lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos Laisvė ir teisingumas vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams, tame tarpe ir pareiškėjai, pažeidė PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Kadangi likviduojamos politinės partijos lėšų aukojimas kandidatų politinėms kampanijoms nėra susijęs su politinės partijos veiklos nutraukimu bei nebuvo numatytas sprendime likviduoti partiją Tvarka ir teisingumas, laikytina, kad dalis partijos Tvarka ir teisingumas turto, pažeidžiant PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, buvo paskirstyta buvusiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams.

3.1. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad sandorių, juridinio asmens organų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, todėl tik nuginčijus šiuos sandorius teisme, galima teigti jog partija Tvarka ir teisingumas negalėjo aukoti pareiškėjos politinei kampanijai, nes kandidatų finansavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliavimo sritį, be to, Komisija kontroliuoja kaip politinės partijos laikosi PP įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad likviduojama politinė partija Tvarka ir teisingumas pažeisdama PP įstatymo reikalavimus skirstė lėšas buvusiems partijos nariams. Priimtas sprendimas atitinka Komisijos kompetenciją.

3.2. Taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos finansavimas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu buvo patikrintas nepriklausomo auditoriaus, kuris pažeidimų dėl Finansavimo įstatymo nenustatė, nes auditoriai nėra įgalioti konstatuoti Finansavimo įstatymo pažeidimų. Pagal suformuluotą techninę užduotį auditorius gautas aukas tikrina tik ribota apimtimi – ar yra aukas pagrindžiantys dokumentai ir ar jos gautas iš teisėtų finansavimo šaltinių pagal Finansavimo įstatymo 7 ir 8 straipsnius. Minėtas įstatymas leidžia priimti aukas iš politinių partijų, tačiau jame nėra reglamentuotas likviduojamos politinės partijos statusas (b. l. 30-40).

3.3. Teismo posėdyje Komisijos atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo dalies, kuriuo pareiškėja įpareigota per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 8-9).

5. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. Komisijos Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs partijos Tvarka ir teisingumas nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, kad pareiškėja ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai, gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. Komisija, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, 2021 m. vasario 19 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėja, kandidatė Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67 politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas, įpareigojo pareiškėją gautus, kaip auką 2 900 Eur, pervesti per 20 dienų į valstybės biudžetą (b. l. 10-24).

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PP įstatymas, Finansavimo įstatymas, užtikrinantis politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuojantis politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę.

6.1. PP įstatymo 1 dalyje yra išvardinti politinės partijos finansavimo šaltiniai: politinės partijos nario mokesčiai; valstybės biudžeto asignavimai; politinės partijos lėšos, gautos iš PP įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos; Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei partijai suteiktos paskolos; palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas; nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis; politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. Finansuoti politines partijas kitomis, PP įstatymo 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (PP įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Pagal PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams. Politinių partijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Komisija ir kitos institucijos (PP įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

6.2. Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; nuosavų (asmeninių) lėšų; palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, politinės partijos turi teisę aukoti kandidatų, kandidatų sąrašų, referendumo iniciatorių ar referendumo oponentų politinėms kampanijoms. Jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai (Finansavimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Pagal Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, vieni iš šiurkščių Finansavimo įstatymo pažeidimų yra laikoma atitinkamai politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio Finansavimo įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis ir jeigu politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių. Sprendimą, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija (Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

7. Komisija 2021 m. vasario 19 d. sprendimu nustatė, jog dalis partijos Tvarka ir teisingumas turto, pažeidžiant PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, buvo paskirstyta buvusiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams, tame tarpe ir pareiškėjai.

8. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams (PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, to neginčija ir pareiškėja, kad likviduojama partija Tvarka ir teisingumas 2020 m. rugpjūčio 4 ir 6 dienomis savarankiškai politinės kampanijos dalyvei – pareiškėjai, vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67 registruotai kandidatei pervedė 2 900 Eur.

9. Pareiškėjos įsitikinimu, partijos Tvarka ir teisingumas, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyvei pareiškėjai 2 900 Eur neprieštaravo Finansavimo įstatymui ir PP įstatymui, aukos gavimo metu nebuvo partijos Tvarka ir teisingumas narė.

9.1. Pareiškėja skunde teigė, kad rėmėsi 2020 m. birželio 6 d. pasirašytu politinių partijų Tvarka ir teisingumas, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ susitarimu „Dėl teisinio ir politinio partijų susijungimo“ (toliau – ir Susitarimas), kuriame teigiama, jog po partijų ir visuomeninio susijungimo likę veikiantys juridiniai asmenys visokeriopai rems partijos Laisvė ir teisingumas politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam ratui žmonių. Tačiau iš šio Susitarimo matyti, kad Susitarimo pasirašymo metu pareiškėja buvo partijos Tvarka ir teisingumas narė, dalyvavo 2020 m. gegužės 27 d. partijos Tvarka ir teisingumas tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta kongreso darbotvarkė, numatanti partijos likvidavimą, buvo kviečiama dalyvauti 2020 m. birželio 6 d. partijos Tvarka ir teisingumas kongrese. Todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma aukščiau nurodyta įstatymo nuostata draudžianti partijos turtą ir lėšas skirstyti partijos nariams.

9.2. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog likviduojama partija Tvarka ir teisingumas, 2020 m. rugpjūčio 4-6 dienomis pervedusi lėšas savarankiškai 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvei pareiškėjai, pažeidė PP įstatymo 22 straipsnio 2 dalies draudimą politinės partijos turtą ir lėšas skirstyti jos nariams ir pareiškėja šių lėšų priimti negalėjo, nes žinojo apie partijos likvidavimą.

10. Konstatavus, kad pareiškėja partijos Tvarka ir teisingumas lėšų priimti neturėjo teisinio pagrindo, pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 12 dalį, Komisija turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

11. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas dėl įpareigojimo pareiškėją per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, pareiškėjos skundas atmestinas, Komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 4 dalies dėl pareiškėjos, vadovaujantis išdėstytais ar kitais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.