Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą be dalinį sudėjimą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. K. priteista 6 007,76 Eur (šeši tūkstančiai septyni eurai, 76 ct) turtinei žalai atlyginti tenkinant Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, 875,92 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai, 92 ct) turtinei žalai atlyginti tenkinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį, 7 000 (septyni tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo J. S. naudai, 8 200 (aštuoni tūkstančiai du šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios S. B. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., nuo 12.00 val. iki 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš J. S. – sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgį į veidą, po to, nukentėjusiajam gulint ant lovos, mušė šį kumščiais į veidą, spardė keliais į pilvą, šonus, viso suduodamas ne mažiau šešių smūgių, tokiais veiksmais J. S. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, juosmens dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje su VI, VII, IX, X, XI dešinės pusės šonkaulių bei krūtinės ląstos kairėje su IX, X kairės pusės šonkaulių lūžiais, pilve su šlapimo pūslės plyšimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, dėl to nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas. Taip E. K. sunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

1.1. E. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 17.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. B. – tampė nukentėjusiąją už plaukų, numetė ją ant lovos, užgesino degančios cigaretės nuorūką į nukentėjusiosios apatinę lūpą, trenkė dešinės rankos kumščiu į jos galvos kairę pusę, kairės rankos kumščiu – į jos galvos dešinę pusę, tokiais veiksmais S. B. padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio paviršiuje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžį ir daugybines poodines kraujosruvas galvoje ir kitose kūno srityse, dešiniojo šono nubrozdinimus ir muštinę lūpos žaizdą – sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (sukėlusio smegenų spaudimą ir vidurinių smegenų struktūrų dislokaciją) vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to nukentėjusioji buvo sunkiai suluošinta. Taip E. K. sunkiai sutrikdė S. B. sveikatą.

1.2. E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. B. – ją stumdė, sudavė jai nemažiau dviejų smūgių kojomis, pargriovęs pastarąją ant žemės, tampė už rankų, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistasis E. K. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, prašo jį išteisinti.

5. Nuteistasis E. K. neigia padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. panaudojęs fizinį smurtą savo sugyventinės S. B. atžvilgiu ir tokiu būdu sukėlęs jai fizinį skausmą. E. K. parodymus, kad S. B., būdama girta, pati susižalojo, paneigia byloje esantis, pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtas ir skundžiamame nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas, o būtent: nukentėjusiosios S. B. parodymai, kad nuteistasis prieš ją smurtavo, ir vaikai iškvietė policiją (t. 6, b. l. 76-78; t. 3, b. l. 173), liudytojų policijos pareigūnų M. B. ir V. B., įvykio vietoje apklausiusių vaikus ir nukentėjusiąją bei M. K., parodymai (t. 6, b. l. 121-123; t. 4, b. l. 6-7, 11-12), 2019 m. balandžio 27 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose fiksuotas mergaitės pranešimas, kad gatvėje prie pėsčiųjų perėjos vyras muša moterį (t. 3, b. l. 195-197). BPC garso įrašo 2019 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 26-27).

6. Apeliantas taip pat kelia abejones liudytojų policijos pareigūnų M. B. ir V. B. parodymų patikimumu, teigdamas, kad pareigūnai jį apkalbėjo iš pykčio. Tačiau tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal Bendrosios pagalbos centro pranešimą. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl liudytojams M. B. ir V. B. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį E. K., duoti prieš jį melagingus parodymus. Priešingai, liudytojai iki įvykio iš viso nepažinojo nuteistojo E. K. ir nebuvo prieš jį nusiteikę. Liudytojų M. B. ir V. B. parodymai iš esmės viso proceso metu buvo vienodi bei nuoseklūs. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai.

7. Nors byloje nebuvo pridėti vaikų, tiesiogiai gatvėje stebėjusių įvykį, telefonu padaryti vaizdo įrašai, tačiau juos žiūrėjo į įvykio vietą atvykę ir su vaikais bendravęs policijos pareigūnas M. B., kuris apie vaizdo įrašų turinį nurodė matęs, kaip vyras tempia moterį, ją keletą kartų pakelia (t. 6, b. l. 121-122; t. 4, b. l. 6-7). Atsižvelgiant į surinktų duomenų visetą – nuoseklūs tiek nukentėjusiosios, tiek abiejų pareigūnų, įvykio vietoje apklausiusių vaikus parodymai, BIRT ataskaita, BPC garso įrašas – sutiktina su apygardos teismo vertinimu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima daryti neabejotiną išvadą apie tai, kad E. K. 2019 m. balandžio 27 d., apie 16.42 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ties pastatu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. B. – ją stumdė, sudavė jai nemažiau dviejų smūgių kojomis, pargriovęs pastarąją ant žemės, tampė už rankų, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam aiškiai per griežtas bausmes.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Pasak nuteistojo, skirdamas bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 135 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad E. K. prisipažino kaltu ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo J. S., susitaikė su nukentėjusiąja S. B.

11. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo E. K. parodymai viso proceso metu buvo nebuvo nuoseklūs. Nuteistasis pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, neigė smurtavęs abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nurodė, kad nukentėjusieji patys susižalojo atsitrenkę ir nukritę, vėlesnėse apklausose keitė savo parodymus. Nors nuteistasis E. K. teisiamajame posėdyje prisipažino naudojęs nukentėjusiųjų J. S. bei S. B. atžvilgiu fizinį smurtą (t. 6, b. l. 57-61), tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis pripažino tik dalį nustatytų faktinių aplinkybių, jas iškraipydamas, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, nepagrįstai perkeldamas dalį patirtų sužeidimų padarinių pačių nukentėjusiųjų atsakomybėn, atitinkamai siekdamas sušvelninti savąją. Tad nors E. K. formaliai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau šis prisipažinimas buvo nesavanoriškas, o sąlygotas surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme. Nuteistojo E. K. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad visas nuteistojo elgesys pirmosios instancijos proceso metu nerodo, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Atitinkamai E. K. teiginius apie jo prisipažinimą negalima laikyti nuoširdžiais. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad E. K. anksčiau buvo teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. smurtinius nusikaltimus, šioje byloje nuteistas taip pat už trijų smurtinių nusikaltimų padarymą, po nukentėjusiosios S. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo, praėjus 2,5 mėnesio pastarosios atžvilgiu vėl panaudojo fizinį smurtą. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji S. B. per trumpus pasimatymus lankė nuteistąjį E. K. įkalinimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2019-07-13 iki 2019-11-30 bei 2019 metais du kartus nuteistajam E. K. į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje pervedė po 20 eurų, iš viso 40 eurų (t. 6, b. l. 133-135, t. 7, b. l. 4, 6), tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios S. B. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ji tai darė ne dėl to, jog susitaikė su nuteistuoju. Nukentėjusioji S. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog tikrai nuteistajam neatleis, nuteistajam išsiuntė pinigus, nes pastarasis jai grasino, kad, jei S. B. negrąžins jam 100 eurų skolos, tai jai bus blogai, sudegins jos namą. Nukentėjusioji S. B. atvykdavo į pasimatymus su nuteistuoju, nes jis jai skambindavo kiekvieną dieną, prašė atvykti į pasimatymą, grasino nusižudyti, nukentėjusioji negalėjo kitaip su juo susikalbėti, jam reikėjo moralinio palaikymo. Nuteistasis žadėjo nukentėjusiajai, kad jei S. B. palaikys nuteistąjį iki teismo pabaigos, tai jis prisipažins, pasakys visą tiesą (t. 6, b. l. 139). Nukentėjusioji S. B. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog nuteistasis, jai gulint ligoninėje po pirmo sumušimo, visą laiką skambino, prašė atleidimo tam, kad ji pakeistų parodymus, nurodytų, jog pati susižalojo atsitrenkusi į durų staktą (t. 6, b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, pripažinti nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrindo nebuvo.

13. Įvertinus nuteistojo E. K. asmenybę (išsiskyręs, iki sulaikymo vertėsi individualia veikla, baustas administracine tvarka, tame tarpe už administracinius nusižengimus, anksčiau teistas tris kartus už smurtines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai, pirmą iš šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarė nepraėjus nei metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, į kurią buvo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, taip pat įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (E. K. per šiek tiek daugiau nei pusmetį padarė tris tyčines smurtines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų, viena sunkių nusikaltimo, o viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms, du nusikaltimai buvo padaryti prieš tą patį asmenį, t. y. nuteistojo sugyventinę S. B.), jog yra dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes nusikalstamas veikas E. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo E. K. paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis, yra aiškiai per griežtos. Nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, iki sulaikymo rūpinosi savo dukra G. K. bei sugyventine S. B., turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių. Nuteistajam E. K. paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde E. K. nesutinka su priteistais nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiais, prašoma juos sumažinti. Nuteistasis nurodo, kad J. S. ir S. B. nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jų gydymąsi ir pagrįstų ieškinių dydį.

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

16. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta.

17. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju.

18. Tarp E. K. padarytų neteisėtų veikų ir padarinių (nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų ir fizinio skausmo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent E. K. panaudotas fizinis smurtas nulėmė nukentėjusiesiems J. S. ir S. B. padarytus sveikatos sutrikdymus ir sukeltą fizinį skausmą.

19. Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sukeltas pasekmes ir jų mastą (E. K. veiksmai sukėlė realius neigiamus padarinius nukentėjusiųjų sveikatai: J. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o S. B. vienu atveju buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o antru atveju fizinio skausmo sukėlimas), šią žalą padariusio asmens kaltę (E. K. neteisėtus veiksmus atliko tyčia, kas rodo didesnį jų pavojingumą), nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus bei jų mastą (didelį fizinį skausmą, stresą, išgąstį dėl savo sveikatos) bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes (abu nukentėjusieji buvo operuoti, ant jų kūnų liko randai, kelias savaites gulėjo ligoninėje, o paskui turėjo tęsti gydymą ambulatoriškai, kelis mėnesius buvo nedarbingi, net šiuo metu nukentėjusysis J. S. darbe negali kelti sunkių daiktų, J. S. buvo susiūta šlapimo pūslė, negali normaliai šlapintis, o S. B. po atliktos galvos operacijos teko nešioti peruką, jai dažnai skaudėjo galvą, lankėsi pas psichologą, ji neteko savo mėgstamos darbo vietos, nukentėjusieji patyrė kitų nepatogumų ir apribojimų), į pažeistų vertybių svarbą, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, spręstina, kad apygardos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo E. K. 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo J. S. naudai bei 8 200 eurų nukentėjusiosios S. B. naudai. E. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad neturtinės žalos dydžiai laikytini pernelyg dideli, nes nukentėjusieji nepateikė duomenų apie patirtas gydymo išlaidas. Kadangi byloje vertinama neturtinė žala, jos dydį lemia ne gydymo paslaugų išlaidos, tačiau sužalojimų pobūdis bei nukentėjusiųjų patirtas ar toliau patiriamas skausmas bei nepatogumai. Iš byloje esančių duomenų apie nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų sunkumą bei taikytą gydymą (t. 2, b. l. 92-93; t. 3, b. l. 61-62; 137-138), teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti nukentėjusiųjų pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 6, b. l. 63; 78) apie jų patirtus išgyvenimus.

20. Tenkinti nuteistojo E. K. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.