Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-16-393/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2-16-393/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00039-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Blekaitienė
Ieškovas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: E. L., V. V. L., S. L.
Trečiasis asmuo: Alytaus, L. L.
Advokatai: Vytautas Kucevičius, Virginija Pluščiauskienė

Kategorijos

2.5.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-16 -393/2022Proceso Nr. 2-27-3-00039-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.4.1.; 2.2.3.2.5.; 2.6.12.; 2.6.15.; 2.4.1.4.8; 2.5.8.11.3; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Indrei Kubiliūtei, Jurgitai Petrauskienei,

dalyvaujant ieškovei Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui, ginančiam viešąjį interesą Arūnei Alimaitei Kakoškinai,

atsakovui E. L., jo įstatyminei atstovei V. L., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

atsakovui V. V. L., atsakovei S. L., jų atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,Alytaus m. 5-ojo notarų biuro notarei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovams E. L., V. V. L., S. L., trečiajam asmeniui Alytaus m. 5-ojo notarų biuro notarei I. B., trečiajam asmeniui L. L. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį not. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. L. padovanojo V. V. L. 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį not. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. L. padovanojo V. V. L. ir S. L.:

a) 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir

b) 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Taikyti restituciją, pripažinus negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti E. L. nuosavybėn:

a) 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

b) 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

c) 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Arūnė Alimaitė Kakoškina paaiškino, kad ieškinį palaiko. Atstovė nurodė, kad į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių kreipėsi E. L. žmona V. L. prašydama kreiptis į teismą dėl E. L. neveiksnumo nustatymo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčių panaikinimo. Nagrinėjant šį prašymą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus m. 5-ajame notarų biure buvo patvirtintos dvi dovanojimo sutartys notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dovanotojas E. L. neatlygintinai perdavė, dovanojo, V. V. L., o apdovanotasis V. V. L. asmeninės nuosavybės teise priėmė 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dovanotojas E. L. neatlygintinai perdavė, dovanojo, V. V. L. ir S. L., o apdovanotasis V. V. L. ir apdovanotasis S. L. priėmė 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. E. L. neatlygintinai perdavė, dovanojo, V. V. L. ir S. L., o apdovanotasis V. V. L. ir apdovanotasis S. L. priėmė 1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šios dvi dovanojimo sutartys negalėjo būti sudarytos, kadangi E. L. jų pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) liga, dėl kurios nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti turtinių santykių srityse. E. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų konstatuota (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2020-01-16 Pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus dėl E. L. pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos - rūpybos nustatymo ir globėjo - rūpintojo pakyrimo, esant pakankamam pagrindui manyti, jog E. L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo pagrindu buvo pradėta civilinė byla ypatingosios teisenos tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) (proc. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. L. neveiksnumo ir riboto veiksnumo ir (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė E. L. psichinei būklei nustatyti, kurią pavesta atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijai (ekspertizės laikas paskirtas (duomenys neskelbtini)).

E. L. atžvilgiu Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nutrauktas (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu) dėl E. L. melagingo policijos iškvietimo, kurio metu atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad E. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini) dėl ko E. L. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertai taipogi nurodė, kad E. L. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, jo negalima apklausti - jis nesuprastų proceso prasmės, negalėtų teismui pateikti faktinių objektyvių paaiškinimų.

Iš tos pačios teismo psichiatrinės ekspertizės matyti, kad E. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini) yra įgimtas. Ekspertizės dalyje „Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvada“ apibendrinta kuo pasireiškia tokia jo būklė, o būtent, jog tyrimo metu buvo stebimas išreikštas E. L. (duomenys neskelbtini), akademinių įgūdžių nebuvimas, menkas socialinis supratingumas. Intelektiniai sugebėjimai labai žemi, labai silpnas, primityvus, paviršutiniškas socialinis supratingumas ir suvokimas, nesuvokia socialinių veiksmų eigos ir pasekmių.

Apie tai, jog E. L. turėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų dar iki ginčo dovanojimo sutarčių pasirašymo (iki (duomenys neskelbtini) patvirtina ir UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad dar (duomenys neskelbtini) metais E. L. konstatuota (duomenys neskelbtini). E. L. bendros žinios labai skurdžios, praktiškai nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti. Asmuo skiria pinigus, juos pažįsta, tačiau ar žino jų vertę - abejotina. Emocijos labilios, ne visada adekvačios, lengvai pasiduodantis kitų įtakai. Mąstymas konkretus, menko produktyvumo. Kaip asmenybė primityvus, interesai siauri, savarankiškumas ribotas socialiai neadaptuotas. Pagal (duomenys neskelbtini) gali būti pripažintas neveiksniu tiek turtiniuose, tiek neturtiniuose santykiuose, išskyrus nedidelę pinigų sumą save kasdieniams poreikiams patenkinti. Įvertinus išvardintus duomenis bei faktines aplinkybes pagrįstai manytina, kad tokios būklės E. L. negali ir negalėjo tinkamai pasirūpinti ir atstovauti savo teises bei interesus.

Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis (turinčius psichikos sutrikimų, nepilnamečius, neveiksnius), kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinys paduodamas teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur numatyta, jog „Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti CK, CPK, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais“. Išvardintų duomenų ir faktinių aplinkybių (teismo psichiatrinės ekspertizės aktas, medicininių dokumentų išrašas, civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagrįstai manytina, kad E. L., dėl savo (duomenys neskelbtini) ligos negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir ginti savo interesų, laikytinas socialiai pažeidžiamu asmeniu ir gintinas viešojo intereso gynimo pagrindais.

Dėl restitucijos. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnis numato jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.146 straipsnyje nurodyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltą didelių nepatogumą šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Vadovaujantis šiomis civilinio kodekso nuostatomis iš atsakovų V. V. L. ir S. L. pagal niekines (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) gautos žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys, taikant restituciją turi būti grąžintos jų buvusiam savininkui - E. L., natūra.

Atsiliepimas

Atsakovai V. V. L. ir S. L. pateikė atsiliepimą ir atsiliepime bei posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus 5-ajame notarų biure buvo patvirtintos dvi dovanojimo sutartys. Ieškovo nuomone, šios dvi dovanojimo sutartys negalėjo būti sudarytos, kadangi E. L. jų pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl kurios nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti turtinių santykių srityse. E. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų konstatuota (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose teisme pradėta civilinė byla ypatingosios teisenos tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. L. neveiksnumo ir riboto veiksnumo ir (duomenys neskelbtini) nutartimi yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė E. L. psichinei būklei nustatyti, kurią pavesta atlikti Šiaulių teismo psichiatrijos komisijai. E. L. atžvilgiu Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nutrauktas (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu) dėl E. L. melagingo policijos iškvietimo, kurio metu atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė kurioje konstatuota, kad E. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini) dėl ko E. L. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš tos pačios teismo psichiatrinės ekspertizės matyti, kad E. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini) yra įgimtas. Apie tai, jog E. L. turėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų dar iki ginčo dovanojimo sutarčių pasirašymo (iki (duomenys neskelbtini) patvirtina ir UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumento išrašas, kuriame nurodyta, kad dar (duomenys neskelbtini) metais E. L. konstatuota (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovo nuomone E. L. tokios psichinės būklės negalėjo tinkamai pasirūpinti ir atstovauti savo teises ir interesus. LR CK 6.470 str. 1 d. nurodyta, kad dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu. E. L. nors dovanojimo sutarčių sudarymo metu ir turėjo konstatuotą (duomenys neskelbtini) dėl kurio negalėjo iš esmes suvokti visų dovanojimo sutarčių pasekmių ir tinkamai savęs atstovauti, tačiau tiek dovanojimo sutarčių sudarymo metu, kaip ir šiai dienai teisinis atsakovo statusas buvo ir yra veiksnus asmuo. Todėl nors faktinė E. L. būklė ir atitiktų CK 6.470 str. 1 d. reikalavimus, tačiau sutarties sudarymo dienai asmuo nebuvo pripažintas neveiksniu. Tačiau CK 1.80 str. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.89 str. 1 d. numatyta, jog fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Todėl pagrįstai manytina, kad ginčijamos dvi dovanojimo sutartys (duomenys neskelbtini) (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios datos (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis E. L. padovanojo sau nuosavybės teise priklausiusių trijų sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis V. V. L. ir S. L., vertintinos kaip prieštaraujančiomis imperatyvioms CK 1.89 str. nuostatoms ir turėtų būti teismo pripažintos negaliojančiomis.

Savo ieškinyje ieškovas siekia įrodyti, kad E. L. sirgdamas (duomenys neskelbtini) visą savo gyvenimą dėl šios ligos faktiškai buvo neveiksnus. Atsižvelgiant į tokią ieškovo poziciją pažymėjo, kad psichinės ligos ar proto negalia savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos, negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu. Todėl vien tik faktas, kad E. L. kažkada buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad jis yra neveiksnus. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos. Teisiškai reikšmingų kriterijų nustatymo tikslu teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis (iš dalies) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus (teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus) apie asmens psichinės sveikatos būklę, prireikus tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 217 straipsnio 2 dalis) įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu (ribotai veiksniu). Todėl vien tik formalus (duomenys neskelbtini) ligos nustatymas nereiškia, kad E. L. yra neveiksnus.

Atsakovai V. V. L. ir S. L. su savo dėde atsakovu E. L. visą laiką bendravo artimai, kaip su visapusiškai sveiku, visaverčiu ir adekvačiu, savo veiksmus suprantančiu žmogumi. E. L. yra jų tėvo V. L., žuvusio (duomenys neskelbtini) metais brolis. Iki jų tėvo žūties, tiek ir po to, jų santykiai su tėvo giminėmis buvo geri, šilti ir artimi. Savaitgalius leisdavo pas senelius E. ir V. L. (duomenys neskelbtini) kaime, čia gyveno ir E. L., padėdavo jiems nudirbti ūkio darbus. Nesant galimybės bendrauti gyvai, bendraudavo telefonu, laiškais. Kiekvienais metais, nepaisant to ar susitiks gyvai šventinę dieną, ar ne, gaudavo E. L. rašytą laišką Didžiųjų švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) proga, nes E. L. mėgdavo rašyti laiškus, atvirlaiškius. Kalėdiniai atvirlaiškiai jų tradicija, kurių kasmet ir iš jų šeimos sulaukdavo E. ir močiutė. Po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais E. L. ir močiutė padėjo jiems finansiškai, prisidėjo prie jų studijų. E. L., kuris gyveno tame pačiame name (esančiame (duomenys neskelbtini) kaime), kuriame gyveno ir jų močiutė, rūpinosi ne tik savo motina, bet ir savo namais, aplinka, gyvuliais, ūkiu (augino karves, kiaules, avis, turėjo kumelaitę). Gyvulius aprūpindavo pašarais žiemai. Augino daug žemės ūkio kultūrų - javus, bulves, runkelius, daržoves. Senelė jau buvo senyvo amžiaus, todėl bėgant laikui ėmė sunkiau vaikščioti, prasčiau matyti, girdėti. Todėl E. buvimas su ja ir jo rūpestis ja, pagalba jai - buvo labai naudinga, reikalinga, vėliau netgi būtina. Ir su senelės priežiūra, vėliau - slaugymu, E. puikiai tvarkėsi. Atvykus jų aplankyti, namai visuomet būdavo švarūs, ūkis prižiūrėtas, nupirkta maisto, vaistų, higienos priemonių. Apsilankymų metu visuomet nuveždavome vaišių, taip pat to, ko prieš atvykstant pasakydavo pritrūkę E., močiutė. Viešnagės metu E. panorėjus, visuomet nuveždavome jį į didesnę parduotuvę ar pakeisti dujų baliono. Senelė labai džiaugėsi tuo, kaip E. ją prižiūri. Prireikus E. iškviesdavo daktarą, greitąją pagalbą. Senelė visuomet buvo švari, sušukuota. E. visą savo gyvenimą buvo savarankiškas ir yra savarankiškas ir gebantis visapusiškai pasirūpinti savimi bei kitais. Jeigu nutikdavo taip, kad prireikdavo pagalbos - kreipdavosi į juos. Dažniausiai skambindavo mobiliuoju telefonu, kurį įsigijo pats ir kuriuo savarankiškai buvo išmokęs naudotis. Už mobiliojo ryšio paslaugas ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsiskaitydavo pats mobiliojo ryšio operatoriui. Jie geranoriškai padėdavo jam visose srityse: tiek prireikus nuvažiuoti į Veisiejų bažnyčią per religines šventes (E. buvo ir tikėtina tebėra labai pamaldus, dalyvaudavo procesijose, patarnaudavo bažnyčioje), tiek norint pasitarti dėl kasdienių dalykų: asmeninio gyvenimo, daržovių auginimo. (duomenys neskelbtini) metais kitam dėdei V. L. suėjo pensijinis amžius ir jis su žmona nusprendė grįžti į tėviškę ir gyventi su broliu E. L. ir su močiute, kuriuos sveikata vis prastėjo. Dėdės V. sveikata taip pat buvo prasta. Jis sirgo kepenų liga. Kartais išgerdavo. Tetai A., jo žmonai, buvo paralyžiuota viena kūno pusė. Dėdė E. buvo rūpestingas, susitvarkydavo su visais ūkio darbais ir prižiūrėdavo mamą, brolį su jo žmona. Močiutė mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po močiutės mirties, remiantis močiutės testamentu, E. ir V. lygiomis dalimis paveldėjo visą močiutės turtą. Po močiutės mirties jis faktiškai tapo tų namų šeimininku. E. ir toliau tvarkė senelių namus ir aplinką, už mokesčius atsiskaitydamas grynais pinigais arba turima banko sąskaita, pats sudarė ir pasirašė įvairias sutartis dėl būsto draudimo, elektros energijos pirkimo - pardavimo. Taip pat E. L. rūpesčiu name buvo atnaujinta elektros instaliacija, nes jis matė ir suprato, kad gyventi name, kuriame yra sena elektros instaliacija yra pavojinga. Taip pat buvo namuose jo iniciatyva ir jo lėšomis įstatyti plastikiniai langai, lauko šarvo durys, kad būtų šilčiau, saugiau ir patogiau gyventi. Be to jo pastangomis buvo laminatu išklotos grindys, atnaujintos sienos - kapitaliai suremontuotas namas iš vidaus. E. buvo atsakingas ir visada drausdavo namą, sudarydamas sutartis su nekilnojamo turto draudimo bendrovėmis. Taip pat jis surado įmonę, kuri iškastų jam tvenkinį. Iškasus tvenkinį, įsigijo žuvų ir jas augino tvenkinyje. Jei E. pritrūkdavo santaupų būsto remontui - jie padėdavo. Jei tai būdavo didesnės sumos - jis apskaičiuodavo reikiamų darbų ir medžiagų kiekius, įsivertindavo rinkoje vyraujančias kainas ir nustatydavo pinigų sumą, kurios reikės darbams ir medžiagoms įsigyti. Apskaičiuotą reikalingą dalį pinigų jis gaudavo suorganizuodamas susitikimus su stačio miško pirkimus vykdančiomis įmonėmis ir sudarydamas pardavimo - pirkimo sutartis. Pardavęs statų mišką dėdė E. visada jį atsodindavo naujai. Visada punktą apie kertamo miško atsodinimą įtraukdavo į sudaromas sutartis. Iš esmės buvo labai ūkiškas, sąmoningas, veiksnus ir gerai, savarankiškai tvarkėsi visose srityse. Planavo pakeisti namo stogą ir renovuoti šulinio medines konstrukcijas. Šulinio rekonstravimui, kartu su atsakovu V. V. L. lentpjūvėje supjovė ąžuolines lentas ir parsivežė prie namų, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po truputėlį blogėjo jų dėdės V. L. sveikata, todėl jį prižiūrėjo E. L. Dėdė E., matydamas, kad dėdei V. sveikata labai blogėja, pasirūpino, kad V. būtų paguldytas į gydymo įstaigą, dėdė V. paskutinėmis gyvenimo dienomis buvo gydomas Kaune. Kai V. sveikatos būklė buvo kritinė ir mirus dėdei V., (duomenys neskelbtini) metais E. organizavo palaikų pargabenimą iš Kauno į Veisiejus, bei visas laidojimo apeigas. (duomenys neskelbtini) mirus jų dėdei V. L., E. savo gimtinėje (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno vienas. E. dažnai bendravo su jų šeima, kaimynais, draugais bei pusseserėmis. Rūpinosi savo ūkiu, gyvuliais bei užsiėmė ūkine veikla. Tęsė namo tvarkymo darbus. Įsigijo naujų baldų, buitinės technikos. Šalia namo pastatė lauko pavėsinę vasaros šiltiems vakarams. Pirko medžiagas avių aptvėrimui vasaros metu. Jie vieninteliai artimi giminaičiai, dėdė E. juos vadindavo anūkais, artimiausiais savo žmonėmis. Dėdė E. gimė tremtyje - Irkutske, buvo tremtinys - priklausė ir tebepriklauso tremtinių sąjungai, kuri periodiškai organizuodavo tremtinių susitikimus. Apie (duomenys neskelbtini) metus po dėdės V. mirties praėjus apytiksliai metams laiko, pas E. apsigyveno jo draugė D. Dėdė buvo prasitaręs, kad nors ir yra pagyvenusio amžiaus, tačiau su mylimu žmogumi norėtų sukurti šeimą. Vieną dieną paskambino E. ir pasakė, kad nori jiems padovanoti taip brangintą senelių žemę. Dovanoti norėjo visai savo kito brolio V. šeimai: t. y. jų motinai A. L. ir atsakovams V. V. L. ir S. L. Praėjus apytiksliai savaitei po pokalbių, kaip ir iki tol būdamas veiksnus ir blaivaus proto, E. pats atvažiavo į Alytų autobusu, paprašė vykti su juo kartu pas notarę, kuri parengs dovanojimo sutartis. Parengus dovanojimo sutartis kiekvienas iš jų perskaitė susipažino su sutarčių sąlygomis. Susipažinę ir atsakę į notarės užduodamus klausimus visi kartu jas pasirašė laisva valia. Iš pradžių E. siūlė žemę padovanoti jų motinai, tačiau A. L. dovanos atsisakė. Taigi dovana, po primygtinių dėdės prašymų, buvo skirta atsakovams S. ir V. L., nes dėdė E. juos mylėjo ir laikė savo anūkais. Apie (duomenys neskelbtini) metus dėde E. kažkokiu būdu susirado naują gyvenimo draugę, kuri jam uždraudė bendrauti su giminėmis. Nuo pažinties su nauja drauge jo elgesys kardinaliai pasikeitė. Naujoji draugė (duomenys neskelbtini) metų vasarą jį išsivežė gyventi pas save į (duomenys neskelbtini) rajoną ir jų ryšys nutrūko. Namai, kuriuose gyveno dėdė E. liko vieni, ir šiuo metu jų niekas neprižiūri. Jie retsykiais atvažiuoja pasižiūrėti ar nieko nenutikę. Nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai jis pradėjo bendrauti su nauja drauge, jie neturi galimybės susisiekti su dėde E., jo telefonas neatsako, o jeigu telefonu atsiliepia - tai jo nauja draugė, kuri neleidžia jiems kalbėtis su dėde. Todėl šiuo metu neturi jokių duomenų apie jį, išskyrus, tai kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone pas savo naują draugę. Aukščiau pateikti faktai apie jų dėdės E. L. gyvenimą (duomenys neskelbtini) metais, neabejotinai patvirtina, kad jis buvo ir yra veiksnus asmuo kuris supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti. Dėdė E. tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek ir po jų pats savarankiškai sudarinėjo eilę sandorių, kuriems reikalinga ir sveika nuovoka ir tam tikri gebėjimai. Šiuos sandorius jis sudarė kaip normalus ir ūkiškas asmuo. Kuris suprato šių sandorių esmę ir jų sąmoningai siekė. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad E. L. pats priėmė savo motinos palikimą ir ryšium su tuo atlikinėjo notarinius veiksmus. E. L. (duomenys neskelbtini) prašymą (pranešimą) apie ketinimą kirsti mišką patvirtina, kad E. L. užsakymu buvo paruoštas 2013 m. gruodžio miškotvarkos projektas, E. L. (duomenys neskelbtini) gautas leidimas kirsti mišką ir privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką deklaracija, (duomenys neskelbtini) miško pirkimo - pardavimo sutartis su medienos priėmimo aktais, patvirtina, kad jie yra pasirašyti E. L., ir visos šios sutarys buvo pilnai įvykdytos abiejų sutarties šalių. DNB būsto draudimo liudijimas, kuriuo (duomenys neskelbtini) metais, dėdė E. L. buvo apdraudęs savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad dėdė E. vienas rūpinosi gyvenamojo namo išlaikymu bei priežiūra ir vienas mokėjo komunalinius mokesčius ir tai patvirtina po močiutės mirties jo (duomenys neskelbtini) sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis bei jo vardu gaunami vietinės rinkliavos pranešimai už atliekų tvarkymą, kurių kopijos taip pat pridėtos prie atsiliepimo. Be to dėdė E. L., puikiai suvokdamas savo elgesio motyvus ir būdamas blaivaus proto (duomenys neskelbtini) pats nuvyko į Alytų pas notarą ir ten surašė savo testamentą, kuriuo padarė patvarkymą dėl savo turto likimo po jo mirties. Visa tai rodo, kad E. L. visą laiką, tiek iki ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo, tiek ir po jų, puikiai suvokė savo veiksmus ir jų esmę, atlikinėjo įvairius sandorius, kuriuos galėtų sudaryti tik neabejotinai nuovokus ir apdairus asmuo bei gyveno įprastą normaliam žmogui gyvenimo būdą. Todėl mano, kad pateikti įrodymai neabejotinai, patvirtina, kad E. L. sudarydamas (duomenys neskelbtini) metų dovanojimo sutartis buvo veiksnus asmuo.

Šalies argumentai

Prie ieškinio yra pridėtas V. L. prašymas Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl E. L. veiksnumo įvertinimo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčių panaikinimo. Šiame prašyme V. L. nurodo, kad E. L. yra jos vyras. Taip pat prokuroras yra pridėjęs išrašą iš gyventojų registro asmens duomenų, iš kurių matyti, kad E. L. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. L. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kodėl, esant prokuroro nurodytoms aplinkybėms, E. L. (duomenys neskelbtini) sudarydamas santuoką suprato savo veiksmų esmę ir prasmę, o (duomenys neskelbtini) sudarydamas dovanojimo sutartis jų nesuprato. Iš to akivaizdu, kad E. L. neveiksnumu yra suinteresuota tik jo dabartinė sutuoktinė V. L., kuri su juo kažkokiu būdu susipažino tik (duomenys neskelbtini) metais ir sužinojusi, kad E. L. savo turtą yra perleidęs artimiems giminaičiams, ir prisidengdama prokuratūros viešojo intereso gynimo institutu, bando šiuos sandorius užginčyti, kad šis turtas atitektų jai, kaip E. L. sutuoktinei. Todėl prokuratūra deklaruodama viešojo intereso svarbą ir siekdama apginti asmenų, kurie patys negali kreiptis teisminės gynybos, interesus, logiškai turėtų ginti tą patį viešą interesą ir turėtų taip pat inicijuoti šios santuokos anuliavimo procedūrą, tačiau to kažkodėl nedaro.

Atsiliepimas

Įstatyminė E. L. atstovė V. L. atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad, sutinka su ieškiniu ir prašo jį patenkinti. Pateikė rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai patvirtina atsakovų melą dėl tariamo jų rūpinimosi E. L., teigimą apie jo protingumą ir suvokimą savo veiksmų. E. L. sveikata, jo veiksnumas tėvams ir broliui V. buvo puikiai žinomi nuo jo vaikystės. Jo tėvai nuoširdžiai rūpinosi savo sūnumi, aiškiai suvokdami, kad jam yra reikalinga kito asmens pagalba. E. savo charakteriu nuo mažumės yra nuolaidus, atlaidus, nesiekiantis sau naudos, darbštus, greitai įtakojamas kitų asmenų. Kol jo tėvai buvo jaunesni, sūnų E. įtraukdavo į ūkio fiziškai dirbamus darbus, kuriems padirbti nereikėjo didelių sugebėjimų: išmėžti mėšlą, pakinkyti arklį, kažką su arkliu pavežti ir panašiai. E. L. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvas V. L. gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Tai kaip jie galėjo seneliams padėti nudirbti ūkio darbus? (duomenys neskelbtini) žuvo E. L. brolis V. L. Atsakovei S. L. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), o V. L. (duomenys neskelbtini) metų. V. L. žmona nuo tada su vyro gimine nebebendravo. E. mama E. L., (duomenys neskelbtini) dovanojo žuvusio sūnaus V. dalį, (duomenys neskelbtini) V. L., kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. (duomenys neskelbtini) mirė E. mama. Jos visą turėtą turtą paveldėjo jos sūnus – E. ir V. lygiomis dalimis (duomenys neskelbtini) ir pastatus). V. L. visaip engė brolį E., pats su savo žmona A. smarkiai išgėrinėjo, tai patvirtina 2013-03-20 policijoje užregistruota įvykio medžiaga. Mirus motinai, V. pasiliko su savo žmona gyventi paveldėtoje troboje kartu su E. Nuo tada V. pradėjo valdyti E. turtą, išsiėmė E. paveldėtus pinigus savo reikmėms. Už langus mokėjo iš E. pinigų, tačiau sąskaitą išsirašė savo vardu. E. su kaimynų pagalba, iš savo santaupų, palaidojo savo mamą, V. neprisidėjo niekuo prie laidotuvių. E. pajamos buvo gana didelės. Gaudavo už invalidumą, tremtį: už (duomenys neskelbtini) jis gavo 6331,28 Lt, už (duomenys neskelbtini) jis gavo 4041,73 Lt. Už langus iš E. pinigų buvo sumokėta 4600 Lt, už iškastą tvenkinį 10000 Lt. (duomenys neskelbtini) E. ir V. susitvarkė paveldėjimo dokumentus, tame tarpe gavo 85530 Lt iš banko sąskaitos. V. valdė E. banko kortelę ir asmeniškai naudojosi jo sąskaitoje esančiais pinigais. Jis (duomenys neskelbtini) įregistravo savo ūkį, nors kartu su E. paveldėjo žemę (tame tarpe ir mišką). (duomenys neskelbtini) visus miško kirtimo dokumentus tvarkė V., pakišdamas popierius E. tik pasirašyti. Už parduotą medieną V. dalis sudarė 17451 Lt, E. 22343 Lt. (duomenys neskelbtini) V. pardavė ūkyje buvusį metalo laužą už 382,50 Lt. (duomenys neskelbtini) elektros tinklai nurodė keisti elektros skaitliuką name ir jie pakeitė. E. tik sakė pasirašyti. Už 2013 m. išmokas už pasėlius 3443 Lt pasiėmė V., nors pusė žemės priklausė E. (duomenys neskelbtini) E. pradėjo gauti senatvės pensiją. V. (duomenys neskelbtini) norėjo atimti pinigus, todėl sumušė E. (pateiktas prokuroro nutarimas). Jau toje medžiagoje V. teigia, kad jo brolis serga (duomenys neskelbtini), dažnai kalba nesąmones, fantazuoja. V. naudojosi E. negalia ir iš E. santaupų draudė ir savo turto dalį, mokėjo už šiukšles iki (duomenys neskelbtini). Jo dukra L., paveldėjusi V. turto dalį, nesirūpino savo lėšų įdėjimu į reikalingus mokesčius. Net (duomenys neskelbtini) mirus V., jo dukra nepasirūpino laidotuvėmis, o teko E. su kaimynų pagalba brolį palaidoti iš savo lėšų. L. perėmė iš tėvo V. E. turėtą banko kortelę, iš jo sąskaitos išėmė 10100 Lt ir išvažiavo į užsienį. Palikusi savo motiną E. Jos motina stipriai išgėrinėjo, todėl įtraukė į girtavimą ir E. Visus namo remonto darbus (iškaltos lubos, išdažytos sienos, paklotas linoleumas, pakeista elektros instaliacija, durys, pastatyta pavėsinė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už E. pinigus, tik darbus organizavo V., o darbus dirbo V. A., jų kaimynas. Atsakovai V. ir S. nėra pagelbėję E. nei darbais, nei pinigais. V. (duomenys neskelbtini) pasisavino E. 18254 Eur savo asmeniniams poreikiams. Atsakovai teigia, kad E. yra visiškai sveikas žmogus, tačiau E. nuo (duomenys neskelbtini) jau yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ir gydymo (duomenys neskelbtini). E. mokėsi specialiojoje mokykloje, baigė 8 klases. Tai žino ir atsakovai. (duomenys neskelbtini) E. nusipirko telefoną. Jis mokėjo tik atsiliepti ir surinkti numerį. Žinučių rašyti nemokėjo. Po pokalbio nemokėjo išjungti telefono. (duomenys neskelbtini) iš E. L. seniūnas paėmė 1000 Lt ir jo banko kortelę perdavė atsakovams V. ir S. L. (duomenys neskelbtini) V. pasisavino iš E. 1200 lt ir iki šiol nėra grąžinęs. (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš E. sąskaitos pravesti A. L. 200 Lt už dujų balioną ir maistą. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) E. susirado moteriškę, kuri sutiko jam pagelbėti gyvenime. D. labai nepatiko atsakovams. Brolienė A., S. ir V. surinko visus E. turėtus dokumentus, pažadėdami E., kad sutvarkys žemės nuomos dokumentus, kad gaus pusę nuomos sutartų pinigų už žemę. Jie pažadėjo padaryti geodezinius matavimus, o mišku E. galės naudotis kaip ir visada. Savo pažadais įtikino E. atvykti pas notarą, kuris (duomenys neskelbtini) nereikalavo E. L. atnešti iš psichiatro pažymos apie sveikatos būklę, neišaiškino kokį veiksmą ji atliko ir pakišo sutartį jam pasirašyti, nors jis pats gali sudėlioti raides, perskaityti žodį, bet viso sakinio esmės negali tinkamai suvokti. Taip buvo pasirašyta dovanojimo sutartis. (duomenys neskelbtini) E. nusilaužė koją, buvo paguldytas į ligoninę. Atsakovai vieną kartą atvyko aplankyti ir daugiau nebuvo. Iš ligoninės parvežė seniūnijos darbuotojas M. Atsakovai nesugebėjo E. net atvežti jo drabužių, kai reikėjo grįžti į namus. Seniūnijos darbuotojai nupirko striukę, batus. E. moteris D. mirė (duomenys neskelbtini). E. vienam buvo nesaugu gyventi. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai V. jį apiplėšė, sumušė, atėmė 50 Eur. Tuo tarpu atsakovai nuo 2016 m. pas E. nesilankė, nepadėjo jam buityje ir ūkiniuose darbuose, nežiūrėjo senelių, E. tėvų, kapo. Susipažinusi su E. L. pamatė kaip yra skriaudžiamas E. L., kuris dėl tam tikro neįgalumo, skriaudžiamas artimųjų. Jie abu panašaus amžiaus. Ji nuo vaikystes yra tiesos ieškotoja ir ne vienam žmogui padėjusi apsiginti panašiose situacijose. Jai patiko ramaus būdo E. ir nusprendė įregistruoti santuoką. E. nėra beprotis, lakstantis plikas laukais. Jo ligos atveju jis gali sudaryti santuoką. Prie atsakovų atsiliepimo buvo pridėti dokumentai dėl šiukšlių, kad E. pats susitvarkė dėl mokėjimo, tai buvo jos sutvarkyti dokumentai, o nuo 2013 m. visi dokumentai ėjo L., mirusios motinos vardu. Kai elektrikai E. pakeitė skaitliuką, padavė dokumentus, jis pasirašė, jis pats nieko nekvietė. Kai laiškininkė atvežė pensiją, pažiūrėjo skaitliuką surašė mokėjimą už elektrą, parėjo laiškai už telefoną juos irgi surašė, atskaitė iš pensijos mokesčius, pats jis niekur nedalyvavo. Jis nesuprato draudimo mokesčių, nežinojo kiek už mišką pinigų yra. Kai ji pradėjo dokumentus rinkti jis sakė, kad tai ne jo, V. viską darė. V. pardavė metalą, iš mokėjimo agentūros pinigus už žemę taip pat pasiėmė, iš viso 45 000 Eur jis pasiėmė. Po V. mirties jo dukra L. irgi nieko nemokėjo, net už elektrą. Kai ji atvažiavo gyventi tai buvo baisu klausytis kas darosi. Kai ji atvažiavo pirmą kartą tai išsigando, E. plaukai buvo ilgi, atrodė kaip su kailine kepure. Apsivilkęs moteriškas kelnes, basas, murzinas, kai įėjo į trobą, tai ji visa buvo išklota lovatiesėmis ir ant grindų. Ant stalo stovėjo iš kapinių parnešti krepšeliai su gėlėmis. Sienos buvo nukalinėtos nuotraukomis, atvirutėmis, kalendoriais, laikraščiais. Kai pradėjo lovatieses kelti tai tarakonai ėjo per grindis ir sienas. Kai ji norėjo išvažiuoti jis pradėjo verkti ir prašė, kad jo nepaliktų. Ji pasiliko dar pabūti. V. paskambino E., kad apipjautų piktžoles apie daržą. Tada ji sužinojo, kad žemė perrašyta. Prasidėjo grasinimai iš V., kad E. į mišką kojos nekeltų. E. V. nelankė. Kai jie su E. grįždavo į jo gimtinę, kaimynė P. iš karto skambindavo S. Kadangi prie namo ir po namu nėra žemės, jie neturėjo teisės gyventi, kol nebus padalyta, kol nebus suformuoti sklypai. Atsiliepime rašoma, kad V. nuvežė rastus pjauti lentas. Ne, jis tai padarė, o kitas asmuo.

Šalies argumentai

Notarė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodyta, sandorio sudarymo metu asmuo nesuvokė, tai mano, kad ir kiti sandoriai, paveldėjimo turėtų būti pripažinti negaliojantys, ne tik jos patvirtinta dovanojimo sutartis. Tvirtinant sutartis jai nekilo abejonių, kad jis supranta tas sutartis. Ji paaiškino koks sandoris yra sudaromas, privalomai yra nurodoma koks turtas dovanojamas, kam dovanojamas ir ką tas dovanojimas reiškia. Nurodoma, kad asmuo nebetampa savininku, savininku tampa kitas asmuo, kad dovanojimo sutartis tik išimtinais atvejais gali būti panaikinta. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ką daro, kai apdovanoti asmenys prieš jį pradeda vartoti smurtą, tai tada teismas gali pripažinti tokias sutartis negaliojančiomis arba panaikina. Taip pat nurodoma, kad sutartį gali ginčyti įstatyminiai įpėdiniai. Apdovanotiesiems nurodomos pasekmės, kad turtą jie turi atitinkamai prižiūrėti, mokėti mokesčius, tai šitai yra aptariama. Sutartis gal visa su bendrosiomis nuostatomis ir nebuvo skaityta, bet visa tai buvo išaiškinta ir tvirtinant nesukėlė abejonių, kad jis nesupranta. (duomenys neskelbtini) šis asmuo su sutuoktine buvo kreipęsis į biurą, buvo konsultacijoje ir atsinešė šią sutartį, buvo klausiama kaip sudarė sutartį, jis neveiksnus, tada pats L. neginčijo to fakto, kad jis dovanojo, bet jis tikėjosi iš apdovanotų asmenų pinigų ar kažko, nes jis sakė, kad jį apgavo. Tai tokiu atveju ji paaiškino, kad dovanojimo sutartis pasirašyta, jūs padovanojot ir nenurodėt, kad kažko tikitės, tai tokiu atveju šį klausimą reikia atnaujinti ir spręsti iš naujo, kreiptis į tuos apdovanotuosius asmenis. Buvo nutarta, kad surašys apdovanotiesiems ko jis tikisi ir surašė raštus ir išsiuntė. Ji ne medikė ir neginčija medikų išvadų, tačiau kalbant šiuo metu žmogus atrodo visiškai kitaip, bet iš tikrųjų, ji nurodė, kad tuomet ir sudarant santuoką jis buvo neveiksnus ne tik (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorius. Tvirtinant sandorį klausiama žmogaus pavardės, kada gimęs, kur gyvena, kokį veiksmą atvyko atlikti. Jis nurodė, kad nori padovanoti žemes savo anūkams. Vėliau pasakė, kad tai yra jo brolio vaikai. Tada notarė perskaitė koks turtas yra ir jis pasakė, taip šitą turtą dovanoja. Kai notarui kyla abejonių dėl žmogaus veiksnumo, tai sandorio netvirtina ir prašo pateikti iš medikų pažymėjimą, kad žmogus yra veiksnus. E. L. teismo posėdyje mato ketvirtą kartą, nes (duomenys neskelbtini) jį matė du kartus. Vizualiai žmogus skiriasi, kalba tik apie fizinę išvaizdą. Jai atrodo suvargęs. Kai buvo pirmą kartą jis buvo geros nuotaikos, pasakojo apie brolį, sakė, kad bendravo, kad jie yra tarsi jo vaikai, jis juos užaugino. Tas sandoris nebuvo trys minutės, pasirašė ir išėjo, nes su juo kalbėjosi. Tuo metu jis kalbėjo rišliai. Dėl notarinių veiksmų atlikimo laiko prašymai patenka pas darbuotojus. Kas užsakė sandorį negali atsakyti. Pirmas pokalbis su juo buvo sandorio tvirtinimo metu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. L. pateikė atsiliepimą ir jame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti. Ieškiniu siekiama įrodyti, kad E. L. sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, dėl ko minėtos dovanojimo sutartys dėl valios trūkumų laikytinos negaliojančiomis. Pažymi, kad E. L. yra jos dėdė, jos tėvo brolis. Su dėde buvo palaikomi artimi santykiai tiek jos tėvui esant gyvam tiek ir po jo mirties. E. L. sveikata visada buvo silpna ir nuo gimimo nustatyti (duomenys neskelbtini), tačiau jis gebėjo sąmoningai ir savarankiškai priimti sprendimus. Po E. L. brolio mirties tiek ji tiek ir atsakovai rūpinosi dėde, jo santykiai su giminaičiais buvo artimi ir tvarūs. Kai E. L. susituokė su V. L., tai ji trukdo bendrauti su dėde, neleidžia jo lankyti, neleidžia susiskambinti telefonu. Be kita ko E. L. ir L. L. lygiomis dalimis po ½ priklauso pastato, neleidžia jo tinkamai eksploatuoti. L. L. piktybiškai neleidžia patekti į gyvenamąjį namą. V. L. geranoriškumu rūpintis dėde giminaičiai netiki, tai patvirtina ir ši byla. Nors E. L. nuo gimimo turi sveikatos problemų, tačiau jo nebuvo siekiama pripažinti neveiksniu, todėl esama situacija tik patvirtina, kad svetimo žmogaus, sąmoningai sudariusio su E. L. santuoką, tikslas - gauti turtinės naudos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. L. pripažinimo neveiksniu atveju, santuoka taip pat turėtų būti pripažinta negaliojančia. Pažymėtina taip pat, kad sandoriai buvo sudaryti pas notarę. Notaras turi pareigą užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose, nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras negali apsiriboti tuo, kad šalys nori sudaryti sandorį, jis privalo nustatyti faktinę padėtį, kurioje esant ketina sudaryti sandorį, asmenų pageidaujamas ar prognozuojamas pasekmes, jų pageidaujamas sąlygas ir tikėtinas pasekmes. Taip nustatomi tikrieji asmenų ketinimai ir jų laisva valia sudaryti sandorį. Notarei šiuo atveju nekilo abejonių dėl E. L. būklės, todėl pagrįstai darytina išvada, kad šios civilinės bylos ir medicininių dokumentų panaudojimas prieš E. L. yra nepagrįstas ir sąmoningas veiksmas siekiant ateityje įgyti turtą (el. b. 3 tomas, b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E. L. padovanojo V. V. L. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 tomas b. l. 1-6);

(duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E. L. padovanojo V. V. L. ir S. L.:

a) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir

b) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje (el. b. 1 tomas, b. l. 1-6).

(duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenys), kuriuo pripažino E. L., neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) ir kitose srityse. Teismas aukščiau minėtu įsiteisėjusiu sprendimu, kuris turi prima face reikšmę šioje byloje, taip pat konstatavo, kad iškėlus bylą dėl E. L. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apibendrinant turimus duomenis iš civilinės bylos medžiagos, tiriamojo E. L. medicininių dokumentų ir jo psichikos būklės ištyrimo, iš asmens sveikatos UAB „Lazdijų sveikatos centras“ žinoma, kad E. L. nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuojama (duomenys neskelbtini). Respublikinės Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad E. L. buvo atvykęs ištyrimui karinio komisariato nukreipimu, nustatyta, kad „karinei tarnybai netinka“, diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos nukreiptas dėl neįgalumo nustatymo „esant invalidumo reiškiniams“, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Iš pateikto išrašo (įstaigos pavadinimas neaiškus) (duomenys neskelbtini) žinoma, kad E. L. buvo tirtas tikslu nustatyti neįgalumo lygį. Atliktas psichologinis intelekto tyrimas, (duomenys neskelbtini), kalba nepakankamai išsivysčiusi, diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro konsultacijos metu pacientas apžiūrėtas namuose. Aprašoma, kad yra orientuotas pakankamai, į klausimus atsako, tačiau sunkiai formuluoja savo mintis, atsako po pauzės, pavieniais žodžiais. Motinos teigimu, pačiam sunku tvarkytis, pats pacientas pasako, kad turi moterį, su „kuria nori ženytis, susilaukti vaikų“. Yra konkretaus mąstymo, labilių emocijų, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Sekanti konsultacija (duomenys neskelbtini), aprašoma, kad į polikliniką atvyko pats. Papasakojo, kad susibarė su broliu, konfliktas baigėsi policijos iškvietimu. Išsako, bijantis brolio, kad „gali išvežti į durnyną“. Konsultacijos metu orientuotas, adekvataus elgesio ir emocijų. Aktyvios psichopatologijos nestebėta. Diagnozė nesuformuluota. Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija aprašoma asmens sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini). Aprašoma, kad E. L. atvyko pats dėl pažymos į socialinės paramos centrą. Konsultacijos metu nepaaiškino kodėl reikalinga pažyma, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Ekspertizės metu stebėta skurdi tiriamojo kalba, mąstymas konkretus, akademinių įgūdžių nebuvimas, asmenybė primityvi, nebrandi. Neskaito, nerašo, neskaičiuoja, labai apsunkinta adaptacija socialinėje aplinkoje. Psichologinio vertinimo duomenimis, E. L. negeba atlikti pakankamo kiekio užduočių, tiek BIQ, tiek VIQ ir NIQ yra nevertintini ir rodo, jog tiriamojo intelektinio funkcionavimo lygmuo yra žemesnis už žemiausią WAIS-III metodikos įvertį - 45. Jo protinis išsivystymas atitinka 5-6 metų amžių. Tokiu būdu ekspertizės išvada, kad E. L. serga įgimta (duomenys neskelbtini), dėl kurio E. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

(duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertai nustatė, kad E. L. yra nustatytas įgimtas (duomenys neskelbtini); sutrikimas apima ir juridiškai reikšmingą (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį. Asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti vertinimas teismo psichiatrijos ekspertizės metu atliktas tam tikrose, teismo ar pareiškėjo nurodytose ir konkrečiam asmeniui reikšmingose srityse pagal asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. Al-742. Atsakant į teismo užduotą klausimą apie santuokos sudarymą - E. L. santuokos sudarymo metu (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. E. L. (duomenys neskelbtini) sudarydamas dvi dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (el. b. 3 tomas, b. l. 74-80).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovai V. V. L. ir S. L. bei trečiasis asmuo L. L. nesutinka su ieškiniu, nurodydami, kad jie suteikė pagalbą E. L., o jis laisva valia, suprasdamas savo veiksmų reikšmę, sudarė sandorius ir perleido savo turimą turtą. Tokią poziciją išreiškė ir notarė I. B. Notarė taip pat nurodė, kad reikėtų naikinti ir kitus sandorius, ne tik dovanojimo. Tačiau teismas su šiomis išsakytomis pozicijomis nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konsttitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje nustatyta prokuroro funkcija detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų kaip valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais. Į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių kreipėsi E. L. žmona V. L. prašydama kreiptis į teismą dėl E. L. neveiksnumo nustatymo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarčių panaikinimo. Šios dvi dovanojimo sutartys negalėjo būti sudarytos, kadangi E. L. jų pasirašymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl kurios nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti turtinių santykių srityse. E. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų konstatuota (duomenys neskelbtini). Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus. Kadangi prokuroras turėjo duomenis apie E. L. sveikatos būklę, negalėjimą savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti pareigų ir, tai, kad jis nebeturėjo nekilnojamojo turto, todėl pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, tokioje apimtyje reikalavimų, kurių patenkinimas apgintų pažeistas E. L. teises, bei teismas turėjo pareigą prokuroro reikalavimus išnagrinėti (CPK 5 straipsnis).

Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

E. L. atžvilgiu Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nutrauktas (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu) dėl E. L. melagingo policijos iškvietimo, kurio metu atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje konstatuota, kad E. L. konstatuotas įgimtas (duomenys neskelbtini) dėl ko E. L. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertai taipogi nurodė, kad E. L. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, jo negalima apklausti - jis nesuprastų proceso prasmės, negalėtų teismui pateikti faktinių objektyvių paaiškinimų.

Iš tos pačios teismo psichiatrinės ekspertizės matyti, kad E. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini) yra įgimtas. Ekspertizės dalyje „Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvada“ apibendrinta kuo pasireiškia tokia jo būklė, o būtent, jog tyrimo metu buvo stebimas išreikštas E. L. (duomenys neskelbtini) veiklos sferose, akademinių įgūdžių nebuvimas, menkas socialinis supratingumas. Intelektiniai sugebėjimai labai žemi, labai silpnas, primityvus, paviršutiniškas socialinis supratingumas ir suvokimas, nesuvokia socialinių veiksmų eigos ir pasekmių.

Apie tai, jog E. L. turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų dar iki ginčo dovanojimo sutarčių pasirašymo (iki (duomenys neskelbtini) patvirtina ir UAB „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad dar (duomenys neskelbtini) metais E. L. konstatuota (duomenys neskelbtini). E. L. bendros žinios labai skurdžios, praktiškai nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti. Asmuo skiria pinigus, juos pažįsta, tačiau ar žino jų vertę - abejotina. Emocijos labilios, ne visada adekvačios, lengvai pasiduodantis kitų įtakai. Mąstymas konkretus, menko produktyvumo. Kaip asmenybė primityvus, interesai siauri, savarankiškumas ribotas socialiai neadaptuotas. Pagal psichinę būseną gali būti pripažintas neveiksniu tiek turtiniuose, tiek neturtiniuose santykiuose, išskyrus nedidelę pinigų sumą save kasdieniams poreikiams patenkinti. Įvertinus išvardintus duomenis bei faktines aplinkybes pagrįstai manytina, kad tokios būklės E. L. negali ir negalėjo tinkamai pasirūpinti ir atstovauti savo teises bei interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.470 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu. Duotuoju atveju E. L. nors dovanojimo sutarčių sudarymo metu ir turėjo konstatuotą intelekto sutrikimą dėl kurio negalėjo iš esmės suvokti visų dovanojimo sutarčių pasekmių ir tinkamai savęs atstovauti, tačiau tiek dovanojimo sutarčių sudarymo metu atsakovo teisinis statusas buvo kaip veiksnaus asmens. Todėl nors faktinė E. L. būklė ir atitiktų CK 6.470 str. 1 dalies reikalavimus, tačiau sutarties sudarymo dienai asmuo nebuvo pripažintas neveiksniu. CK 1.80 straipsnyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį“. Todėl pagrįstai manytina, kad ginčijamos dvi dovanojimo sutartys (duomenys neskelbtini) not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios datos not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis E. L. padovanojo sau nuosavybės teise priklausiusių trijų sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis V. V. L. ir S. L., vertintinos kaip prieštaraujančiomis imperatyvioms CK 1.89 str. nuostatoms ir turėtų būti pripažintos negaliojančiomis.

Teismas nagrinėdamas šią bylą taip pat skyrė ekspertizę, kurios išvados jau yra aprašytos šiame sprendime, jos atitinka aukščiau aprašytų ekspertizių išvadas ir teismui abejonių nekelia. Eksperto išvada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančiu įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Teismas byloje nenustatė įrodymų, paneigiančių ekspertų išvadas. Teismas vertino ekspertizės išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja dalimis, gretino su byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, apklaustų asmenų paaiškinimais su ankstesnėmis ekspertų išvadomis ir nusprendė, kad ekspertai visiškai išsamiai įvertino jiems pateiktus medicininius dokumentus, gretino su gauta bylos medžiaga bei, kaip specialių žinių turintys asmenys, pateikė išvadas pagal jiems užduotus klausimus. Vien atsakovų ir trečiųjų asmenų nesutikimas su ekspertų išvadomis ir noras jas vertinti kitaip, nėra pagrindas teismui abejoti ekspertų kompetencija, kitaip vertinti medicininius dokumentus ir bylos duomenis. Abejoti ekspertizės aktu teismas neturi pagrindo, todėl ekspertų išvadą laiko išsamia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių.

Nors apklausta notarė tvirtino, kad E. L. sandorių sudarymo metu išreiškė savo valią bei nebuvo pagrindo netvirtinti sandorių, kadangi jis aiškiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, tačiau pagal kitus byloje esančius įrodymus labiau tikėtina, kad E. L. valia nebuvo tinkamai išreikšta.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta eilė liudytojų. E. L. įstatyminės atstovės prašymu buvo apklausti liudytojai D. P., R. B., V. A. ir Z. S. Atsakovų V. V. L. ir S. L. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus prašymu buvo apklausti liudytojai O. S., P. Š., A. G. P., O. P., O. P., D. L., R. J., A. L. Taip pat buvo apklausti gydytojas psichiatras V. B. ir ekspertė S. Š. Tačiau teismas vertindamas liudytojų parodymus atsižvelgia į tai, kad jie atstovauja vienos ar kitos pusės interesus. Jų parodymai yra žmonių, kurie neturi specialių žinių, išskyrus du liudytojus V. B. ir S. Š. Jų parodymai atspindi interesą tos pusės kuri prašo juos apklausti, tarp jų yra esminių prieštaravimų, todėl jie eliminuoja vieni kitus ir aiškumo neįneša. Apklausus visus liudytojus visgi buvo nuspęsta paskirti trečią ekspertizę, šioje byloje, nebuvo apsiribota tik ankstesnėmis ekspertų išvadomis. Šioje byloje atlikta ekspertizė buvo atliekama kitoje ekspertinėje įstaigoje ir kitų ekspertų nei ankstesnė ekspertizė.

Teismo posėdžio metu buvo bandoma išklausyti E. L. ir įsitikinti ar ekspertų išvados atitinka E. L. sveikatos būklę. Po šios apklausos teismui nekilo abejonių dėl ekspertizių išvadų ir E. L. sveikatos būklės (el. b. 3 tomas b. l. 16, 19 -30).

Taigi, vertinant įrodymų visumą: ekspertų išvadas kartu su bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimais, teismas įsitikino, kad ekspertų išvados pagrįstos ir nekeliančios abejonių. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų įrodymų, visetą kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad E. L. dovanojimo sutarčių sudarymo (duomenys neskelbtini) metu, sudarė sandorius su valios trūkumu, todėl tokie sandoriai yra negaliojantys (CK 1.89 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovai ir trečiasis asmuo L. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad V. L. turi interesą dėl E. L. turto, todėl ir kreipėsi į prokuratūrą dėl jo pripažinimo neveiksniu ir šios bylos iškėlimas taip pat įrodo jos ketinimus. Tačiau šie deklaratyvūs posakiai neparemti jokiais įrodymais. V. L. yra teismo sprendimu paskirta globėja, o globėjas, o jei neveiksnus asmuo turi turto kuriuo reikia rūpintis, tai paskirtas turto administratorius, turi pareigą neveiksnaus asmens turimą turtą ar pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesams (CK 242 straipsnio 1 dalis). Ginčo turtas šioje byloje yra E. L. asmeninė nuosavybė (nes jis įgytas paveldėjimo keliu) ir net ir sudarius santuoką, šio turto teisinis režimas nekinta. Todėl šio teiginio pagrįstumui nėra ir teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas, kreipdamasis į teismą nemokėjo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovui E. L. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir nuo bylinėjimosi išlaidų jis buvo atleistas. Todėl yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš neatleistų nuo bylinėjimosi išlaidų atsakovų V. V. L. ir S. L. atitinkamai 148,43 Eur ir 93,98 Eur, viso 242,41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Iš atsakovų priteistinos iš viso 115,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš kiekvieno po 57,72 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovų V. V. L. ir S. L. priteistinos lygiomis dalimis antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovui E. L. buvo suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Visa išlaidų suma yra 2452,92 Eur (469,83 + 233,79 + 643,84 + 871,67 + 233,79), 50 procentų sudarytų 1226,46, ši suma lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų, t. y. po 613,23 Eur valstybei, ir tokia pati dalis priteistina po 613,23 Eur iš atsakovų E. L.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020-01-30 nutartimi, taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl atsakovų V. V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jiems priklausančias žemės sklypų: unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleidimo draudimo, paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį not. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. L. padovanojo V. V. L. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį not. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. L. padovanojo V. V. L. ir S. L.:

1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir

1/2 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: V. V. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, S. L. - 1/4 dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2020-01-30 nutartimi – įrašą viešame registre dėl atsakovų V. V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jiems priklausančias žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleidimo draudimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų V. V. L. ir S. L. žyminio mokesčio, atitinkamai iš V. V. L. 148 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis) Eur, iš S. L. 93 (devyniasdešimt tris) Eur, iš kiekvieno po 613,23 (šešis šimtus trylika eurų 23 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir po 57,72 (penkiasdešimt septynis eurus 72 ct) Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei iš kiekvieno po 613,23 (šešis šimtus trylika eurų 23 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų E. L.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma Blekaitienė