Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-42-649/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
1-42-649/2014
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00248-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nukentėjusysis
R. K., J. B., R. B.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-42-649/14Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2;1.2.5.4;2.1.15.3.3.2;Proceso Nr. 1-71-1-00248-2013-0
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, nukentėjusiesiems R. K. , J. B. ir R. B. , nukentėjusiosios R. K. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis 5 klasių išsilavinimą, turintis negalią, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 2 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013 m. liepos 2 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ir kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu savo žmonai R. K. kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į pakaušio, kaktos ir dešinio dilbio sritis, taip padarydamas pakaušio ir kaktos minkštųjų audinių sumušimą, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, žentui R. B. sudavė kartą kumščiu į veido sritį, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas R. K. sveikatą, o R. B. sukeldamas fizinį skausmą, po to pastoviai iki 2013 m. liepos 3 d. 01 val., grasindamas „sudeginti namus“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, terorizavo R. K. , J. B. ir R. B. , grasindamas padegti namus bei tokiu būdu juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Šalintina iš kaltinimo, kad A. K. dukrai J. B. įkando į dešinės rankos žastą, žnaibė rankas, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, dešinės alkūnės sąnario sumušimą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas J. B. sveikatą; taip pat šalintina iš kaltinimo, kad A. K. grasino „visus nužudyti, papjauti“ panaudodamas psichinę prievartą, laikytina, kad A. K. , grasindamas sudeginti namus, tokiu būdu ketino nužudyti nukentėjusiuosius ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą; taip pat šalintina, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio.

A. K. kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažino, tik pripažino veiksmą, kad dukrai J. B. įkando į ranką iš skausmo ir bandydamas apsiginti.

Šalies argumentai

A. K. paaiškino, kad 2013-07-02 iš parduotuvės parvažiavo truputį išgėręs alaus, atsigulęs snaudė. Po kiek laiko į kambarį įėjo R. K. ir kilo žodinis konfliktas. R. K. išėjo į lauką ir neuždarė durų. Jis girdėjo, kad R. K. kvietė J. B. atvažiuoti, nes tėvas guli prigėręs. Po kiek laiko atvažiavo B. J. B. jo paklausė, kodėl muša mamą, jis neigė mušęs. J. B. jį laikė už rankų, R. B. surišė kojas. J. B. suspaudė ranką, kuri buvo operuota. Jis rėkė, J. B. užspaudė burną, tuo metu jis jai įkando į ranką. Jam buvo labai negera. Kai R. K. pamatė, kad veidas mėlynuoja, liepė R. B. atrišti kojas. Policiją iškvietė J. B. , kai jis įkando jai į ranką. R. K. tą vakarą nemušė, ją galėjo sužaloti karvė. Žentui R. B. tą vakarą į veidą nesudavė. J. B. rankų nežnaibė, tik į ranką įkando. Negrasino nužudyti šeimą, uždegti namus. Nors buvo truputį neblaivus, jo elgesiui neblaivumas įtakos neturėjo. Ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji R. K. , A. K. sutuoktinė, paaiškino, kad tą dieną jos sutuoktinis buvo stipriai neblaivus. Vakare ji grįžo pamelžusi karves ir rado atvažiavusius dukrą J., žentą R. ir anūkus. Tuo metu grįžo svirduliuodamas A. K. ir nuvedė dviratį į garažą. Ji įėjo į virtuvę ir ruošė mišrainę. Nepamatė ir nepajuto, kaip vyras įėjo į vidų ir jai iš už nugaros trenkė tris kartus ranka į galvą. Ji išbėgo į lauką, tačiau vyras ją prisivijo ir vėl trenkė ranka į galvą, ji nuo smūgio pargriuvo. Žentas R. puolė ją ginti ir ji matė, kaip žentas gauna į galvą smūgį kumščiu. Tada pripuolė dukra J. ir visi jį ramino, bet A. K. nerimo. A. K. visi trys paėmė, įnešė į kambarį ir paguldė į lovą, liepė gulėti. A. K. išlaikyti negalėjo, todėl kojas surišo virve. Surišo todėl, kad jis daužėsi, draskėsi, puolė, bijojo, kad nebūtų pasekmės blogesnės. A. K. dukrai J. įkando į ranką ir pradėjo rankas žnaibyti. Dukra rankų negalėjo ištraukti, nes stipriai laikė suėmęs. A. K. praėjo rėkti, tada kojas atrišo, surištas buvo gal 5 minutes. Paskambino kitai dukrai, kuri su žentu atvažiavo. Vaikai A. K. saugojo, kol atvažiuos policija, nes buvo pabėgęs į lauką ir grasino sudeginti. Kai atvažiavo policija, nepasidavė, užsidarė vonioje. Grasino nužudyti, papjauti ir sudeginti, grėsmė buvo reali, tie grasinimai tęsiasi jau 10 metų.

Ieškinį palaikė ir prašė priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos. Pašlijo sveikata, vaikšto pas gydytojus, be vaistų negali, smarkiai pergyveno. Šiuo metu su A. K. vyksta skyrybų procesas.

Nukentėjusioji J. B. , A. K. duktė, paaiškino, kad liepos 2 d. apie 21 val. visi buvo kieme, kai grįžo tėvas, kuris buvo išgėręs. A. K. įėjo į kambarį ir po kelių minučių mama išbėgo į lauką, tėvas iš paskos ir smogė mamai į galvą. Jos vyras R. B. bandė sulaikyti A. K. , tačiau R. B. gavo smūgį į galvą. Įnešė tėvą į kambarį ir paguldė į lovą, tačiau jis ir toliau rankomis svaidėsi. Ji iškvietė policiją ir grįžusi į kambarį stengėsi tėvą sulaikyti lovoje. Belaikant tėvą jis įkando į ranką, bandė pirštus kišti į kvėpavimo skylę. Tėtis lovoje gulėjo neramiai, todėl ir buvo surištas, nes sunku buvo išlaikyti. Surištas tėtis buvo trumpai, tik kelias minutes. Vėliau stebėjo, kur tėtis eina, vienu metu net po šienu buvo pasikasęs, tėtis stengėsi pabėgti, tačiau to padaryti jam niekas neleido. Konflikto tarp mamos ir tėčio, vykusio kambaryje, nematė, tik matė mamą išbėgančią iš kambario, o paskui tėtis. Kai lauke tėtis trenkė mamai į galvą, mama pargriuvo.

Ji tėčio rankas laikė todėl, kad pastarasis apsiramintų. Mano, kad tėtis jai įkando gindamasis nuo laikymo. Kai laikė tėčio rankas, tėtis jai rankas žnaibė, paties tėčio iniciatyvos smurtauti prieš ją nebuvo. Visiems tuo metu protingiau atrodė A. K. laikyti lovoje, kol laukė policijos. Tėtis tuo metu kalbėjo apie namų sudeginimą ir sakė, kad nei vieno čia nebus. Konkrečiai nužudyti ir papjauti negrasino, tik sakė, kad nebus, neliks čia jūsų visų. Suprato, kad naktį pasilikti gali būti nesaugu, todėl laukė pareigūnų.

Nukentėjusysis R. B. , J. B. sutuoktinis, paaiškino, kad liepos 2 d. su vaikais ir žmona ruošėsi kepti šlauneles ant laužo, uošvienė buvo grįžusi ir kažką gamino. Tuo metu grįžo girtas uošvis ir įėjo į kambarį. Už poros minučių išbėgo uošvienė garsiai rėkdama, uošvis ją pasivijo ir trenkė, uošvienė pargriuvo. Jis priėjęs paklausė uošvio – ką darai, raminkis, eik miegoti, ir tada uošvis jam trenkė į veido sritį, tas smūgis sukėlė fizinį skausmą. Tada jis, jo žmona ir uošvienė puolė uošvį ir už rankų bei kojų nunešė į kambarį. Iš pradžių A. K. net nelaikė, bet pastarasis grasino nusižudyti, o išėjęs vėl puldavo žmoną ir uošvienę. Jo žmona bandė ištraukti į kvėpavimo skylę sukištus uošvio pirštus, tai tada uošvis bandė kandžiotis. Jis su žmonos sesers vyru uošvį visur lydėjo, galiausiai jis iš tualeto paspruko ir pasislėpė po šienu. Atvažiavus policijai, uošvis pasislėpė vonioje. Buvo grasinimai sudeginti namus, nepalikti nė vieno gyvo, mano, kad toks grasinimas prilyginamas nužudymui. Neprisimena, ar buvo paminėtas papjovimas, nes praėjo daug laiko.

Šeimoje konfliktai kildavo ir uošviui blaiviam būnant, jis uošvio grasinimais nelabai tikėdavo. Pagrindinė konfliktų priežastis – alkoholis.

Liudytoja B. K., A. K. sesuo, paaiškino, kad apie liepos 2 d. A. K. ir R. K. konfliktą sužinojo iš J. B. . Iš pokalbio ji suprato, kad buvo iškviesta policija, o A. K. išvežtas gydymuisi nuo alkoholizmo. Kaime prie 2 metus kalbėjo, kad R. K. turi kitą vyrą, konfliktas galėjo kilti dėl namų, dėl šeimyninės padėties. Brolį aplankydavo du kartus per metus.

Liudytoja A.V., A. K. sesuo, paaiškino, kad A. K. pas ją gyvena nuo gruodžio 6 dienos, kai grįžo iš Utenos. Apie konfliktą su R. K. jai papasakojo, kad nieko blogo niekam nepadarė. Brolis sakė, kad buvo išgėręs, bet nieko nemušė. Su R. K. apie konfliktą nekalbėjo. Žino, kad šeimoje vyksta nesutarimai, brolis pasakojo, kad žmona turi kažkokį sugyventinį.

Iš R. K. pareiškimo matyti, kad 2013-07-02 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis vyras A. K. namuose ir lauke keturis kartus kumščiu trenkė jai į pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis K. namas. Įvykio vietoje, nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota (b. l. 7-10).

Iš 2013-07-03 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad A. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 79 ).

Iš įtariamajam A. K. atliktos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 75U-II-116/2013 matyti, jog nustatyta, kad: 1. Šiuo metu A. K. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis emocinio labilumo sutrikimas, kuris šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Baudžiamojo įstatymo nustatytų veikų padarymo metu A. K. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. Po baudžiamojo įstatymo nustatytų veikų padarymo A. K. nustatytas organinis kliedesinis sutrikimas. Asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti analizuojamas tik konkrečios veikos metu juridiškai reikšmingoje situacijoje. Atsakyta 1. 4. Šiuo metu dėl psichikos sveikatos būklės A. K. gali būti apklausiamas, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. 5. A. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. A. K. pavojingumo visuomenei klausimą sprendžia teismas (b. l. 53-56).

Iš specialisto išvados Nr. G897/13(05) matyti, kad pakaušio ir kaktos minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje R. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2013-07-02. Sužalojimai R. K. padaryti ne mažiau trijų smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. R. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 19).

Iš specialisto išvados Nr. G898/13(05) matyti, kad odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, dešinės alkūnės sąnario sumušimas J. B. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2013-07-02. Sužalojimai J. B. padaryti ne mažiau keturių smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. J. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas laiko, kad A. K. nusikalstama veika 2013 m. liepos 2-3 dienomis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. K. ir dėl fizinio skausmo sukėlimo R. B. kvalifikuota teisingai, taip pat A. K. veika kvalifikuota teisingai dėl nukentėjusiųjų R. K. , J. B. ir R. B. terorizavimo grasinant sudeginti namus ir tokiu būdu nužudyti ar sužaloti nukentėjusiuosius.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d.

Nustatyta, kad A. K. 2013 m. liepos 2 d. apie 21 val. savo sutuoktinei kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip tris kartus į pakaušio, kaktos ir dešiniojo dilbio sritis, taip nežymiai sutrikdė R. K. sveikatą, tęsdamas nusikalstamą veiką, žentui R. B. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir sukėlė fizinį skausmą.

A. K. parodymai dėl to, kad R. K. galėjo sužaloti apsiveršiavusi karvė, vertinami kritiškai ir laikytini gynybine versija. Nurodė, kad tą dieną tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, neigė mušęs R. K. ir R. B. , dukrai J. B. įkando į ranką gindamasis. A. K. kaltė sužalojus R. K. ir R. B. sukėlus fizinį skausmą įrodyta R. K. , J. B. , R. B. parodymais, specialisto išvada.

Nors R. K. ir A. K. konflikto kambaryje jokie pašaliniai asmenys nematė, teismas neturi pagrindo netikėti R. K. parodymais, kad jai sutuoktinis kambaryje tris kartus trenkė kumščiu į galvą, dėl ko ji išbėgo į lauką. Šiuo nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, kad jai sužalojimai pakaušio ir kaktos srityse bei dešiniajame dilbyje padaryti ne mažiau trijų smūgių pasekoje ( b. l. 19). J. B. ir R. B. nurodė matę, kaip A. K. trenkė į galvą R. K. , kuri bėgo iš kambario į lauką. Po smūgio A. K. pargriuvo ant žemės.

A. K. kaltė R. K. nežymiai sutrikdžius sveikatą įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų R. K. , J. B. ir R. B. parodymais, specialisto išvada.

Po to, kai A. K. trenkė į galvą ranka A. K. jai būnant lauke, prie A. K. priėjo R. B. , bandydamas nuraminti uošvį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. kumščiu trenkė R. B. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Nors A. K. neigė trenkęs R. B. , jo kaltė įrodyta R. B. , J. B. , R. K. parodymais. R. B. patvirtino, kad jam uošvis trenkė į galvą netikėtai, be jokios priežasties, šį smūgį matė J. B. ir A. K. . Šiuo metu tarp R. K. ir A. K. civilinėje byloje nutraukiant santuoką yra iškilęs turtinis ginčas, todėl kai kurie R. K. parodymai, prieštaraujantys kitų nukentėjusiųjų parodymams, vertintini kritiškai, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti J. B. ir R. B. parodymais.

Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. dėl įvairių sužalojimų nežymiai sutrikdyta sveikata ( b. l. 27), teismo nuomone, A. K. nepadarė jam prieš J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos. A. K. neneigė, kad įkando dukrai į ranką, kai pastaroji jį laikė lovoje. Neigė J. B. žnaibęs rankas, tačiau neneigė gynęsis, nes duso. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. pašalintos gerklos (gerklų CA), pašalinta dalis plaučio, dėl ko A. K. kalba tyliai ir švokšdamas, kvėpuoja per kakle esančią skylę, dėl ko atrodo, kad jis nuolat dūsta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., gali būti padaroma tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia- turi būti siekiama sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiama kilti tokiems padariniams. Iniciatyva netinkamai elgtis turi būti iš kaltinamojo, nagrinėjamu atveju A. K. įkando J. B. bei galėjo ją sužaloti gindamasis nuo to, kad jis prievarta buvo laikomas lovoje, be to, jam buvo surištos kojos. R. K. nurodė, jog kai A. K. lovoje negalėjo išlaikyti, jam surišo kojas. J. B. , kuri A. K. laikė lovoje už rankų, A. K. įkando į ranką ir žnaibė rankas, duktė negalėjo rankų staigiai ištraukti. R. B. nurodė, kad A. K. įkando jo sutuoktinei į ranką tada, kai kaltinamasis bandė susikišti savo rankos pirštus į kvėpavimo skylę, o J. B. bandė sutrukdyti.

Svarbi aplinkybė, kaip pati J. B. vertina tėvo smurtą prieš ją. Ji pripažino, kad A. K. jai įkando gindamasis. Kai jo laikė rankas, A. K. , norėdamas išsivaduoti, tas rankas žnaibė. J. B. nurodė, kad iniciatyvos smurtauti prieš ją be priežasties A. K. nerodė. A. K. stengėsi išeiti iš kambario, o ji, R. B. ir R. K. stengėsi jį sulaikyti. Teismas laiko, kad A. K. veiksmuose, kai jis stengėsi išsivaduoti iš J. B. globos, nėra tyčios, todėl nėra nusikalstamos veikos, nors J. B. ir nežymiai sutrikdyta sveikata. A. K. turi sveikatos sutrikimų, nukentėjusieji neprivalėjo kaltinamojo iki atvažiuos policija laikyti lovoje ir surištomis kojomis, neprivalėjo laikyti už rankų. Stengdamasis išsivaduoti iš gulimos padėties A. K. naudojo fizines jėgas, todėl galėjo dūsti, nes jis sunkiai kvėpuoja ir kalba net ramybės būsenoje, galėjo įžnybti J. B. . Tačiau, teismo nuomone, jei A. K. nebūtų prievarta guldytas į lovą, jei J. B. lovoje nebūtų už rankų laikiusi A. K. , tai ji nebūtų sužalota. A. K. veiksmai prieš J. B. laikytini gynyba bijant uždusti, todėl nelaikytini nusikalstama veika.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d.

BK 145 str. 2 d. įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys – 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą.

Nustatyta, kad A. K. 2013 m. liepos 2 d. nuo 21 val. iki 2013 m. liepos 3 d. 1 val. grasindamas „sudeginti namus“, terorizavo R. K. , J. B. ir R. B. , grasindamas padegti namus bei tokiu būdu nukentėjusiuosius nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Nors A. K. neigė terorizavęs nukentėjusiuosius grasindamas juos sudeginti, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais. R. K. parodė, kad R. K. buvo į lauką pabėgęs su degtukais ir grasino visus sudeginti, buvo net pasislėpęs su degtukais, todėl žentai stengėsi jį saugoti kol atvažiuos policija. Tą dieną grasino ir dienos metu, ir vakare. Ketino ištaškyti visus, žadėjo išvedamas policijos – „kai grįšiu jūsų nei vieno nebus“. Mano, kad grasinimai buvo realūs, nors ir tęsiasi ilgą laiką. R. K. nurodė, kad A. K. tą dieną visus grasino nužudyti, papjauti, tačiau teismas šiuos parodymus atmeta, kadangi J. B. ir R. B. neigė tokius grasinimus buvus.

J. B. nurodė, kad A. K. grasino sudeginti namus ir sakė, kad nė vieno nebus. Negrasino papjauti ar nužudyti, bet vis kalbėjo apie sudeginimą ir žadėjo, kad nebus, neliks čia jūsų visų. Tokius žodžius suprato kaip realų grasinimą ir suvokė, kad „nebus jūsų visų“ nereiškia, kad visi namo išvažiuos. Suprato, kad likti naktį čia nesaugu ir negalima palikti nei mamos, nei močiutės, patys negali būti, todėl laukė pareigūnų. A. K. neleido pabėgti, nes bijojo, kad nepadegtų namų ar dar kokių jo veiksmų.

R. B. nurodė, kad visų pirma A. K. saugojo todėl, kad jis grasino nusižudyti. Visą vakarą A. K. grasino sudeginti namus, nepalikti nei vieno gyvo ir panašiai. Mano, kad tai tolygu nužudymui. Neprisimena, ar A. K. grasino visus papjauti, tiesiogiai nužudyti negrasino. Ankstesniais uošvio grasinimais nelabai tikėjo, bet dabar suprato, kad uošvis nebeturi ko prarasti ir gali visus sudeginti.

Todėl teismas šalina iš kaltinimo, kad A. K. grasino „visus nužudyti, papjauti“ panaudodamas psichinę prievartą. Teismo nuomone, A. K. grasino visus sudeginti, R. B. ir J. B. nepatvirtino, kad A. K. grasino visus nužudyti ir papjauti. Nors R. K. patvirtino buvus tokus grasinimus, negalima remtis vienos nukentėjusiosios parodymais, nes ginčas šeimyninis, nuoskaudos tarp sutuoktinių dėl ne visai nusisekusio santuokinio gyvenimo susikaupusios už ilgą laikotarpį, šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir gali būti siekiama įvairių tikslų. R. K. parodymai – „aš galiu atleisti jam ( R. K. ) ir su juo susitaikyti, atsisakyti ieškinio, jei vyras išeis iš tų namų ir sutiks priimti mano kompensaciją“ – verčia abejoti kai kuriais R. K. parodymais, kurių nepatvirtina kiti duomenys.

Teismo nuomone, neįrodyta, kad A. K. visus sudeginti grasino panaudodamas psichinę prievartą. Psichinė prievarta suprantama ne tik kaip grasinimai, bet ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Tačiau tą vakarą R. K. tik grasino sudeginti namus ir tokiu būdu visus nužudyti, psichinės prievartos nevartojo, tik grasino, kad visų čia greitai nebebus. Pastebėtina, kad visi konflikto dalyviai yra geresnės sveikatos būklės už kaltinamąjį, kuris susijaudinęs dūsta. Atmetami advokato A. C. pastebėjimai, kad negalima laikyti, jog A. K. , grasindamas sudeginti savo namus, kurie yra tik A. K. ir R. K. nuosavybė, terorizavo R. B. ir J. B. , kurie čia negyvena. Juk R. B. ir J. B. buvo atvykę su mažamečiais vaikais, J. B. atvyko į savo buvusius namus, namuose taip pat gyvena J. B. močiutė. Be to, A. K. į lauką pabėgo ir bandė slėptis pasiėmęs degtukus, todėl nukentėjusieji grasinimus nepalikti nė vieno gyvo pagrįstai vertino kaip realius.

Dėl ieškinio

R. K. palaikė ieškinį ir prašė priteisti iš A. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ( b. l. 113-114).

Ieškinyje nurodė, kad A. K. jai 2013-07-02 sudavė tris smūgius į pakaušį, taip pat pasivijęs sudavė dar kartą į pakaušį. A. K. grasino ją nužudyti sudegindamas. Mušimo metu patyrė fizinį skausmą ir baimę dėl sveikatos sutrikdymo ir gyvybės. Sumuštą pakaušį skaudėjo apie dvi savaites. Iš karto po grasinimo sunaikinti turtą ir nužudyti bijojo, kad sutuoktinio ketinimai bus realiai įgyvendinti, iki šiol dėl to negali ramiai miegoti ir gyvena baimėje.

Pasėdžio metu paaiškino, kad jaučiasi praradusi sveikatą, smarkiai pergyvena, lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus.

Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusioji R. K. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai matyti iš specialisto išvados, buvo grasinama nužudyti sudeginant.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, R. K. dėl sužalojimo ir terorizavimo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, gydėsi sveikatą, jautė ir dabar jaučia įvairius gyvenimiškus nepatogumus, negali ramiai miegoti.

Paprastai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiama, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis ilgą laikotarpį pragyvenę santuokoje, šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsižvelgiama, kad A. K. turi rimtų sveikatos problemų, turi negalią, yra 68 metų amžiaus.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusioji R. K. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 5000 Lt - nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į A. K. kaltės formą – padarė tyčinius nusikaltimus, yra garbingo amžiaus, senatvės pensininkas, turi negalią, konfliktas įvyko tarp sutuoktinių, taip pat atsižvelgtina į kitas bylos aplinkybes.

Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusioji R. K. dėl sužalojimo patyrė 1000 Lt neturtinę žalą.

Iš A. K. R. K. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 5000 Lt- tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Atsižvelgiama, kad dabartiniu metu tarp R. K. ir A. K. nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, kurioje sprendžiami turtiniai klausimai ir gali būti keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei vienas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutrūkimo. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydis R. K. priteisimas tik dėl nusikalstamos veikos.

Dėl bausmės

Nenustatyta A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas nelaiko A. K. atsakomybę sunkinčia aplinkybe A. K. nustatyto lengvo girtumo laipsnio ( b. l. 79). A. K. tą dieną nurodė išgėręs 1 butelį alaus, išgertas alus jo elgesiui įtakos neturėjo. Remiantis nukentėjusiųjų parodymais, A. K. buvo labiau girtas nei jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad negalėjo A. K. išlaikyti lovoje ir kambaryje, o tai patvirtina, kad neblaivumas A. K. elgesiui didelės įtakos neturėjo.

A. K. teisiamas pirmą kartą ( b. l. 67), yra nebaustas administracine tvarka ( b. l. 68), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 69).

Pažymėtina, kad A. K. turi rimtų sveikatos problemų ( b. l. 53-56). Jam nustatytas organinis emocinio labilumo sutrikimas, persirgęs miokardo infarktu, pašalintos gerklos, dalis plaučio, serga reumatoidiniu artritu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, krūtinės angina.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

A. K. įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narius – sumušė sutuoktinę R. K. , dėl ko nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, smūgiuodamas žentui R. B. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat R. K. įvykdė apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką- terorizavo šeimos narius R. K. , J. B. ir R. B. grasindamas sudeginti namus ir tokiu būdu visus nužudyti.

BK 140 str. 1 d. ( 2000-09-26 redakcija Nr. VIII-1968, galiojusi iki 2013-07-13) yra numatytos bausmės – laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų, areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas.

BK 145 str. 2 d. numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Atsižvelgiant į A. K. sveikatos būklę, tikslinga jam skirti švelnias bausmes, kurių terminai artimi minimaliems. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., A. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, už veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmes iš dalies sudedant kaip galutinė bausmė skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. K. nebaustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, teismo nuomone, jis nepavojingas visuomenei, padarytos nusikalstamos veikos iš esmės yra nenusisekusio santuokinio gyvenimo padarinys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, A. K. kaip galutinė subendrinta bausmė skirtina artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali sutaptis. Inkriminuotos nusikalstamos veikos paprastai padaromos skirtingais veiksmais, tačiau šiuo atveju viena veika pažeisti du BK straipsniai. A. K. nusikalstamas veikas praktiškai padarė vienu metu arba skiriant labai nedideliam laiko tarpui.

A. K. nurodė, kad su R. K. nesutaria jau apie 20 metų, jam atrodo, kad sutuoktinė neištikima, šiuo metu Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, šioje byloje, be kitų klausimų, bus sprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Esant emociniu atžvilgiu gana įtemptai situacijai tarp sutuoktinių, siekiant neeskaluoti tolimesnio konflikto, teismo nuomone, tikslinga A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios R. K. . A. K. šiuo metu negyvena su R. K. , jis gyvena pas seserį, todėl laikoma, kad jis turi gyvenamąją patalpą, A. K. įpareigotinas gyventi skyrium nuo R. K. . Baudžiamojo poveikio priemonė taikoma 6 mėnesių laikotarpiui, tai pakankamas laikotarpis išspręsti turtinius klausimus civilinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d., ir paskirti 4 ( keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (2000-09-26 redakcija Nr. VIII-1968, galiojusi iki 2013-07-13) ir paskirti 4 (keturių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1p., paskirtąsias bausmes subendrinti apimant ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – 4 (keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą A. K. atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –

uždrausti A. K. 6 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo prisiartinti prie R. K. , įpareigoti A. K. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo R. K. , gyvenančios (duomenys neskelbtini).

R. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo A. K. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę A. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Saulius Vanagas