- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1060-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. S., A.
- Atsakovas
- L. S., L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Adomas Kunčius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-3705-430/2009 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovo L. S. priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. S. 2008-12-19 pateikė ieškinį, prašydama:
1) pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ir panaikinti Vilniaus miesto CMS, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti civilines santuokos nutraukimo pasekmes;
2) priteisti 10000 Lt neturtinės žalos;
3) nustatyti nepilnametės dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
4) nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką, numatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra iki 3 val. per savaitę, pirmadienį arba penktadienį pasirinktinai nuo 10.00 val. iki 13.00 val. bendraujant vaiko motinos akivaizdoje; pradėjus dukrai lakyti darželį ir/ar mokyklą, tėvas su dukra bendrauja sekmadieniais nuo 13.00 val. iki 18.00 val. vaiko motinos ar jos paskirto kito asmens akivaizdoje;
5) priteisti iš atsakovo po 450 Lt per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, pervedant minėtas lėšas į ieškovės sąskaitą ir pavesti uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti motinai;
6) Nutraukus santuoką, palikti santuokinę pavardę ir konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2004-08-07 Arkikatedroje Bazilikoje bei įtraukė į apskaitą Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas buvo labai konfliktiškas, nuolat girtuokliaudavo, paromis negrįždavo nakvoti, žemindavo ieškovę. Ieškovei būnant nėščiai, lipo per buto langus, tąsė ją po butą, kol ieškovė atsidūrė ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Santuokoje susilaukė dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesilaiko dukrai nustatyto dienos režimo, grąžina dukrą ne tuo laiku, kada buvo susitarę. Ieškovė įtaria, kad 22 mėnesių vaikas gali būti seksualiai išnaudojamas. Dukros išlaikymui reikia apie 900 Lt per mėnesį. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Kreditorių neturi. 2004-08-11 su atsakovu sudarė vedybų sutartį, pagal kurią susitarė, kad turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.59 str., 3.60 str., 3.65 str., 3.70 str., 3.174 str., 3.175 str., 3.192 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas L. S. atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti ieškovės ieškinio dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir nustatyti 6 mėnesių terminą susitaikyti ir civilinę bylą sustabdyti, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Kadangi atsakovas dirba pamainomis ir jo darbo grafikas nuolat keičiasi, ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka neužtikrins galimybės nuolat bendrauti su vaiku. Atsakovas prašė patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 20 val. numatomos pasimatyti su dukra dienos išvakarėse informuoja ieškovę apie ketinimą pasimatyti su vaiku, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę iki 5 val., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, atsakovas turi teisę pasirinkti vaiko amžiui tinkamą laiko su vaiku leidimo būdą ir vietą, atsakovas turi teisę pasimatyti su dukra, nedalyvaujant ieškovei ir/ar jos pasirinktam asmeniui.
Šalies argumentai
Atsakovas L. S. 2009-03-18 pateikė priešieškinį, prašydamas:
1) nutraukti santuoką, sudarytą 2004-08-07 Vilniaus miesto CMS, dėl ieškovės kaltės;
2) Patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra:
- kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant dukrą ir ją grąžinant į jos gyvenamąją vietą;
- atsakovas turi teisę vieną iš dienų (atsižvelgiant į jo darbo grafiką) – antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį (pasirinktinai) nuo 17 val. iki 20 val. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje. Apie ketinimą pasimatyti su dukra atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip iki 20 val. numatomos pasimatyti su dukra dienos išvakarėse.
- atsakovas turi teisę pasirinkti vaiko amžiui tinkamą laiko su vaiku leidimo būdą ir vietą;
- atsakovas turi teisę pasimatyti su dukra, nedalyvaujant ieškovei ir/ar jos paskirtam asmeniui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Gyvenant santuokoje, ieškovė pirmiausia rūpinosi savo, o ne šeimos interesais. Šalims susituokus, ieškovė be atsakovo pritarimo nusipirko 5 sportinius žirgus, kurių priežiūros išlaidos siekdavo 4000 Lt per mėnesį. Visas išlaidas buičiai dengė atsakovas. Ieškovė yra mušusi nepilnametę dukrą. Atsakovas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovas sutiko, kad dukters išlaikymui būtų mokama ieškovės prašoma suma, pažymint, kad 350 Lt suma pervedama į dukters vardu atidarytą sąskaitą, o likusi 100 Lt išlaikymo suma būtų mokama kaip draudimo įmoka. Atsakovas dirba slenkančiu darbo grafiku, todėl prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką pagal jo galimybes. Bendras turtas dalinamas, atsižvelgiant į 2004-08-11 tarp šalių sudarytą vedybų sutartį (CK 1.5 str., 3.60 str., 3.156 str., 3.170 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė A. S. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nė karto nėra mokėjęs už komunalines paslaugas, elektrą ar dujas, internetą, telefonų abonementus nei sodyboje, nei bute. Visą laiką šeimą išlaikė ieškovė. Melagingi yra atsakovo teiginiai, kad ieškovė yra mušusi dukrą. Priešingai, 2008-05-17 atsakovas mušė ieškovę, perkando pirštą, tampė už rankų po visą sodybą. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl jo nesugyvenamo charakterio, girtavimo, neištikimybės, smurto, dėl jo naktinio gyvenimo būdo. Ieškovė nėra išlaidi. Ieškovė apmokėdavo sąskaitas net už atsakovo mobiliuosius telefonus. Atsakovo siūloma mokėti 350 Lt išlaikymo per mėnesį suma yra per maža. 200 Lt, kuriuos atsakovas moka draudimo įmokų, nelaikytina išlaikymu vaikui. Atsakovo siekis bendrauti su mažamete dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų. Atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškovės neinformuoja, kur važiuoja su dukra. Lankymas kiekvieną šeštadienį taip pat neatitinka nei ieškovės, nei vaiko interesų, nes ieškovė su dukra niekur negalės išvažiuoti savaitgaliui (CK 3.192 str.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, mažą amžių, į tai, kad nepilnametė nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja nuolat rūpinasi, o vaiko tėvas tam neprieštarauja, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims, manytina, jog nepilnametės A. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus. Iš atsakovo priteistinas nepilnametei išlaikymas iki jos pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas dukters poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystimuisi bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai.
Rezoliucinė dalis
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Teismas nusprendė:
Žemesnės instancijos teismas
1) panaikinti santuokos, sudarytos tarp L. S. ir A. S. 2004-08-07 Arkikatedroje Bazilikoje ir 2004-08-12 įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini);
2) šalims palikti santuokines pavardes - atitinkamai S. ir S.;
3) pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių L. S. ir A. S. kaltės;
4) nepilnametės A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. S., jos gyvenamojoje vietoje;
5) priteisti iš atsakovo L. S. nepilnametės A. S. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2008-12-19) iki jos pilnametystės, vaikui išlaikyti skirtą pinigų sumą, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina A. S.;
Žemesnės instancijos teismas
6) nustatyti atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamete dukra A. S., tvarką:
- L. S. su vaiku A. S., bendrauja kas antrą šeštadienį (pirmuoju šeštadieniu laikant pirmą šeštadienį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą;
- L. S. su vaiku A. S., bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą;
- L. S. su vaiku A. S. bendrauja Kalėdų ir Velykų metu antrą švenčių dieną nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą;
- kas antrus metus (pirmais metais laikant 2010 m. sausio 1 d.) atsakovas L. S. su vaiku A. S. bendrauja per Naujųjų metų šventę, t.y. sausio 1 d., nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą;
- per vaiko A. S. gimtadienį atsakovas L. S. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 2 valandas vaiko gyvenamojoje vietoje;
- atsakovas L. S. bendrauja su dukra A. S., 14 dienų atsakovo atostogų metu, pradedant nuo 2011 metų.
7) priteisti iš atsakovo L. S. valstybės naudai 162 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad santuoka buvo sudaryta 2004-08-07 Arkikatedroje bazilikoje, 2004-08-12 santuoka buvo apskaityta Vilniaus miesto CMS, apskaitos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas padarė išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima. Nutraukdamas santuoką, teismas pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo. Teismas, ieškovės prašymu ir atsakovui sutinkant, nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę. Teismas, pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
Teismas, nustatęs, jog sutuoktiniai turtą yra pasidalinę notaro patvirtinta vedybų sutarčių registre įregistruota 2004-08-11 vedybų sutartimi, turto padalinimo klausimo nesprendė. Teismas pažymėjo, jog sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės A. S. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina jos gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Teismas konstatavo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į vaiko amžių, dienotvarkę, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei į tai, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad dukters bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams.
Teismas nustatė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra nepagrįstas, o tik orientuotas į minimalią mėnesinę algą. Teismas pabrėžė, jog atsakovo mokamas draudimas neskirtas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, darbingas vyras, realiai galintis teikti reikalingą išlaikymą vaikui, todėl iš atsakovo priteistina po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Teismas konstatavo, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė.
Atsakovui neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką, teismas konstatavo, jog po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – atitinkamai S. ir S. Teismas, nenustatęs, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepriteisė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog, patenkinus abiejų sutuoktinių reikalavimus dėl santuokos apskaitos akto panaikinimo ir pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kiekvienos iš šalių sumokėtas žyminis mokestis už santuokos nutraukimą nepriteisiamas nei vienam iš sutuoktinių. Teismas konstatavo, jog už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 162 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (450 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ir atsakovo patenkintų reikalavimų dalys yra proporcingos, padarė išvadą, jog atstovavimo išlaidos šalims neatlyginamos (CK 3.26 str. – 3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.60 str., 3.61 str. 2 d., 3.63 str., 3.69 str., 3.72 str., 3.169 str., 3.170 str., 3.185 str. 1 d., 3.194 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d., 6.461 str. 2 d., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Atsakovas L. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant juos į dukros a.s. Nr. (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, patvirtinant tokią atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
- atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra vieną iš dienų (atsižvelgiant į jo darbo grafiką) – antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį (pasirinktinai) nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą pasimatyti su dukra pranešant ieškovei ne vėliau kaip iki 20.00 val. numatomos pasimatyti su dukra dienos išvakarėse;
- atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą;
- atsakovas bendrauja su dukra kasmet pirmą vienos kasmetinės šventės (t.y. šv. Velykų, šv. Kalėdų, Naujųjų Metų) ir antrą kitos kasmetinės šventės dieną, kasmet pakeičiant šių dienų eiliškumą;
- atsakovas bendrauja su dukra 4 val. jos gimtadienio proga, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą;
- atsakovas bendrauja su dukra 20 kalendorinių dienų jo atostogų metu (nuo 2011 m.);
-atsakovas bendrauja su vaiku 7 ir 10 kalendorinių dienų jo atostogų metu (atitinkamai 2009 m. ir 2010 m.) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nenuodugniai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl šiose dalyse teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo ir prioritetinį nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principą, dėl ko priimtas teismo sprendimas pažeidžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Priteisdamas 450 Lt dydžio išlaikymą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ suformuotos teismų praktikos. Atsakovas yra pateikęs teismui jo pajamas įrodančią darbdavio pažymą, pagal kurią jo vidutinis darbo užmokestis (kuris yra vienintelės jo pajamos) sudaro apie 1846 Lt per mėnesį. Ieškovė 2009-04-16 teismo posėdžio metu pripažino, jog jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 7000 Lt (tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė dėl jos teigimu su darbdaviu sudaryto konfidencialumo susitarimo). Tai reiškia, kad ieškovės pajamos yra beveik 4 kartus didesnės nei atsakovo. Be to, atsakovas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, tuo tarpu ieškovei priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav. Atsakovui išsikėlus iš ieškovės buto, jam atsirado aprūpinimo gyvenamuoju būstu poreikis ir tai įtakoja jo patiriamas išlaidas. Šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl jai turėtų tekti didesnė išlaikymo dalis. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, jog dukters naudai kas mėnesį moka 100 Lt dydžio gyvybės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atveju įmoką ir 100 Lt dydžio įmoką į dukters vardu atidarytą kaupiamąjį fondą. Sutartimis atsakovas įsipareigojo šias įmokas mokėti iki dukros pilnametystės, todėl teismui patenkinus šį apeliacinį skundą kas mėnesį dukters naudai atsakovas patirtų iš viso 550 Lt dydžio išlaidas. Ieškovė nedetalizavo dukters išlaikymui reikalingos sumos, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių dukters išlaikymui reikalingų lėšų dydį. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį ir atsakovo dukters naudai mokamas 200 Lt dydžio įmokas, iš atsakovo dukters naudai priteistinas išlaikymo dydis mažintinas iki 350 Lt dydžio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios sąlygotų padidinto išlaikymo poreikį, be to teismui priteisus atsakovo prašomą patvirtinti išlaikymo sumą, ieškovei tektų tik 200 Lt didesnė išlaikymo dalis nei atsakovui ir tai atitinka CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovo mokėtina išlaikymo suma po kurio laiko padidėtų, tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis buvo sumažintas ir artimiausiu metu planuojamas dar vienas darbo užmokesčio mažinimas.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką savaitės eigoje, t.y. kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, sprendime nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog, atsižvelgiant į atsakovo darbo pamainomis pobūdį, atsakovas neturės galimybės kiekvieną trečiadienį matytis su dukra, bei neatsižvelgė į atsakovo siūlomą alternatyvią bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarką. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikia darbdavio pažymos ir darbų grafikų lentelių nuorašus, kurie įrodo, kad atsakovui kartais tenka dirbti ir trečiadieniais. Ieškovei kategoriškai laikantis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nesutinkant dėl pasimatymo trečiadienį perkėlimo į kitą darbo dieną, atsakovas negalėtų bendrauti su dukra.
3) Atsakovo netenkina ir teismo patvirtinta bendravimo su vaiku poilsio dienomis tvarka, pagal kurią atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra tik kas antrą šeštadienį. Atsižvelgiant į tai, kad jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų nustatyti minimalų bendravimą su vaiku nenustatyta, turėtų būtu vadovaujamasi CK 3.175 str. 2 d., kuria siekiama, jog skyrium gyvenančiam tėvui būtų sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Palikus galioti teismo sprendimą, bus pažeista atsakovo teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir nukentėtų vaiko interesai.
4) Atsakovas nesutiko su teismo patvirtinta bendravimo su vaiku švenčių metu tvarka, kadangi pagal nustatytą tvarką atsakovui atitenka tik antra kasmetinių švenčių diena ir kas antri metai – Naujųjų metų diena. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši tvarka keistina atsakovo nurodytu būdu, užtikrinant lygias tėvų galimybės bendrauti su dukra švenčių metu.
5) Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė yra konfliktiško būdo ir jos ar jos giminaičių buvimas šalia vaiko šiam bendraujant su tėvu dukters gimtadienio proga neabejotinai sukels vaikui neigiamus išgyvenimus, todėl suteikus galimybę tėvui bendrauti su dukra už gyvenamosios vietos ribų, būtų geriau užtikrinti vaiko interesai.
Žemesnės instancijos teismas
6) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią atsakovas turėtų teisę su vaiku praleisti mažiau kaip pusę jo atostogų laiko. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į jo darbo specifiką, turimą laipsnį ir darbo stažą jam priklauso 40 kalendorinių dienų atostogų ir prašė leisti pusę šių atostogų praleisti su dukra. Šiam atsakovo prašymui neprieštaravo ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė.
Ieškovė A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jokių papildomų išlaidų atsakovui dėl apsirūpinimo būstu neatsirado, kadangi jis ir toliau gyvena savo tetos bute ir nuomos mokesčio nemoka. Iš atsakovo investicinio gyvybės draudimo liudijimo matyti, jog pasibaigus draudimo laikotarpiui naudos gavėjas yra atsakovas, o ne dukra. Ieškovė taip pat yra apdraudusi dukrą nuo 2008-05-10 ir moka 200 Lt per mėnesį. Ieškovės motinai, kuri prižiūrėjo jos dukrą, susirgus, nuo 2009-05-25 ieškovei teko ieškoti auklės. Auklei ieškovė sumoka apie 1500 Lt per mėnesį, todėl ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui yra kelis kartus didesnės nei iš atsakovo priteista suma. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo su dukra tvarką, ieškovė visiškai negalės planuoti savo darbų ir komandiruočių. Atsakovas dažnai pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą tvarką. Atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nesako, kur važiuoja su dukra. Dukra kas kart grįžusi iš bendravimo su tėvu skundžiasi pilvo skausmais, kitą dieną vemia. Dukra yra sakiusi, jog nenori važiuoti su tėveliu. Ieškovė ir toliau įtaria atsakovą dukters tvirkinimu, kadangi dukra vėl pradėjo elgtis kaip vaikas, patiriantis seksualinę prievartą. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į medikus, ėmė pastoviai su dukra lankytis Vaiko raidos centre, gavo siuntimą gulti į Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių šiems faktams užfiksuoti ir ištirti. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo rekomendaciją, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, rekomenduojama, kad susitikimai su tėvu vyktu mergaitei gerai pažįstamoje saugioje aplinkoje ir kad jai diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystėje. Dukters bendravimo tvarka su atsakovu kiekvieną šeštadienį pažeistų ir ieškovės interesus, ieškovė negalėtų bendrauti su dukra ir kur nors išvykti, planuoti savo poilsio laiko. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką atostogų metu pereinamuoju laikotarpiu, todėl tokio reikalavimo negali reikšti apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų, pažymint, kad materialinės teisės normos pritaikytos tinkamai ir pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ suformuotos teismų praktikos. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, naikinant jo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka dėl to, kad per dukros gimtadienį atsakovas L. S. bendrauja su dukra ne mažiau kaip 2 valandas vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatant, kad atsakovas L. S. dukters A. S. gimimo dieną praleidžia kas antrus metus (pirmaisiais metais laikant 2010 m. sausio 1 d.), pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 12 valandą ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 20 valandą. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos, nustatant, kad atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarka netaikoma ieškovės A. S. atostogų laikotarpiu (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, prioritetu laikant vaiko interesus, atsižvelgiant į vaiko galimybę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe.
Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės ir įrodymai.
Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui turi būti 450 Lt per mėnesį, nes reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės turtinę padėtį. Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą.
Tai, kad atsakovas yra apdraudęs dukrą ir kas mėnesį moka 100 Lt dydžio gyvybės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atveju įmoką ir 100 Lt dydžio įmoką į kaupiamąjį fondą, parodo atsakovo rūpinimąsi dukros ateitimi ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto išlaikymo dydį, kuris reikalingas dabartiniams poreikiams tenkinti. Tai, kad draudimo sutartimis atsakovas įsipareigojo draudimo įmokas mokėti iki dukros pilnametystės, nesudaro teisinio pagrindo mažinti dabartinių vaiko poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovo investicinio gyvybės draudimo dokumentus (b.l. 226-229) naudos gavėjas yra atsakovas. Pažymėtina, kad ir ieškovė yra apdraudusi dukrą, kas mėnesį mokant po 200 Lt įmoką (b.l. 285), nurodydama naudos gavėja A. S..
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas dėl sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 yra nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje dėl vieno nepilnamečio vaiko priteistas išlaikymo dydis po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės viršija tik 50 Lt suma minimalų 400 Lt išlaikymo dydį, tenkantį kiekvienam iš tėvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas 450 Lt išlaikymo dydis sudaro 1/4 dalį atsakovo kasmėnesinių 1846 Lt pajamų (b.l. 230). Tai, kad ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 7000 Lt (b.l. 24) ir ieškovė turi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., savaime nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų lygių dalių išlaikant vaiką principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, sudarančios teisinį pagrindą mažinti nepilnametės dukros išlaikymo dydį iki 350 Lt sumos. Tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti dukters išlaikymo dydį. Aplinkybės, kad atsakovo darbo užmokestis artimiausiu metu planuojamas dar mažinti, o išlaikymas vaikui yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, nes nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingi yra dabartiniai vaiko poreikiai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad asmenys, gaunantys didesnes už minimalias pajamas, gali užtikrinti vaikui geresnes sąlygas jo poreikiams tenkinti.
Tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus dėl auklės mergaitei parinkimo (b.l. 287, 288) ir mergaitės sveikatos būklės (b.l. 305, 306), nesudaro teisinio pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį, kuris yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė nėra pateikusi papildomų įrodymų, kad vaiko išlaikymui reikalingos papildomos nuolatinės išlaidos dėl vaiko sveikatos problemų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai ir gaunamų pajamų dydis nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto mergaitei išlaikymo dydį per mėnesį. Atsakovas, siekdamas maksimalaus bendravimo su savo dukra, nori teikti minimalų išlaikymo dydį 350 Lt kas mėnesį, neatitinkantį realių vaiko poreikių. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį.
Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką, teisingai nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo darbo pamainomis pobūdis (b.l. 267-276) nesuteikia jokių teisinių privilegijų ir nesudaro teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra vieną iš dienų (atsižvelgiant į jo darbo grafiką) – antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį (pasirinktinai) nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą pasimatyti su dukra pranešant ieškovei ne vėliau kaip iki 20.00 val. numatomos pasimatyti su dukra dienos išvakarėse.
Tai, kad atsakovas norėtų kiekvienos savaitės vieną iš dienų, atsižvelgiant į jo darbo grafiką – antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį pasirinktinai bendrauti su vaiku nuo 17.00 val. iki 20.00 val., neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, nes konkrečių dienų nenustatymas, paliekant teisę tėvui rinktis, trukdytų darniai mergaitės raidai ir pažeistų nuoseklų vaiko dienų režimą savaitės bėgyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovas kiekvieną trečiadienį turi teisę bendrauti su dukra po tris valandas, tinkamai atsižvelgė į skyrium gyvenančio tėvo maksimalią galimybę dalyvauti auklėjant vaiką.
Tai, kad atsakovo netenkina teismo patvirtinta bendravimo su vaiku poilsio dienomis tvarka, pagal kurią atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra kas antrą šeštadienį, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti bendravimą kiekvieną šeštadienį. Ieškovo siekis bendrauti su dukra kiekvieną šeštadienį pažeistų mergaitės galimybes praleisti kas antrą šeštadienį su motina ir interesų pusiausvyrą.
Tai, kad pagal nustatytą tvarką atsakovui atitenka antra kasmetinių švenčių diena ir kas antri metai – Naujųjų metų diena, nepažeidžia atsakovo ir vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad mergaitės gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis. Apelianto siekis bendrauti su dukra kasmet pirmą vienos kasmetinės šventės (šv. Velykų, šv. Kalėdų, Naujųjų Metų) ir antrą kitos kasmetinės šventės dieną, kasmet pakeičiant šių dienų eiliškumą, neatitinka dukters interesų, nes mergaitei reikšminga yra galimybė bendrauti su tėvu nurodytų švenčių proga ir jai nėra svarbu, ar tai pirmoji, ar antroji švenčių diena. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vaikui yra vertybė, bet ne švenčių dienų eiliškumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko gimimo diena yra tik kartą metuose ir šios dienos skaidymas valandomis kiekvienais metais tarp abiejų tėvų gali traumuoti vaiką. Siekiant užtikrinti tėvo galimybę bendrauti su dukra jos gimtadienių metu ne vaiko gyvenamojoje vietoje, tikslinga nustatyti, kad atsakovas L. S. dukters A. S. gimimo dieną praleidžia kas antrus metus (pirmaisiais metais laikant 2010-01-01), pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 12 valandą ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 20 valandą, nes vaiko gimimo dienos skaidymas po 2 val. ar 4 val. ir tėvo bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje neatitinka mergaitės interesų, kadangi abiejų tėvų tarpusavio santykių sudėtingumas gali sukelti neigiamus išgyvenimus vaikui švenčiant gimimo dieną.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo atostogų metu tėvas su dukra praleidžia 14 dienų, pradedant nuo 2011 metų, kai mergaitei sukaks keturi metai, nes tai atitinka psichologiškai saugią mergaitės raidą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei interesų pusiausvyros principą. Tai, kad atsakovas siekia bendrauti su dukra 20 kalendorinių dienų jo atostogų metu (nuo 2011 m.), bei 7 ir 10 kalendorinių dienų jo atostogų metu (atitinkamai 2009 m. ir 2010 m.), nereiškia, kad galima trijų metų mergaitę atskirti ilgesniam periodui (7 ir 10 kalendorinių dienų) nuo motinos ir pažeisti 4 metų nesukakusio vaiko galimybę bendrauti su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teisėjų kolegija pažymi, kad sukakusi 4 metų amžiaus mergaitė jau gali praleisti 14 dienų atskirai nuo motinos, atostogaudama su tėvu, jausdamasi psichologiškai saugi.
Šiuo atveju nėra pažeidžiamas šalių lygių galimybių principas, nes negalima matematiškai skirstyti dienų ar valandų skaičių, tenkantį bendravimui su vaiku. Kolegija pažymi, kad šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią mergaitės raidą. Siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgiant į ieškovės atostogų laikotarpį, nustatytina, kad atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarka netaikoma ieškovės A. S. atostogų laikotarpiu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą – prioritetinius vaiko interesus ir mergaitės galimybę turėti nepertraukiamas atostogas kartu su motina (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dukros buvimas su tėvu kenktų jai ir jos sveikatai, kad tėvas neužtikrintų vaiko priežiūros, maitinimo. Tarp šalių šiuo metu susiklostę konfliktiški santykiai nesudaro teisinio pagrindo riboti skyrium gyvenančio tėvo teisę auklėti dukrą ir bendrauti su ja. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (b.l. 286, 291, 292, 293-294, 295, 303, 304, 306) patvirtina, kad negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaiku santykius. Tai neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką šiuo klausimu, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią mergaitės raidą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str., 178 str., 182 str. 1 p., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 380 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovė ir atsakovas turi pareigą atlyginti po 9,02 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 302) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija nepriteisia nei ieškovei, nei atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes skundžiamas sprendimas keičiamas tiek apelianto, tiek ieškovės naudai (LR CPK 3 str. 1 d., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
nutarė:
Pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarka dėl to, kad per dukros gimtadienį atsakovas L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra ne mažiau kaip 2 valandas vaiko gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad atsakovas L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo dieną praleidžia kas antrus metus (pirmaisiais metais laikant 2010 m. sausio 1 d.), pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos 12 valandą ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 20 valandą.
Nustatyti, kad atsakovo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarka netaikoma ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atostogų laikotarpiu.
Palikti kitas sprendimo dalis nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) po 9,02 Lt (devynis litus 2 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė Teisėjai Dalia Kačinskienė Algirdas Auruškevičius