Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-949-951/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
1-949-951/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37344-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-949-951/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37344-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.14.5.1.; (S) 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.10.1.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: laikotarpyje nuo 2016-08-02 iki 2016-08-06, tiksliau nenustatytu laiku, būdama S. E. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iš ten buvusios S. E. piniginės paėmė S. E. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę ir ją laikė iki 2016-08-07, kol S. E. pareikalavus, mokėjimo kortelę grąžino S. E..

Be to, V. D., panaudodama S. E. vardu išduotą „Swedbank“ AB banko elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko finansines operacijas, kurių metu pateikė S. E. duomenis, taip apgaudama finansinę sistemą, t.y. laikotarpyje nuo 2016-08-04 iki 2016-08-06 (duomenys neskelbtini) esančiame „Swedbank“ AB banko bankomate atliko finansines operacijas:

2016-08-04 20.19 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 60 eurų;

2016-08-05 20.47 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų;

2016-08-05 21.00 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų;

2016-08-06 9.23 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų;

2016-08-06 9.26 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų;

2016-08-06 9.32 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų;

2016-08-06 9.47 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų;

2016-08-06 10.25 val. iš AB „Swedbank“ banke esančios S. E. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų,

tokiu būdu ji neteisėtai panaudojo vieną svetimą tikrą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. E. priklausantį turtą – 1060 eurų.

Kaltinamoji V. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad S. E. yra sena jos pažįstama, kurią pažįsta jau kažkur 15 metų, padėdavo jai - ravėdavo daržą, sutvarkydavo kambarius ir gražiai bendraudavo, o už atliktus darbus, pagalbą S. E. sumokėdavo pinigėlius. Jei gerai prisimena, 2016 m. rugpjūčio 2 d. dienos metu kartu su S. E. ėjo į parduotuvę bei vaistinę, kadangi S. E. sunkiai mato, ji ją lydėjo ir padėjo apsipirkti. Pirmiausia abi nuėjo į „Maxima" parduotuvę, kur ketino apsipirkti maisto, tačiau parduotuvėje S. E. pasidarė negera ir iš parduotuvės išėjusios prisėdo ant betoninės konstrukcijos, esančios prie parduotuvės, kad S. E. pailsėtų. Po to abi įėjo į šalia esančią „Gintarinė vaistinė" vaistinę, kadangi S. E. norėjo nusipirkti vaistų. Už vaistus S. E. norėjo atsiskaityti banko kortele. Ji iš piniginės išėmė banko kortelę, o kadangi jautėsi prastai, tai paprašė, kad vietoj jos suvestų PIN kodą ir S. E. tą PIN padiktavo. Išėjusios iš vaistinės ėjo namų link, o po to, kai parlydėjo S. E. namo, nuėjo į savo namus. Kitą dieną nuėjo pas S. E. dirbti, kadangi buvo sutarusios, jog padės palaistyti šiltnamį, o po visų darbų parėjo į kambarį. Pamatė, kad kambaryje ant S. E. lovos padėta jos piniginė. Vienu momentu S. E. išėjo iš kambario, lygtais į tualetą, ir ji paėmė piniginę ir iš jos išsiėmė S. E. banko kortelę, tą pačią, kurią S. E. buvo išėmusi iš piniginės vaistinėje. Nelabai pamena, kokio banko tai kortelė, nes pati nemoka naudotis nei bankomatais, nei banko kortelėmis, o pati gaunamą pašalpą iš darbo biržos eina pasiimti į banką, kadangi nemoka naudotis naujovėmis. Taigi, išsiėmė banko kortelę, prisiminė koks PIN kodas ((duomenys neskelbtini)), nes vaistinėje S. E. pati jį padiktavo, o piniginę padėjo atgal ant lovos. Parėjus S. E. , ji lyg niekur nieko atsisveikinusi išėjo namo. Kiek S. E. gauna pensijos, nežinojo, tačiau žinojo, kad banko kortelėje ji turi santaupų, tačiau, kokia tai suma, nežinojo, bet įsivaizdavo, kad tikrai nemaža, kadangi S. E. galėjo sau leisti samdytis žmogų jai padėti ir už tai sumokėti. Taigi, su pavogta banko kortele nuėjo į Kuršėnų miesto centą, kur prie parduotuvės „Norfa", Vilniaus g. 2 esančiame bankomate norėjo išsiimti iš kortelės pinigų. Sutikusi prie parduotuvės atsitiktinę moterį paprašė jos pagalbos, t.y. kad nuimtų konkrečią pinigų sumą, dabar jau nepamena, kokią pinigų sumą paprašė nuimti, lyg ir 600 eurų, bet negali pasakyti tiksliai, nes kai tuos pinigus nuėmė, gėrė. Dėl to, kad neišsiblaivydavo praktiškai nelabai pamena, kokias sumas nuėmė nuo S. E. kortelės. Pamena, kad kai baigdavosi pinigai, vėl paprašydavo atsitiktinai sutiktos moters, kad padėtų nusiimti pinigų ir iš viso iš S. E. kortelės per 3 kartus nuėmė apie 1100 eurų. Buvo paskolinusi 300 eurų pažįstamai, tačiau neįvardins nei kam nei dėl kokių priežasčių, bet tą skolą turėtų grąžinti, todėl atgavusi minėtą skolą, iškart tuos 300 eurų grąžins S. E. . Visus likusius pinigus, t.y. apie 800 eurų išleido: važinėjo taksu, gėrė su kompanija, pirko maistą. Iš tų pinigų daugiau neturi nė vieno euro. Po to pamena, kad jai kažkurią dieną skambino S. E. ir pasakė, kad yra vagilė, o ji S. E. prisipažino, kad pavogė jos kortelę, nuėmė pinigus. Tuo metu buvo girta ir buvo vienodai, vėliau, kai pinigai baigėsi, kai išsiblaivė ir suprato, kokią nesąmonę padarė, nuėjusi pas S. E. , tai galėjo būti rugpjūčio 8 ar 9 dieną, jai grąžino banko kortelę, o ji pasakė, kad kortelė užblokuota. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, suprato, kad daro nusikaltimą ir dabar gėda, kad šitaip pasielgė su žmogumi, kuris pasitikėjo, padėjo, sumokėdavo už darbą. Prarado pasitikėjimą ir nežino, kaip viskas bus toliau. S. E. padarytą žalą atlygins dalimis, t.y. atgavusi skolą, iškart grąžins 300 eurų, o vėliau kas mėnesį po 70 eurų, kuriuos gauna iš darbo biržos. Jai padėjo paimti pinigus pažįstama G. R., taksistas Romualdas, jo pavardės nežino, o kitų nepažįsta. Tie asmenys tikriausiai nesuprato, kad pinigus nuima nuo kito asmens banko kortelės, nes ji mintinai žinojo PIN kodą. Jos sugyventinis O. K. visus kartus, nuimant nuo banko kortelės pinigus, su ja nebuvo, nesuprato, kad ji turi S. E. banko kortelę, o apie tai, kad ji padarė nusikaltimą, t.y. kad iš S. E. pavogė banko kortelę ir nuėmė pinigus, jis sužinojo, kai S. E. atvažiavo pas juos į namus ir pasakė „V., ką tu padarei?" Ji vykdo susitarimą ir S. E. grąžina pinigus, jau du kartus atidavė. Prašo paskirtą arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, kadangi dirba už gaunamą pašalpą, be to, sugyventinis O. K. yra po operacijos, jis vaikšto su ramentais ir jam reikalinga priežiūra ir pagalba. Jei areštą atliks visą iškart, praras gaunamą pašalpą ir negalės atlyginti S. E. padarytos žalos (107-108, 111-112; 119-120 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. D. paaiškinimų jos kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodo ir kita bylos medžiaga.

N. S. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpyje nuo 2016-08-02 apie 12.00 val. iki 2016-08-06 nuo jos banko sąskaitos, pasinaudojus jos SWEDBANK banko kortele per tris kartus nuimta apie 1100 Eur. Operacijas galėjo atlikti buvusi kaimynė V. D., gyv. (duomenys neskelbtini). Kaimynę įtaria todėl, kad 2016-08-02 apie 12.00 val. šios paprašė palydėti iki parduotuvės. Nuėjus į parduotuvę „Maxima", tikslaus adreso nepamena, jai pasidarė bloga. Dėl šios priežasties su kaimyne V. išėjo iš parduotuvės. Kai šiek tiek pagerėjo būsena, kartu nuėjo į netoliese esančią vaistinę „Gintarinė vaistinė", kuri yra Pavenčio gatvėje, nusipirkti vaistų ir daugiau ja nesinaudojo. Minėtoje vaistinėje atsiskaitė banko kortele, bet dėl suprastėjusios sveikatos paprašė, jog V. D. suvestų PIN kodą. V. padavė kortelę, jai pasakė savo PIN kodą ir susimokėjo už vaistus. Išėjus iš vaistinės V. ją palydėjo iki namų. 2016-08-07 prireikė pasinaudoti banko kortele ir pastebėjo, kad piniginėje jos nėra. Banko kortelę visuomet laikydavo piniginėje, kuri būdavo rankinėje. Rankinę pasidėdavo kambaryje ant spintelės ar lovos. Tą dieną, t. y. rugpjūčio 2 d. banko kortelė taip pat buvo piniginėje, kadangi ja atsiskaitinėjo vaistinėje. Išsigando, todėl apie dingusią kortelę informavo savo artimuosius, kurie užblokavo kortelę, o vėliau jos ieškojo namuose, tačiau nerado. Supratusi, kad yra apvogta, 2016-08-07 susisiekė su V. D. tel.: (duomenys neskelbtini), minėtą dieną ji buvo visiškai girta, bet prisipažino, kad pasinaudojo banko kortele ir iš jos nusiėmė 600 Eur ir pasižadėjo visus pinigus gražinti. O kai nuvyko į „Swedbank", paaiškėjo, kad nuo banko sąskaitos per tris kartus nuimta apie 1100 Eur. Kiek sužinojo, vėliau V. visą savaitę vartojo alkoholinius gėrimus su savo sugyventiniu O. K. ir savo drauge G. R.. Visi minėti asmenys veda asocialų gyvenimo būdą. Kodėl V. šitaip pasielgė, jei ja pasitikėjo ir ji tikrai buvo geras žmogus, daug padėjęs, nežino. Priėmė jos atsiprašymą, nes V. atsiprašė ir jos ir jos vaikų, kurie irgi ja pasitikėjo. Kadangi V. jai grąžino jau 350 eurų, o likusią pinigų sumą pažadėjo atlyginti dalimis, mokėdama po 70 eurų per mėnesį, atleidžia V.už tai, ką padarė (17-18, 20-21 b. l.).

Specialusis liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kuršėnų mieste taksi vairuotoju, žino moterį, kurią tyrėja parodė nuotraukoje, ją ne kartą vežė taksi automobiliu. Ta moteris turi jo telefono numerį, todėl kviečia, kai reikia jo, kaip taksi vairuotojo paslaugų. Tos moters nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau žino, kad ji gyvena soduose, Miško gėlių gatvėje. Žino, kad ji turi sugyventinį, su juo kartu gyvena, kurio jis pats asmeniškai nepažįsta, tačiau yra vežęs. Dėl pinigų nuėmimo nuo banko kortelės, nelabai ką gali papasakoti, nes ta moteris turėjo ir padavė bankomato kortelę ir paprašė nuimti nuo jos pinigų. Jei gerai prisimena, tai nuėmė du šimtus eurų, o per kelis kartus tai padarė, nepamena. Visai buvo pamiršęs apie tą pinigų nuėmimą. Jam sukėlė įtarimų, kad ta moteris turi pinigų, kadangi, kiek žinojo, ji dirba viešus darbus Kuršėnuose, tačiau jos neklausinėjo nieko, nes ji pati pasakė ir PIN kodą, ir viską, tik, kiek suprato, nemokėjo pati nusiimti pinigų. Nuimant pinigus ir ta moteris, ir jos sugyventinis stovėjo šalia. Pinigus iškart atidavė tai moteriai, o ar iš tų pinigų ar iš kitų ji sumokėjo už vežimą taksi, neprisimena. Kad kortelė gali būti ne jos, nepagalvojo, neskaitė kieno ji, tiesiog nuėmė pinigus ir viskas. Žinojo, kad ta moteris „kumetyne" prižiūri kažkokią senyvo amžiaus moterį, daugiau apie ją nieko nežino. Ir dėl tų pinigų nuėmimo daugiau neturi ką papasakoti (73-74 b. l.).

Specialusis liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su V. D.. Kartu gyvena jau 7 metus laiko. Gyvena jam priklausančiame sodo namelyje (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad buvo rugpjūčio pradžia, kai būnant namuose, grįžo V., kuri parėjo „užkvankusi" ir parsinešė pora butelių (po litrą) alaus. Jis jai pasakė, kad eis į miestą apsipirkti. Matė, kad V. užgėrusi, todėl dar paklausė, ar užsidirbo pinigų, kad išgėrė. Tuomet V.pasakė, kad jos kažkoks žmogus prašė nuimti pinigų. Neklausinėjo jos, kas tas žmogus, nes pasitikėjo ja, kai nuėjo į miestą, su ja išsiskyrė. V. liko prie bankomato centre, o jis pats nuėjo į parduotuvę nusipirkti maisto. Kai apsipirkęs išėjo ir nuėjo prie V., pastaroji tebestovėjo prie bankomato. V. paklausė, kiek reikia pinigų nuimti, o V. pasakė, kad 200 eurų. Kadangi pats buvo išgėręs, pamena, kad tada nuimti pinigų padėjo taksistas, kurį V. dažnai kviečiasi, kai nori kur nors važiuoti. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Taigi jis nuėmė pinigų ir padavė juos V.. Kiek prisimena, su V. prie bankomato buvo du kartus. Jam atrodo, kad vieną kartą pinigus bandė nuimti ir patys, kažką spaudė, lyg ir pavyko, o pinigus padavė V.. Jei gerai prisimena, nuėmė 100 eurų, o po to, kai nuėjo nuo bankomato, V. pasakė, kad reikia dar nuimti ir vėl grįžo ir nuėmė dar 100 eurų. Jam kvailiui niekaip neišaiškėjo, kad koks kvailys galėjo duoti kortelę, pasakyti PIN kodą ir išleisti vieną nuiminėti pinigų. Tiesiog netikėjo, kad V. jį gali apgauti, nes per tiek metų ji niekada nėra melavusi. O dar V. sakė „susiradau kuilį, kuris davė kortelę, kad nuimti pinigų". Po to, kai V. nuėmė pinigus, ji, parėjusi į namus, t.y. į sodus, pasakydavo, kad eina atiduoti pinigų tam žmogui, kurio kortelė, o jis su ja kartu neidavo. Kieno ta kortelė, t.y. kas ant jos parašyta, nežiūrėjo, nes tikėjo savo moterimi. Po to, kai po kelių dienų į namus atvažiavo S. E., kuriai jis padėdavo namuose prie ūkio, kuri ir pinigų paskolindavo ir viską, nesuprato, ko S. E. atvažiavo, nes ji blogai mato, tačiau, kai ji pradėjo sakyti, kad V. ją apvogė, tik tada suprato, ką S. E. nori pasakyti. S. E. paprašė grąžinti kortelę, o V. jos niekaip negalėjo rasti, visur ieškojo, kažkur buvo nukišusi. Vėliau, kai rado kortelę, ji ją grąžino S. E. . Dabar žino, kad Gražina nuiminėjo pinigus nuo tos S. E. kortelės. Žino ir tai, kad V.kažkam buvo paskolinusi pinigų - kažkur 300 eurų, nes ji juos nešė grąžinti, kai liepė, kadangi nenorėjo, kad juos vėl išleistų gėrimams. Nežino, kodėl V. taip negražiai pasielgė su Stase, su moterimi, kuri jais abiem pasitikėjo ir kuriai padėdavo, tikrai negražiai V.padarė. Pas V.pinigų nematė, o tik paskui parodė tuos 300 eurų, kuriuos buvo užsislėpusi. V. išeidavo kažkur ir grįždavo visiškai girta ir nepasakodavo nieko. Suprato, jog kortelė, nuo kurios nuiminėjo pinigus, yra S. E., kai S. E. atvažiavo ir pasakė ką V.padarė. Apie tai, kad V. pavogė kortelę, sužinojo irgi iš S. E.. V.PIN kodą sakė iš atminties. S. E. neduodavo kortelės, bet jos kartu eidavo į parduotuvę, vaistinę. Jis pats nelabai moka naudotis bankomatu, prašo pašalinių pagalbos. Kartą yra pavykę nusiimti ir pačiam. V. taip pat nemoka naudotis bankomatu (87-88 b. l.).

Specialioji liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. D. pažįsta seniai, nuo pat mažens. Su ja dažnai bendraudavo, ji dažnai užsukdavo į svečius. Žinojo, kad V. prižiūri S. E. , kurios pavardės neprisimena, gyvenančią prie Kuršėnų kultūros namų, jai padeda. S. E. pažįsta ir ji pati. Taigi, apie tai, jog V. prašymu nuėmė pinigus nuo banko kortelės, gali papasakoti tiek, kad 2016 m. rugpjūčio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, vakare, gal apie 20-21 val., prie Ventos upės, esančios Kuršėnų miesto centre, vedžiojo šuniuką. Matė, kaip per Ventos upės tiltą eina V. . Ėjo link namų su šuniuku, kai priėjo V. , kuri buvo viena, ir pasakė „anglas prašė nuimti pinigų". Žinojo, jog V. pati nemoka naudotis banko kortele, nes ji irgi gauna pašalpą ir V. i pinigus nuo kortelės nuiminėja. Taigi, abi nuėjo prie bankomato, V. iš atminties pasakė banko kortelės PIN kodą. Kortelę į bankomatą įdėjo ji, V. stovėjo šalia. Suvedus PIN kodą, V. prašymu, pirmiausia bankomato ekrane pažiūrėjo, kiek kortelėje yra pinigų. Jei gerai prisimena, kortelėje buvo daugiau nei 1000 eurų. Po to V. prašymu nuėmė 60 eurų ir po to vėl ekrane pažiūrėjo, kiek kortelėje liko pinigų. Pinigus padavė V. i, išėmė iš bankomato kortelę ir ją padavė V. i. Po kelių dienų, jau dienos metu, pas ją į namus atėjo V. ir paprašė, kad nuimtų S. E. pinigų. Abi nuėjo su V. prie bankomato. Ji paprašė pažiūrėti, kiek kortelėje yra likę pinigų, ir nuimti juos visus. V. iš atminties pasakė PIN kodą, pažiūrėjus kiek likę kortelėje pinigų, nuėmė juos visus, nes ten buvo likę 100 eurų. Pinigus padavė V. i ir nuėjo namo. Iš V. už tai jokio atlygio negavo (56-59 b. l.).

2016-09-20 SWEDBANK AB raštas, iš kurio matyti, kad pateiktas S. E. išduotos mokėjimo kortelės atliktų operacijų sąrašas nuo 2016-08-02 bei vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdas, išgryninant pinigus, taip pat S. E. mokėjimo kortele atliktos pinigų išgryninimo operacijos (27-40 b. l.).

2016-09-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad peržiūrėjus AB „Swedbank" pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuoti asmenys, padėję V. D. pasinaudoti nukentėjusiosios S. E. banko kortele, nustatyta, jog: pirmąją pinigų išgryninimo operaciją atliko G. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuimdama 60 eurų. Antrąją ir trečiąją pinigų išgryninimo operacijas atliko Kuršėnų mieste dirbantis taksistas R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nuimdamas du kartus po 100 eurų, viso 200 eurų. Kas atliko ketvirtą ir penktą pinigų išgryninimo operaciją ir nuėmė du kartus po 200 eurų, nustatyti nepavyko, tačiau nuotraukoje matoma, jog tai galimai moteris, o šeštąją ir septintąją pinigų išgryninimo operacijas, kurių metu nuimta taip pat 200 ir 100 eurų, atliko vyriškis su akiniais, kurio nustatyti taip pat nepavyko. Aštuntąją pinigų išgryninimo operaciją, kurios metu nuimta 100 eurų, atliko ta pati moteris, kaip ir pirmąją operaciją, t.y. G. R.. Visose pinigų išgryninimo operacijose dalyvavo ne tik įtariamoji V. D. bet ir jos sugyventinis O. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris užfiksuotas bankomato kamerų (41-43 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios V. D. kaltė padarius nusikaltimus, be jos pačios prisipažinimo įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. D. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė, disponavo svetimos (S. E.) elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos naudojo, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamoji įvykdė sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia, suprasdama atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, panaudodama apgaulę ir siekdama baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių savo naudai įgyti svetimą turtą, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai V. D. už nusikalstamas veikas siūlo skirti bausmę – areštą, ir taikant BK 64¹ str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamoji su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašė leisti atlikti arešto bausmę švenčių ir poilsio dienomis.

V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas V. D. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. D. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių du yra nusikaltimai, priskiriami prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalto būdama neteista (94-95 b. l.), bausta administracine tvarka (98-103 b. l.), nedirbanti (96 b. l.), registruota Lietuvos darbo biržoje (97 b. l.). Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. D. už nusikalstamas veikas areštą, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo elgesį ateityje.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ši subendrinta bausmė subendrintina ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, šią subendrintą bausmę subendrinti ir su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei subendrintą bausmę V. D. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę V. D. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią V. D. skaičiuoti nuo pirmojo jos atvykimo į bausmės atlikimo vietą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. D., kad ji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Ilona Jakubėnienė