Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2113-560/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
e2S-2113-560/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01668-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
G. K., S. K., (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2113-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01668-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 2.3.9.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. K., S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl globėjų atleidimo ir kito globėjo vaikui paskyrimo, suinteresuoti asmenys G. K., S. K. (S. K.) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) atleisti G. K. ir S. K. nuo K. S. globėjų pareigų ir gaunamų lėšų administratorių pareigų; 2) K. S. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti (duomenys neskelbtini); 3) K. S. gyvenamąją (globos) vietą nustatyti (duomenys neskelbtini); 4) leisti teismo nutartį vykdyti skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pareiškime nurodoma, kad nepilnametė K. S., gim. 2011 m. vasario 13 d., yra likusi be biologinių tėvų globos. Mergaitės tėvams – motinai A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15105-726/2015 buvo neterminuotai apribota motinos valdžia; tėvui S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1684-1044/2019 buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15105-726/2015 K. S. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniais globėjais paskirti suinteresuoti asmenys – G. K. ir S. K..

3. 2023 m. sausio 27 d. Tarnyboje buvo gautas G. K. ir S. K. raštas, kuriame jie nurodo, jog atsisako toliau būti nuolatiniais anūkės K. S. globėjais, nes jiems per sunku ją globoti. Abu globėjai turi sveikatos problemų, geria kiekvieną dieną vaistus, yra senyvo amžiaus ir jau per sunku globoti mergaitę, bet visai jos atsisakyti nenori. 2023 m. sausio 26 d. Tarnybos specialistams apsilankius globotinės gyvenamojoje vietoje buvo bendrauta su pačia K. ir jos globėjais, su vaiku kalbėta atskirai. Mergaitė buvo švariai, tvarkingai apsirengusi, kalbėjo drąsiai. Pasakojo, kad šiemet mokosi penktoje klasėje, sekasi gerai, gauna nemažai gerų pažymių, turi artimą draugę, vardu E., mėgsta su ja leisti laiką. Sakė, kad su E. gali apie viską pasikalbėti, draugė ją visada palaiko, namuose jos augintinėms papūgėlėms nupirktas naujas narvas. K. buvo paprašyta papasakoti apie šeimoje sekmadienį (2023 m. sausio 22 d.) įvykusį konfliktą. Mergaitė nurodė, kad šeštadienį ji buvo Outlet pramogų centre, ten dėvėjo dinozauro kaukę ir letenas ant rankų ir linksmino vaikus. Mergaitė nurodė: „Norėjau ir sekmadienį eiti į Outlet, bet seneliai neleido. Seneliai sakė, kad leis, bet be kaukės. O aš norėjau vėl linksminti vaikus. Tada norėjau vis tiek išeiti, bet jie laikė duris. Senelė paslėpė mano batus, bandė mane sulaikyti. Paskui senelis pagriebė man už plaukų ar peties, gerai neatsimenu (pagalvojus patikslino, kad visgi gal už peties) ir bandė mane atitraukti. Man skaudėjo ir aš sudaviau jam per veidą. Tada seneliai užrakino duris ir paskambino policijai. Tada atvyko policija, o paskui mes susitaikėme. Parašiau apie tai draugei, ji mane palaikė“. Mergaitė sakė, kad dabar jai truputį nejauku, kad sudavė seneliui per veidą. Paklausus apie santykius su seneliais K. nurodė, kad santykiai su seneliu yra labai geri – „jis mane myli, nešaukia ant manęs“. Santykius su senele apibūdino „senelė irgi beveik tokia pat kaip senelis, bet piktesnė“. Į klausimą, ar dažnai pykstasi su seneliais K. atsakė, kad pykstasi maždaug kartą per mėnesį. Į klausimą ar klauso senelių, mergaitė atsakė: „Klausau maždaug 50 procentų“. Su K. buvo kalbėta apie galimybę gyventi kitoje globėjų šeimoje. K. nurodė, kad ji sutiktų gyventi pas kitus globėjus, o pas senelius atvykti pasisvečiuoti.

4. 2023 m. sausio 26 d. atliktas K. S. situacijos vertinimas ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2023 m. sausio 26 d. neeilinės K. S. globos peržiūros metu, įvertinus globėjų atsisakymą toliau globoti K., vaiko interesus, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl G. K. ir S. K. atleidimo nuo mergaitės nuolatinių globėjų pareigų. Globėjams savo nuomonės ir ketinimų nepakeitus, nuo 2023 m. sausio 27 d. nepilnametė K. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) budinčio globotojo šeimoje (1VLA-114). Atsižvelgdama į tai, kad nepilnametė liko be atstovų pagal įstatymą – tėvams neterminuotai apribota valdžia vaiko atžvilgiu, o globėjai atsisako tęsti nepilnametės globą, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo dėl nuolatinių globėjų K. S. pakeitimo įsiteisėjimo dienos. Teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5861-433/2023 tenkino Tarnybos prašymą. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. (1GVA-515) Tarnyboje buvo atliekama vaiko globos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad namuose užtikrinamos tinkamos fizinės sąlygos vaikui augti ir vystytis, mergaitė yra pilnai aprūpinta, prižiūrėta, fiziniai vaiko poreikiai yra patenkinti, tačiau senelė neatliepia emocinių mergaitės poreikių (linkusi kaltinti vaiką, neanalizuoja vaiko raidos ypatumų, kaip auklėjimo būdas naudojamas gąsdinimas, mergaitė įvardijo, kad senelė jos nemyli), svarbu, kaip atsvara yra senelis, kuris galimai atliepia emocinius mergaitės poreikius (mergaitė įvardijo, kad senelis ant jos nerėkia, ją myli). Globėja atsisako nepilnametės globos, nėra linkusi dėti pastangas situacijai gerinti.

5. 2022 m. rugsėjo 1 d. Tarnyboje buvo atlikta nepilnametės K. S. neeilinė globos peržiūra. Peržiūros metu buvo nustatyta, kad globėjai užtikrina tinkamas fizines sąlygas vaikui augti ir vystytis, mergaitė yra pilnai aprūpinta, prižiūrėta, fiziniai vaiko poreikiai yra patenkinti, tačiau senelė neatliepia emocinių mergaitės poreikių bei nebenori toliau globoti vaiko ir gerinti situacijos dėl vaiko ugdymo. Svarbu, kad kaip atsvara yra senelis, kuris galimai atliepia emocinius mergaitės poreikius, tačiau jis abejoja, ar gebės užtikrinti vaiko teises prasidėjus paauglystei. Nuspręsta ieškoti šeimos, galinčios globoti K., ruošti vaiką galimiems pasikeitimams bei kreiptis į teismą dėl nuolatinio globėjo keitimo. 2022 m. rugsėjo 20 d. Tarnyba gavo globėjų pareiškimą (1GD-17001), kuriame nurodyta, jog jie tvirtai apsisprendė toliau globoti savo anūkę. 2023 m. spalio 5 d. atlikus globos peržiūrą nustatyta, jog globėjai yra pasiryžę gerinti situaciją dėl vaiko ugdymo, priimti intensyvią globos centro pagalbą bei konsultuotis ugdymo klausimais. Nuspręsta nekeisti nuolatinių globėjų, kadangi vaikas nurodė norintis gyventi pas senelius, o seneliai raštiškai patvirtino apsisprendimą rūpintis K. iki jos pilnametystės.

6. 2023 m. sausio 26 d. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras pateikė Tarnybai psichologo įžvalgas apie G. K. ir S. K. nuolatinai globojamos K. S. situaciją (1GD-2020). Pranešime nurodyta, jog K. individualių konsultacijų metu drąsiai bendrauja, bendradarbiauja, atlieka jai siūlomas užduotis, žaidžia, susitikimų metu vyrauja pozityvios nuotaikos. Mergaitė gana noriai dalyvauja pokalbiuose, tačiau savo neigiamas emocijas linkusi nuneigti, įvardindavo, kad vykstant konfliktams su seneliais (kuomet keliamas balsas), mergaitė „nekreipia dėmesio“, „jau yra įpratusi“, „šaukia atgal“. Iš pokalbių daroma prielaida, kad seneliai nenuosekliai atliepia mergaitės emocinius, savarankiškumo skatinimo, autonomijos poreikius, šeimoje vyrauja paliepimai, dėl kurių mergaitė maištauja, linkusi savo poreikius išsireikalauti pykčiu. Globėjams trūksta emocinių poreikių supratimo. G. K. kategoriškai išsako mergaitės kaltę situacijose, nelinkusi suprasti elgesio priežastis, konstatuoja kaip faktą, kad mergaitė „bloga“, nelinkusi keisti savo elgesio su mergaite strategijų, tiesiai išsako norą atsisakyti globos. S. K. rodo norą geriau suprasti mergaitę, įvardindavo, kad būdavo epizodinių pagerėjimų (pvz., mergaitė sklandžiai susiruošdavo į mokyklą), tačiau išlieka tarpusavio ir močiutės konfliktai namuose. Tarnyba, remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu bei į bylą pateiktais duomenimis nurodė, jog globėjai tinkamai nevykdo savo, kaip įstatyminių atstovų pareigų – rūpintis vaiko fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, todėl tęsti vaiko globą nėra galimybių, kadangi vaiku nėra tinkamai rūpinamasi. Globėjai galimai dėl garbaus savo amžiaus neatliepia ir negeba atliepti visų nepilnamečio vaiko poreikių. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi prioritetiniu vaiko interesų principu, Tarnyba prašo atleisti G. K. ir S. K. nuo nuolatinių globėjų pareigų.

7. Dėl kito globėjo vaikui paskyrimo Tarnyba nurodė, jog K. S. nuo 2023 m. sausio 27 d. gyvena (duomenys neskelbtini) budinčio globotojo šeimoje, kurioje jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi ir jos amžių bei poreikius atitinkanti aplinka. 2023 m. vasario 22 d. Tarnyba gavo raštišką (Nr. 23-22) (duomenys neskelbtini) sutikimą dėl nuolatinės K. S. globos. Minėta įstaiga sutinka globoti mergaitę iki jai bus paskirtas kitas nuolatinis globėjas. Nekilnojamo turto registro 2023 m. vasario 14 d. duomenimis nepilnametė K. S. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

9. Suinteresuoti asmenys G. K. ir S. K. atsiliepimu prašo atmesti pareiškimą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas teismui iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad suinteresuoti asmenys tinkamai nevykdo kokių nors savo įstatyminių atstovų pareigų, nors pareiškimą tenkinti prašoma kitu pagrindu, t. y. CK 3.246 straipsnio 2 dalimi. Pareiškime nurodyti argumentai susiję su viena situacija, kuri privalėjo būti sprendžiama ne paimant nepilnametę iš jos senelių (globėjų) ir kreipiantis į teismą dėl atleidimo nuo globėjų pareigų, bet suteikiant reikalingą pagalbą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad ėmėsi visų veiksmų, jog K. S. liktų gyventi su savo artimais giminaičiais. K. S. jie nuolat rūpinosi ir įvairiapusiškai užtikrino jos poreikius, mergaitė su savo seneliais gyveno nuo maždaug devynių mėnesių amžiaus. Seneliai mergaitę mylėjo ir myli, o ji taip pat juos myli, norėdami dar geriau pasirūpinti anūke ir sudaryti jai kuo geresnes gyvenimo ir mokymosi sąlygas, suinteresuoti asmenys pardavė jiems priklausiusį butą ir nusipirko gerokai erdvesnį. Šiame bute K. S. turi savo kambarį, visus reikalingus baldus ir reikalingas priemones, jai sudarytos visos sąlygos augti ir gyventi. Taigi suinteresuoti asmenys ne tik kad negalėjo atsisakyti savo anūkės globos, bet atvirkščiai – visada siekė, kad anūkė gyventų su jais kuo geresnį gyvenimą, tuo labiau, kad ji yra našlaitė, jos abu tėvai yra jau mirę. Aplinkybės, kuriomis mergaitė buvo paimta iš globėjų, susiklostė neseniai, dėl kilusio konflikto G. K. paskambino bendruoju pagalbos numeriu, atvykusi policija apie šį faktą informavo pareiškėją. Jeigu suinteresuoti asmenys būtų norėję atsisakyti savo anūkės globos, jie būtų kreipęsi tiesiai į pareiškėją. Po kelių dienų su globėjais susisiekė pareiškėjo darbuotoja ir pasakė atvykti į skyrių, atvykus pareiškėjo darbuotojos nurodė, kad iš jų bus paimta anūkė ir kad jiems reikės pasirašyti padiktuotą tekstą, tekstą parašė G. K.. Suinteresuoti asmenys nežinojo, kokių veiksmų imtis, kokios jų teisės šiuo atveju ir ką jie gali daryti, kokių veiksmų imtis. Pareiškėjo darbuotojos nurodė, kad jie privalo nedelsiant pristatyti vaiką ir kad tai yra tik laikina. Globėjai buvo pareiškėjo darbuotojų patikinti, kad anūkė jiems bus grąžinta. Abu pareiškėjai yra lenkakalbiai, S. K. yra Lenkijos pilietis ir abiem sunku suprasti lietuviškų dokumentų ir tekstų prasmę. Paaiškėjo, kad anūkė yra patalpinta į kažkokią įstaigą ir kad pareiškėjas nebegrąžina anūkės, su anūke globėjai palaiko ryšį tik telefonu, su ja jiems neleidžiama matytis.

10. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos Nr. 12-44 suinteresuoti asmenys tinkamai rūpinasi savo anūke, o pati K. S. draugiška, bendraujanti ir judri mokinė, t. y. kaip vaikas, kuriuo yra rūpinamasi. Vaiko atskyrimas nuo senelių jau sukėlė emocinę traumą ir pareiškimo patenkinimas patirtą emocinę žalą dar labiau padidintų. Šiuo atveju K. S. dėl suinteresuotų asmenų veiksmų nebuvo iškilęs joks pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui ir nebuvo jokio suinteresuotų asmenų elgesio, dėl kurio būtų kilęs pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui. Pareiškėjas niekada neturėjo jokių pretenzijų suinteresuotiems asmenims. Be to, privalomai turėjo būti išnaudotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnyje nurodytos priemonės. Auginant ir globojant vaiką tam tikros problemos yra neišvengiamos – ypač, kai prasideda paauglystės laikotarpis. Bet tos problemos privalo būti sprendžiamos ne prievarta paimant vaiką, bet išnaudojant visas įmanomas priemones išsaugoti globėjų ir globojamo asmens santykius. Anūkė yra itin prisirišusi prie senelių, nuolat jiems skambina ir rašo žinutes, nuolat verkia, teigdama, kad nori grįžti namo. Pareiškėjas, prašydamas nuolatiniu globėju paskirti (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų, kodėl ši įstaiga yra tinkama būti globėju. K. S. skundėsi savo seneliui, kad vieną rytą, kai jai buvo sunku atsikelti, ji buvo apipilta lediniu vandeniu. Taigi (duomenys neskelbtini) naudoja žiaurias priemones ir taip pažeidžia vaiko teises. Be to, (duomenys neskelbtini) draudžia matytis suinteresuotiems asmenims su K. S., nors ji yra jų anūkė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino, atleido G. K. ir S. K. (S. K.) nuo nepilnametės K. S. globėjų ir gaunamų lėšų administratorių pareigų, paskyrė K. S. nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi (duomenys neskelbtini), nustatė nepilnametės K. S., nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nurodė, kad nepilnametė K. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra likusi be tėvų globos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15105-726/2015 neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės motinai A. K., o 2019 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1684-1044/2019 – neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės tėvui S. S.. Šiuo metu abu mergaitės tėvai yra mirę. 2023 m. sausio 27 d. Tarnyboje gautas suinteresuotų asmenų prašymas surasti jų anūkei kitus globėjus, kadangi jiems per sunku ją globoti. Prašyme nurodoma, kad jie turi sveikatos problemų, aukštą kraujospūdį, moteris – diabetą, kasdien geria vaistus. Paaiškinama, kad jie yra senyvi žmonės ir jiems jau per sunku globoti mergaitę, bet atsisakyti visai nenori – nori retkarčiais matytis su ja ir kad ji būtų Vilniuje ar netoli jų, prašo padėti jiems. Prašymas pasirašytas abiejų sutuoktinių. Minėtas globėjų prašymas Tarnyboje buvo gautas po 2023 m. sausio 22 d. įvykio, kurio metu į šeimos namus buvo kviesta policija dėl kilusio konflikto tarp anūkės ir senelių, mergaitei norint išeiti iš namų, o seneliams jai neleidžiant. 2023 m. sausio 27 d. buvo įvertinta vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Dokumente nurodoma, jog globėja pokalbio telefonu su globos koordinatoriumi metu nurodė, jog situacija namuose su K. S. yra sudėtinga, globėjai konfliktuoja su mergaite, negeba su ja susitarti. G. K. klausė, kaip galima greičiau atsisakyti vaikaitės globos ir ją iškelti iš globėjų namų, informavo, kad planuoja mergaitę išvežti į Krizių centrą. Globos centro specialistų manymu, šiuo metu K. S. globėjų šeimoje nėra saugu, globėjai negeba užtikrinti geriausių vaiko interesų. Taip pat anketoje nurodoma, kad per visą laikotarpį, kuomet VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras koordinuoja globos atvejį, globėjai ne kartą išsakė savo ketinimus atsisakyti vaikaitės globos.

Šalies argumentai

13. 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo pateiktas prašymas dėl globėjų pareigų vykdymo atsisakymo globotinės atžvilgiu dėl prastos sveikatos. Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nurodymu Nr. 1SD-8489 ieškota kita nuolatinių globėjų šeima mergaitei, tačiau globėjams atsiėmus prašymą K. liko gyventi senelių šeimoje. Taip pat nurodoma, kad pagal globos centro specialistų sudarytą pagalbos šeimai planą numatyta teikti psichologo individualias konsultacijas vaikui kartą per savaitę, individualias konsultacijas globėjams kartą per savaitę, globėjams lankyti savitarpio pagalbos grupę, skirtą artimiems giminaičiams, lankyti tęstinius mokymus pagal GIMK programą, bendradarbiauti su globos koordinatoriumi, tačiau globėjai globos centro teikiamų paslaugų nepriima, pateiktų rekomendacijų nevykdo. Globėjai nelanko psichologo konsultacijų (atvyko į 1 konsultaciją iš numatytų 14), nesistengia keisti savo požiūrio į vaiko auklėjimą, vengia atvesti K. į psichologo konsultacijas globos centre. Individualios konsultacijos metu mergaitė pasakojo, kad 2023 m. sausio 22 d. įvyko konfliktas, kurio metu ji susipyko su globėjais. Seneliai neleido mergaitei išeiti iš namų susitikti su drauge. Mergaitė įvardino, kad konflikto metu senelis tempė jai už plaukų, o ji jam trenkė į veidą. Globos centro specialistų teigimu, globėjai netinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas – negeba atliepti vaiko emocinių poreikių, konfliktuoja su vaiku, stebimi „hyperglobos“, psichologinio smurto požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Anketoje nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (2023 m. sausio 26 d. Vaiko globos (rūpybos peržiūros aktas) Nr. 1GPA-140, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2023 m. sausio 27 d. raštas Nr. S(01)-33 Dėl informacijos pateikimo, 2023 m. sausio 26 d. raštas Nr. S(01)-27 Dėl psichologo įžvalgų pateikimo, 2023 m. sausio 24 d. raštas Nr. S(01)-20 Dėl informacijos apie globėjo G. K. ir S.‘o K. šeimą pateikimo, pačių globėjų G. K. ir S. K. 2023 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktas prašymas, kuriuo globėjai prašo anūkei surasti kitus globėjus), taip pat nuoseklūs liudytojų A. T., L. V., J. M. parodymai, taip pat pačios K. S. paaiškinimai, kuriuose patvirtinamos tiek 2023 m. sausio 22 d. įvykusio konflikto aplinkybės, tiek senelių išreikštas siekis atsisakyti anūkės globos dėl negebėjimo su ja susitarti ir pan.

15. Nors šios bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys siekė įrodyti, kad prašymą atsisakyti anūkės globos surašė tik dėl patirto spaudimo, be to, surašė padiktuotą tekstą, tačiau sistemiškai vertinant visus byloje surinktus įrodymus teismas darė priešingą išvadą. Ne tik iš liudytojų parodymų, tačiau ir iš pačios G. K. paaiškinimų nustatyta, kad anūkės buvo siekiama atsisakyti ne pirmą kartą. Globėja sutiko su teisėju, kad vaikas nėra žaisliukas, supranta, kad taip negalima atsisakinėti. Be to, bylos medžiaga leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog jau 2022 m. rugsėjo mėnesį globėjams išreiškus tokį norą, buvo pradėta ieškoti kito galimo globėjo mergaitei. Ir pati mergaitė nurodė, jog su seneliais dažnai kildavo pykčiai, senelių ji neklausydavo, jai būdavo ir užduodama, pati mergaitė šaukdavo atgal ir galėdavo pulti muštis su seneliais, kas rodo globėjų negebėjimą tinkamai pasirūpinti nepilnamete. Tarnyba, prašydama atleisti globėjus nuo jų pareigų, akcentuoja jų negebėjimą atliepti emocinių mergaitės poreikių. Teismo vertinimu, šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę pagrindžia daugybė byloje surinktų įrodymų – tiek liudytojų parodymai apie mergaitės elgesio pokyčius persikėlus gyventi pas globėją (mergaitė pasidarė drąsesnė, atsirado režimas, pati keliasi ir gulasi laiku, pagerėjo mokymosi rezultatai, laisvalaikį leidžia aktyviai, bendrauja su bendraamžiais ir pan.), tiek apie mergaitės ir globėjų (senelių) konfliktų ypatumus jiems gyvenant kartu (mergaitė šaukdavo atgal, būdavo naudojamos ir fizinio poveikio priemonės, senelė bent kartą per mėnesį suduodavo mergaitei ir pan.), tiek pačios G. K. teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad K. elgesys, gyvenant pas budinčią globėją, yra pasikeitęs į gerąją pusę, tiek pačios K. paaiškinimas, kad ji dabar jau galėtų senelių klausyti, nes būtent budinti globotoja ją to išmokė. Mergaitę neigiamai veikia tokie dalykai, kaip kaltės dėl susidariusios situacijos suvertimas mergaitei, neigiami atsiliepimai apie nepilnametės tėvus, pasikartojantis mergaitės gąsdinimas, kad jos bus atsisakyta ir pan. Be to, mergaitę apgyvendinus pas budinčią globotoją, seneliai vėlgi teiraujasi anūkės ne apie tai, kaip jai sekasi, kas jai rūpi, o klausinėja apie teismą, be to, neigiamai atsiliepia apie laikiną globėją, patį procesą mergaitei parodo kaip grėsmę ir pan. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog seneliai, galimai dėl savo amžiaus ir dėl atsisakymo priimti globos įstaigos siūlomas paslaugas (psichologų konsultacijas, savipagalbos grupes), negeba tinkamai įvertinti situacijos ir atliepti mergaitės emocinių poreikių.

16. Į bylą pateiktoje VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2023 m. balandžio 7 d. Išvadoje dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir / ar dalyvio veiklai Nr. I(04)-05 konstatuota, kad įvertinus senelių motyvaciją ir gebėjimus globoti (rūpinti) giminystės ir emociniais ryšiais susijusį vaiką, teikiama išvada, kad G. K. ir S. K. negali globoti savo anūkės K. S., kol nebaigs pagrindinių GIMK programos mokymų ir neįvykdys nurodytų rekomendacijų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po šios išvados gavimo suinteresuoti asmenys kreipėsi į Tarnybą, prašydami leisti jiems dalyvauti GIMK mokymuose. Kita vertus, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, vien ta aplinkybė, kad seneliai pradėjo lankyti šiuos mokymus, neleidžia daryti išvados, kad situacija iš esmės jau pasikeitė ir seneliai geba atliepti anūkės emocinius poreikius, tinkamai reaguoti į jos amžiaus tarpsnio ypatumus, kylančias konfliktines situacijas, užtikrinti mergaitės psichinės sveikatos stabilumą. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų teiginius, kad Tarnyba turėjo visų pirma imtis priemonių, kad būtų suteikta pagalba seneliams. Į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad seneliams pagalba buvo siūloma, tačiau jie pagalbos atsisakė. Teismo vertinimu, senelių psichologo konsultacijų lankymas lygiagrečiai su anūke yra ypatingai svarbus, siekiant, kad šeimoje įvyktų realūs reikalingi pokyčiai – vien mergaitės elgesio ir / ar mąstymo korekcijos nedarys jokios įtakos seneliams įprastų auklėjimo metodų naudojimui. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje psichologo konsultacijas lankė tik nepilnametė, o seneliai tam poreikio nematė. Taip pat seneliai nesilankė ir savitarpio pagalbos grupėse, kuriose būtent globėjai dalijasi patirtimis, semiasi patirties iš kitų globėjų išgyventų situacijų ir pan. Taigi, teismas darė išvadą, kad pagalba globėjams nagrinėjamoje situacijoje buvo siūloma, ji buvo siūloma tinkama, atsižvelgiant į pačių globėjų poziciją. Teismas nustatė, kad G. K. ir S. K. nebegali toliau eiti globėjų pareigų, rūpintis vaiku, kadangi galimai dėl garbaus savo amžiaus (G. K. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, S. K. – (duomenys neskelbtini) metai) neatliepia ir negeba atliepti visų nepilnamečio vaiko poreikių, todėl remiantis CPK 494 straipsnio 1 dalimi, juos atleido nuo globėjų pareigų.

17. Sprendžiant dėl nuolatinio globėjo parinkimo laikytina ir pačios mergaitės pozicija, iš kurios matyti, kad ji labai šiltai atsiliepia tiek apie budinčią globėją, tiek apie potencialią globėją, su jomis puikiai sutaria, turiningai leidžia laisvalaikį, yra ugdoma, lavinama, socializuojama. Teismas darė išvadą, kad K. S. teises ir teisėtus interesus šiuo metu geriausiai užtikrins suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Suinteresuoti asmenys G. K. ir S. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą - pareiškėjo pareiškimą atmesti.

19. Nurodė, kad VVTAT neturėjo teisės kreiptis į teismą pareiškime nurodytu pagrindu ir prašyti atleisti suinteresuotus asmenis nuo globėjų ir gaunamų lėšų administratorių pareigų. Vieninteliai subjektai, kurie turėjo teisę pateikti teismui pareiškimą dėl S. K. ir G. K. atleidimo nuo nepilnametės globėjų ir gaunamų lėšų administratorių pareigų - patys suinteresuoti asmenys. Įsikišti į globojamo vaiko ir globėjo santykius valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir imtis atitinkamų veiksmų turi tik ypatingais atvejais. Teismas iš esmės susipainiojo dėl to kas reikšminga šioje byloje ir ką reikėtų nustatyti. Pirmosios instancijos privalėjo tinkamai taikyti CK 3.246 straipsnio 1 dalį ir nustatyti priežastis, lemiančias globėjų negalėjimą atlikti globėjų pareigų: globėjų ligas, objektyviai trukdančias globoti K. S., blogą turtinę padėtį ar kitas svarbias priežastis, objektyviai lemiančias globėjų negalėjimą atlikti globėjų pareigų. Vaiko emocinių poreikių neatliepimas, net jeigu tai ir būtų įrodyta, nėra pagrindas atleisti globėjus nuo pareigų pagal CK 3.246 straipsnio 1 dalį, tai taip pat net nebūtų pagrindu nušalinti globėjus nuo pareigų ar paimti vaiką iš globėjų. Suinteresuoti asmenys visada siekė, kad būtų patenkinti visi K. S. poreikiai. Kilusio konflikto metu suinteresuoti asmenys kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu, bet ne į pareiškėją. Jeigu suinteresuoti asmenys būtų norėję atsisakyti savo anūkės globos, jie būtų kreipęsi į pareiškėją, bet ne bendruoju pagalbos numeriu.

20. Atvykus pareiškėjo darbuotojos nurodė, kad iš jų bus paimta anūkė ir kad jiems reikės pasirašyti padiktuotą tekstą, tekstą parašė G. K.. Jie buvo pareiškėjo darbuotojų patikinti, kad viskas bus gerai ir anūkė jiems bus grąžinta. K. S. dėl suinteresuotų asmenų veiksmų nebuvo iškilęs joks pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui ir nebuvo jokio suinteresuotų asmenų elgesio, dėl kurio būtų kilęs pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui. Suinteresuoti asmenys daro reikalingus pakeitimus ir neatsisako jokių mokymų ir siekia, kad galėtų kuo geriau pasirūpinti savo anūke. K. S. nuosekliai kartojo, kad nori gyventi su savo seneliais, t. y. suinteresuotais asmenimis S. K. ir G. K. ir tokią savo poziciją ji tvirtai išreiškė teismo posėdyje. Asmens amžius negali būti pagrindu atleisti jį nuo tam tikrų pareigų, jeigu tai nėra numatyta įstatymuose ir tai nėra objektyviai būtina. Teismas ignoravo tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių medicininių duomenų, jog suinteresuoti asmenys dėl savo sveikatos būklės nebėra tinkami eiti globėjų pareigas. Teismas neįvertino suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų, kad suinteresuoti asmenys nuolat tinkamai rūpinosi savo anūke ir niekada nebuvo pažeidę globėjų pareigų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra turi teisę ir kompetentingas teikti globą K. S., kad jis tam turi pakankamai resursų, personalo ir, kad sugebės nuolat vykdyti globėjo pareigas, kad sugebės nuolat užtikrinti vaiko teises ir interesus. (duomenys neskelbtini), siekdamas tariamai paauklėti vaiką, naudoja žiaurias priemones ir taip pažeidžia vaiko teises. (duomenys neskelbtini) draudžia matytis suinteresuotiems asmenims su K. S., nors ji yra jų anūkė ir turi teisę su ja matytis.

Atsiliepimas

21. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas posėdžio metu atsiklausė proceso dalyvių - nuo kurio veiksmo bus tęsiamas procesas. Byla iškelta teisėtai, taip pat teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir išnagrinėjo bylą tinkamai. Pateikto pareiškimo dėl globėjų atleidimo pagrindiniai motyvai yra tai, kad senelė neatliepia emocinių mergaitės poreikių (linkusi kaltinti vaikų, neanalizuoja vaiko raidos ypatumų, kaip auklėjimo būdas naudojamas gąsdinimas, mergaitė įvardijo, kad senelė jos nemyli), globėja atsisako nepilnametės globos, nėra linkusi dėti pastangas situacijai gerinti. Procesas dėl globėjų atleidimo pradėtas dėl to, kad tarp senelių ir anūkės įvyko konfliktas, pagal Smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Apylinkės teismas išdavė leidimą paimti vaiką, apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą. Globėjų vertinimo procesas vyksta pradžioje juos nukreipiant į GIMK mokymus (7 teoriniai ir praktiniai užsiėmimai), po to vyksta vertinimas. Šioje situacijoje esami globėjai neatitinka emocinių vaiko poreikių užtikrinimo reikalavimo, fiziniai poreikiai užtikrinti, gyvenimo sąlygos geros, tačiau nuolatinis gąsdinimas, kad vaiką atiduos, atsisakys, bus paimta į globos namus - neigiamai veikia vaiką. Be to, yra neužtikrinimas vaiko bendravimas su bendraamžiais. Pareiškėjas taip pat vadovavosi apeliantų gautu įvertinimu, kurį atliko Pagalbos paaugliams iniciatyva centras (PPI), kuriame nurodyta, jog globėjai negali tęsti nepilnametės K. S. globos, nes jiems trūksta socialinių ir globos įgūdžių. Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad globėjai tinkamai nevykdė globėjų pareigų bei apeliantų socialinių ir globos įgūdžių stokos, negali tinkamai pasirūpinti anūke, užtikrinti visų jos poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymosi raidai tinkamos gyvenamosios aplinkos, todėl pareiškėjo manymu, nutartis yra priimta pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Bylos pagal suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuoti asmenys atleisti nuo nepilnamečio vaiko globėjų ir gaunamų lėšų administratorių pareigų ir paskirtas kitas nepilnamečio vaiko globėjas, teisėtumas.

24. Byloje nustatyta, kad nepilnametė K. S., gim. 2011 m. vasario 13 d., yra likusi be tėvų globos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15105-726/2015 neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės motinai A. K., o 2019 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1684-1044/2019 – neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės tėvui S. S.. Šiuo metu abu mergaitės tėvai yra mirę. 2023 m. sausio 27 d. Tarnyboje gautas suinteresuotų asmenų prašymas surasti jų anūkei kitus globėjus, kadangi jiems per sunku ją globoti.

25. CK 3.246 straipsnio 3 dalyje ir CPK 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

26. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą pareiškime nurodytu pagrindu ir prašyti atleisti suinteresuotus asmenis nuo globėjų ir gaunamų lėšų administratorių pareigų. CK 3.246 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo atleidimo nuo pareigų turi teisę pats globėjas ar rūpintojas, globos ir rūpybos institucijos. Kreiptis į teismą dėl vaiko globėjo nušalinimo nuo pareigų – globos ir rūpybos institucijos arba prokuroras, o dėl vaiko rūpintojo nušalinimo nuo pareigų – globos ir rūpybos institucijos arba prokuroras, arba rūpintinis. CK 3.241 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių administracijos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos CK numatytos institucijos. Taigi, pareiškėja, būdama globos ir rūpybos institucija, turi teisę kreiptis į teismą dėl globėjo atleidimo nuo pareigų.

27. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad vaiko emocinių poreikių neatliepimas, net jeigu tai ir būtų įrodyta, nėra pagrindas atleisti globėjus nuo pareigų pagal CK 3.246 straipsnio 1 dalį, tai taip pat net nebūtų pagrindu nušalinti globėjus nuo pareigų ar paimti vaiką iš globėjų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą. Šiuo atveju, globos centro specialistų teigimu, globėjai apeliantai netinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas – negeba atliepti vaiko emocinių poreikių, konfliktuoja su vaiku, stebimi „hyperglobos“, psichologinio smurto požymiai. Byloje liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad seneliai norėjo atsisakyti mergaitės ir tą transliavo mergaitei – tavęs atsisakysim, ieškosim tau kito globėjo ir pan. VšĮ Vaikų ir paauglių centro 2023 m. sausio 26 d. rašte Nr. S(02)-27 Dėl psichologo įžvalgų pateikimo, (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 8 d. rašte Nr. GC-23-90 dėl informacijos apie nepilnametės K. S. globos procesą pateikimo, matyti, jog mergaitę neigiamai veikia tokie dalykai, kaip kaltės dėl susidariusios situacijos suvertimas mergaitei, neigiami atsiliepimai apie nepilnametės tėvus, pasikartojantis mergaitės gąsdinimas, kad jos bus atsisakyta ir pan. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo G. K. yra linkusi kaltinti vaiką, neanalizuoja vaiko raidos ypatumų, kaip auklėjimo būdas naudojamas gąsdinimas, mergaitė įvardijo, kad senelė jos nemyli. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantams buvo sudarytos galimybės tobulėti, mokytis atliepti vaiko poreikius, tačiau į savipagalbos grupę G. K. buvo atėjusi vienintelį kartą (vyksta 1 kartą per mėnesį), daugiau sakė, kad jai nereikia. Liudytojas J. M. nurodė, kad globėjams bet ką pasiūlius (mokymus, psichologą) sakydavo „ne, mums nieko nereikia, duokite mums ramybę“. Tai leidžia daryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys nėra linkę dėti pastangas situacijai gerinti, nesistengia tobulėti ir mokytis atliepti vaiko poreikius. Aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suinteresuoti asmenys baigė GIMK kursus nepaneigia aukščiau padarytų išvadų, kadangi lankyti nustatytus kursus, paramos grupes ar psichologo konsultacijas jie turėjo siekdami išmokti tinkamai atliepti vaiko poreikius, o ne dėl to, kad byla yra nagrinėjama teisme.

28. Nors apeliantai akcentuoja vaiko išsakytą norą gyventi su seneliais, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, svarbu ne tik išsiaiškinti vaiko nuomonę, bet ir nustatyti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo paties interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamu atveju vaiko išsakytas noras gyventi su seneliais kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo geriausiems vaiko interesams, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bendra vaiko būklė ženkliai pagerėjo, kai mergaitė persikėlė gyventi pas laikiną globėją. Mergaitė pasidarė drąsesnė, atsirado režimas, pati keliasi ir gulasi laiku, pagerėjo mokymosi rezultatai, laisvalaikį leidžia aktyviai, bendrauja su bendraamžiais ir pan. Pati apeliantė G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitės elgesys, gyvenant pas budinčią globėją, yra pasikeitęs į gerąją pusę. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė nurodė, kad ji dabar jau galėtų senelių klausyti, nes būtent budinti globotoja ją to išmokė. Iš teismo posėdyje apklaustos nepilnametės pasakytų teiginių matyti, jog gyvenant pas laikiną globėją mergaitė laikosi taisyklių (kloja lovą, tvarkosi kambarį, plauna grindis), gyvena ramesnėje aplinkoje (mergaitė nurodė, kad gyvenant pas senelius nuolatos kildavo barniai, seneliai jai neleisdavo eiti į lauką, patys seneliai tarpusavyje pykdavosi, senelė bent kartą per mėnesį suduodavo mergaitei), pati nepilnametė nurodo, jog jos pažymiai yra geresni. Iš mergaitės pasakojimo matyti, jog ji laiką leidžia aktyviai, bendrauja su bendraamžiais.

29. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atskirajame skunde, apeliantai įrodinėja, kad prašymą atsisakyti anūkės globos surašė tik dėl patirto spaudimo, be to, surašė padiktuotą tekstą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui padarytai priešingai išvadai. Bylos duomenimis (liudytojų paaiškinimais) nustatyta, kad globėjai anūkės atsisakyti bandė ne pirmą kartą. Kaip nustatyta byloje, seneliai tą atvirai sakydavo nepilnamečiui vaikui. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį globėjai išreiškė norą atsisakyti globėjų pareigų, nepilnamečiui vaikui buvo pradėta ieškoti kito galimo globėjo. Teismo posėdyje apklausta G. K. pripažino, kad norėjo anūkę atiduoti, nes mergaitė neklauso, globėja sutiko su teisėju, kad vaikas nėra žaisliukas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks globėjų nepastovumas ir neapibrėžtumas, nežinojimas ar jie nori būti savo anūkės globėjais, grasinimas vaikui, kad jį atiduos ir jau kelis kartus nutikęs prašymų dėl atleidimo jų iš globėjų pareigų raštų rašymas niekaip neatitinka vaiko interesų ir yra ypač žalingas nepilnamečiam vaikui. Seneliai negali manipuliuoti nepilnamečiu vaiku kas kartą nutikus didesniam konfliktui su vaiku rašydami prašymą dėl globėjo pareigų atsisakymo ir vėliau tokį prašymą atsiimdami. Byloje pats nepilnametis vaikas nurodė, kad su seneliais dažnai kildavo pykčiai, senelių ji neklausydavo, jai būdavo ir užduodama, pati mergaitė šaukdavo atgal ir galėdavo pulti muštis su seneliais, kas rodo globėjų negebėjimą tinkamai pasirūpinti nepilnamete. Pati nepilnametė nurodė, kad senelė jos nemyli. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvendamas su laikina globėja nurodo, kad globėja ją išmokė klausyti, mergaitė po konfliktų su laikina globėja greit susitaiko, kas patvirtina, kad pas senelius vykdavę barniai ir fiziniai konfliktai kildavo dėl jų negebėjimo susitvarkyti su nepilnamečiu vaiku.

30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantai turi būti nušalinti nuo globėjos pareigų nepilnametės K. S. atžvilgiu, kadangi globėjai netinkamai vykdė CK 3.271 straipsnyje nustatytas globėjų pareigas, neužtikrino vaiko fizinio ir psichologinio saugumo, globotinių teisių ir interesų apsaugos.

31. Pirmosios instancijos teismas nepilnametės K. S. nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė (duomenys neskelbtini). Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) turi teisę ir yra kompetentingas teikti globą K. S., kad jis tam turi pakankamai resursų, personalo ir kad sugebės nuolat vykdyti globėjo pareigas, kad sugebės nuolat užtikrinti vaiko teises ir interesus. Apeliantai nesutikdami su paskirtu globėju nepateikia konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini)būtų netinkamas nepilnamečio vaiko globėjas. Kaip pagrįstai byloje nurodė pirmosios instancijos teismas, reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl nuolatinio globėjo parinkimo laikytina ir pačios mergaitės pozicija, iš kurios matyti, kad ji labai šiltai atsiliepia tiek apie budinčią globėją, tiek apie potencialią globėją, su jomis puikiai sutaria, turiningai leidžia laisvalaikį, yra ugdoma, lavinama, socializuojama. Bylos duomenys patvirtina, jog mergaitės elgesio pokyčiai yra teigiami. Byloje nėra duomenų apie netinkamą globėjo pareigų vykdymą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje nėra pagrindo.

32. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuotų asmenų G. K., S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius