Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 10 d., apie 17.00 val., namo kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto su savo sugyventine J. Š. metu, priėjęs nukentėjusiajai iš nugaros, spyrė pastarajai vieną smūgį į kairįjį šoną (juosmens, dubens sritį), tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. Š.. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. M. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad ne viską pamena, tą vakarą kartu su sugyventine išgėrė degtinės, buvo neblaivus, įvyko konfliktas ir jis koja spyrė nukentėjusiajai į juosmens sritį. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, su nukentėjusiąja susitaikė, ją labai myli, nori gyventi kartu ir toliau. Šiuo metu alkoholio nevartoja, dirba.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, nukentėjusioji, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. kaltės nepripažino, parodė, kad su juo, jo namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), apie 5 metus gyvena jo sugyventinė J. Š.. Iš viso jie yra sugyventiniai jau 8 metai. 2020 m. spalio 10 d. jis buvo namuose kartu su sugyventine, kartu gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,6 litro degtinės. Neprisimena kelinta valanda buvo, bet lauke dar buvo šviesu, nuėjo miegoti. Tarp jų su J. Š. nebuvo visiškai jokio konflikto, nei žodinio, nei jokio kitokio. Jis tikrai jos nemušė. Nežino, ką ji veikė kol jis miegojo. Kai ji būna išgėrusi, būna agresyvi. Jis pabudo, kai atvyko greitoji medicinos pagalba. Nežino dėl ko J. Š. iškvietė sau greitąją medicinos pagalbą. Po apžiūros ligoninėje sugyventinė grįžo namo ir nieko nesakė, kiek suprato, jai ligoninėje nieko nepadarė (b. l. 132-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji su sugyventiniu R. M. kartu gyvena jam priklausančio namo dalyje pažymoje nurodytu adresu jau 9 metus. Iš pradžių viskas buvo tvarkoje, vėliau jis pakeitė darbo vietą ir prasidėjo problemos su alkoholiu. Buityje pasitaikydavo konfliktai, kadangi jis yra labai pavydus. Paskutiniu metu sugyventinis dažnai ateina išgėręs. 2020 m. spalio 10 d., apie 10 val., R. M. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholinio gėrimo - sidro, grįžęs į namus jį išgėrė ir apie 12 val. pradėjo priekaištauti dėl jų namuose dirbusio meistro. 2020 m. spalio 10 d., po 17 val., kambaryje sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, kuomet R. M. pradėjo vėl priekaištauti dėl meistro atvykimo. Nenorėjusi jo klausyti, ji pakilo nuo lovos ir pradėjo eiti link koridoriaus, į virtuvę. Staiga ji pajuto smūgį į kairįjį šoną, pajuto stiprų fizinį skausmą kairėje šono (juosmens, dubens) dalyje. Nuo smūgio sudavimo ji pasilenkė į priekį ir rankomis atsirėmė į priešais ją esančią sieną. Pasisuko į jį. Sugyventinis stovėjo jai už nugaros, suprato, kad tai sugyventinis jai spyrė į šoną. Jis jai nieko nesakė. Ji pasakė, kad kviečia medikus ir policiją. Jis tai išgirdęs išėjo į lauką. Ji matė, kad lauke stovėjo ir jo motina J. M., kuri gyvena tame pačiame name, tik kitoje namo dalyje. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jai buvo suteikta medicininė pagalba, nustatytas juosmens sumušimas, ji buvo išleista gydytis į namus. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis naudoja prieš ją fizinį smurtą, prieš metus pastarasis taip pat sudavė jai smūgius kojomis, tačiau ji niekur nesikreipė, policijai apie įvykį nepranešė (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė K. N. parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. ji dirbo ekipaže V1710 kartu su vyriausiuoju patruliu V. V.. Apie 18.00 val., ji gavo iš VPK OVS pranešimą apie sumuštą moterį, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, ji priėjo prie namo minėtu adresu, kadangi nebuvo ant durų jokių numerių, pasibeldė į duris, atidarė senyvo amžiaus moteris. Paklausė, ar ji kvietė policiją, ji atsakė, kad ne. Paaiškino, kad ji, J. M., gyvena (duomenys neskelbtini), o jos sūnus R. M. gyvena to paties namo 2 bute. Į lauką iš buto išėjo R. M., kuris paaiškino, kad jo sugyventinę J. Š. išvežė greitoji medicinos pagalba maždaug prieš pusvalandį. Jis pasakė, kad su savo sugyventine gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau jis miegojo. Kas atsitiko sugyventinei ir dėl ko ji išsikvietė sau greitąją pagalbą, paaiškinti negalėjo. Paaiškino, kad sugyventinė kelia konfliktus, geria alkoholį ir kai būna neblaivi būna agresyvi. Kas atsitiko sugyventinei, R. M. nepaaiškino, nes pats buvo neblaivus ir miegojo. J. M. pasakė, kad J. Š. nesaikingai vartoja alkoholį ir, kad 2020 m. spalio 10 d. ji buvo girta. Kadangi jiems atvykus į iškvietimą, nukentėjusiosios jie patys nematė, jos jau nebuvo vietoje, nes išvyko į gydymo įstaigą, pabendrauti su nukentėjusiąja nepavyko nei vietoje, nei mobiliojo ryšio telefonu, nes ji nekėlė ragelio (b. l. 55-56).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 10 d., 17.46 val., į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi J. Š., kuri nurodė, jog prieš 1 val. 30 min. sugyventinis ją sumušė, dabar sugyventinis miega namuose. Moteris skundžiasi nugaros skausmais (b.l. 5-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 20 d. buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 17-21).

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2020 m. spalio 10 d., 18.00 val., J. Š. skundėsi nugaros skausmu, nustatyta – dubuo stabilus, skausmingas kairys sėdmuo ir uodegikaulio sritis, judesiai galimi, nežymiai šlubuoja, jutimai, kraujotaka kojose nesutrikusi (b.l. 35).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2020 m. lapkričio 9 d. apsilankymo metu J. Š. skundėsi kryžkaulio ir kairės krūtinės pusės skausmu. Konstatuota, jog lokaliai skausminga IX-XI šonkaulių srityje, skauda tiesioginio spaudimo metu. Skausmai lenkiantis, tiesiantis. Tiesioginio spaudimo metu kryžkaulio-uodegikaulio srityje paskauda minimaliai. Diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (b.l. 38).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3347/2020 (01), konstatuota, jog objektyvių duomenų apie J. Š. padarytus sužalojimus nėra (b. l. 86-88).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad jei tyrimo metu sužalojimų, tame tarpe ir mechaninių, nenustatoma, tai ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Kadangi tyrimo metu pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie sužalojimus nėra, todėl gydymo trukmė (J. Š.) dėl nugaros apatinės dalies ir dubens skausmingumo, nevertinamas ir nekvalifikuojamas (b. l. 92-93).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, Body kamerų. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 59-62).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas J. Š. 2020 m. spalio 10 d. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 66-67, 70-73).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 17.47 val. J. Š. kvietė greitąją medicinos pagalbą, moteris sumušta, sąmoninga. Ligonės žodžiais moteris buvo sumušta neblaivaus vyro, skausmas nugaroje, plinta į kairę koją (b.l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu, būdamas neblaivus, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į juosmens sritį. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. Š. parodymai, jog kaltinamasis 2020 m. spalio 10 d. vykusio konflikto metu spyrė jai į šoną nuo ko ji pajuto stiprų skausmą juosmens, dubens dalyje, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, iš kurių nustatyta, jog J. Š. diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M. 2020 m. spalio 10 d. panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės nukentėjusiosios J. Š. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. M. kaltę dėl to, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – šiuo metu oficialiai dirbantis, turtintis legalų pragyvenimo šaltinį, nors, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, praeityje buvo teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veika padarė išnykus ankstesniems teistumams.

Įvertinęs šias aplinkybes, pakartotinį smurtinį elgesį, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. M. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles. Taigi R. M. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį sankcijos vidurkiui, t. y. kaltinamajam paskirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio.

Nors prokurorė savo baigiamojoje kalboje R. M. prašė skirti griežčiausią – laisvės atėmimo, bausmę, argumentuodama tuo, jog R. M. nedaro išvadų dėl savo elgesio ir ankstesnės bausmės nepasiekė tikslų, tačiau su tokia prokurorės pozicija nesutiktina, kadangi, nors R. M. prieš savo sugyventinę smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ankstesnis teistumas jam yra išnykęs (ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko 2017 m. kovo 6 d., nagrinėjama veika padaryta 2020 m. spalio mėn.), kas rodo, jog visgi asmuo geba padaryti išvadas dėl savo elgesio, o jo daromos tokio pobūdžio veikos nepasižymi sistemiškumu, jas skiria pakankamai ilgas laiko tarpas.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad R. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ne pirmą kartą padarė smurtinę nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad smurtinė veika padaryta šeimos nario atžvilgiu, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintina.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 88,57 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajai J. Š. suteiktų medicininių paslaugų išlaidos (b. l. 96-98). Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajai J. Š. 2020 m. spalio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bendra paslaugų vertė sudaro 88,57 Eur. Teismas vertina, jog šios nukentėjusiajai po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 780,58 Eur civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti dėl išmokėtos ligos išmokos J. Š. už nedarbingumo laikotarpius nuo 2020 m. spalio 11 d. iki 2020 m. spalio 26 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., kadangi nukentėjusioji minėtą laikotarpį buvo nedarbinga dėl kaltinamojo R. M. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Kartu su ieškiniu pateikti žalos dydį pagrindžiantys rašytiniai duomenys (b.l. 109-116). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo R. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistina 780,58 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gegužės 4 d. d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. M. priteistinos 90 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Kristinos Sandaraitės - Butvilienės darbo užmokestis. Teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir teismo posėdžio metu nustatęs, jog kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos, nutarė, kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį R. M. iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai bei rentgenograma (b. l. 62, 65, 82) – paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. (R. M.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. M.: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be pažeidimų joje registruotis; 3) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 88,57 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 57 ct).

Priteisti iš R. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytą 780,58 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 58 ct) žalą už išmokėtą ligos išmoką nukentėjusiajai J. Š. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai bei rentgenograma - paliktini saugoti byloje.

Išaiškinti R. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.