Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1. 2013 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimu;

2. 2014 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimu;

3. 2014 m. birželio 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2015 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų, 2015 m. spalio 15 d. paleistas atlikęs bausmę;

4. 2015 m. spalio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimu;

5. 2016 m. kovo 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnį, 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimu, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2016 m. liepos 13 d. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, 2017 m. vasario 17 d. bausmę atlikęs;

6. 2018 m. lapkričio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimu, 2019 m. birželio 17 d. atlikęs bausmę;

7. 2022 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 32 paroms arešto, 2022 m. gruodžio 8 d. atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Č. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – motinai L. Č., o būtent, 2023 m. liepos 6 d. apie 13 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. Č. žodinio konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė L. Č. vieną smūgį į kairįjį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Č. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. visą dieną buvo mieste su draugais, gėrė alkoholį. Alkoholį gėrė paskutines tris dienas be sustojimo. Kažkuriuo metu, galėjo būti apie 13 valanda, jis grįžo namo. Grįžus namo, tarp jų su mama įvyko konfliktas dėl to, kad jis namo grįžo neblaivus. Kadangi jis buvo stipriai neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Žodis po žodžio jis su mama stipriai sukonfliktavo, dėl ko susinervinęs ranka, delnu stumtelėjo ją į kairįjį petį. Mano, kad tokiu savo veiksmu galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Kumščiu tikrai mamai trenkti negalėjo, nes jo mama smulki, tai jeigu būtų trenkęs stipriai kumščiu, tai mama būtų nukritusi ir stipriai susižalojusi. Daugiau jokių smūgių mamai nesudavė, nuėjo į savo kambarį ir sėdėjo prie kompiuterio, kažką veikė. Būdamas savo kambaryje girdėjo, kaip motina skambino ir kvietėsi pagalbą, tačiau ką ji konkrečiai sakė, neatsimena, o neužilgo į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Kas vyko atvykus policijos pareigūnams, neatsimena, prisimena, tik kad vakar apie 18 valandą vakaro prabudo jau areštinėje. Dėl to, jog sudavė smūgį savo mamai, kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Viskas įvyko dėl to, kad jis grįžo stipriai neblaivus. Anksčiau tarp jo ir mamos taip pat buvo įvykę tokių panašių konfliktų dėl jo besaikio alkoholio vartojimo, buvo atliekamas ir ikiteisminis tyrimas, dėl ko jis buvo įkalinimo įstaigoje. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, apsistos pas draugą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. Č. visiško prisipažinimo bei parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš L. Č. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2023 m. liepos 6 d. 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) jos sūnus A. Č., būdamas neblaivus, jai vieną kartą trenkė į kairės rankos petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą dėl minėto įvykio.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole taip pat fiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF - 0016 A. Č. nustatytas 3,50 prom. neblaivumo laipsnis.

Nukentėjusioji L. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. apie 12 val. 50 min. jai paskambino pažįstama moteris, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir ją pažįsta, kuri pasakė, kad A. pareina būdamas neblaivus ir kad ji iškvietė policiją dėl jo elgesio. Todėl ji (L. Č.) užrakino duris ir išjungė telefonspynę. Po to kažkas įleido jos sūnų į laiptinę ir jis atėjo į penktą aukštą, o atvykę policijos pareigūnai nerado jo, nes jiems nepavyko įeiti į laiptinę. Po kurio laiko sūnui aprimus ji jį įsileido į butą sakydama: ,,eik miegoti, nes kaimynai jau kviečia tau policiją“. Po jos pasakytų žodžių, jis įėjo į buto vidų ir pradėjo jai priekaištauti, kad ji jam aiškina. Jo bendravimas kuo toliau tuo labiau agresyvėjo, po to jis įspaudęs ją į kampą rankos kumščiu sudavė jai į kairės rankos petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos sūnus A. Č. būdamas neblaivus yra labai agresyvus, yra linkęs smurtauti. Po suduoto smūgio ant rankos jai yra likęs paraudimas. Ji nenori taikytis su sūnumi, nes tai nėra pirmas kartas, kai jis smurtauja, dėl ko buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų ir tris kartus buvo pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš ją. Ji savo sūnaus bijo. Prašo sūnui uždrausti prie jos artintis, nes jis gali laukti jos prie laiptinės ir vėl prieš ją smurtauti.

Iš 2023 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jokių su įvykiu susijusių daiktų ar pėdsakų nematyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 302/2023 (06) konstatuota, kad L. Č. nustatytas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietus paviršius, taip pat galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. Č. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną L. Č., – rankos kumščiu suduodamas jai vieną smūgį į kairįjį petį, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtas naudotas prieš šeimos narį - motiną.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. A. Č. teisiamas aštuntą kartą, labai daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, nei vienos iš jam skirtų administracinių baudų nėra sumokėjęs, niekur nedirba. A. Č. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir tai, kad šį tyčinį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. būdamas nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis ir teistumas už juos neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad už smurtavimą kaltinamasis teisiamas jau septintą kartą, prieš mamą taip pat smurtauja nebe pirmą kartą, į sukeltas pasekmes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem ją sunkinančioms aplinkybėms, skirtina maksimalaus dydžio. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme. Kaltinamojo baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 6 d. 13.40 val. iki 2023 m. liepos 7 d. 13.18 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena diena) įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs A. Č. asmenybę bei tai, kad anksčiau jis yra buvęs nuteistas arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis ir realiai jas atlikęs, tačiau ir toliau sistemingai smurtauja prieš savo motiną, teismas sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą A. Č. nėra jokio teisinio pagrindo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Č. bei nesiartinti prie jos – panaikinamos A. Č. pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Č. areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. Č. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2023 m. liepos 6 d. 13.40 val. iki 2023 m. liepos 7 d. 13.18 val. laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. Č. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. Č., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo L. Č., nesiartinti prie nukentėjusiosios L. Č. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. Č., nesilankyti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. Č..