- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eA-185-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00972-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2023 m. sausio 18 d. išvadą Nr. 5-1/2024 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 spalio 2 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. – (duomenys neskelbtini). Darbas buvo susijęs su sunkios tešlos maišymu ir skirstymu, giliais judesiais, pakėlus rankas virš pečių ir susilenkus, taip pat dėžių, sveriančių iki 8 kg kilnojimu, kartoninių dėžių lankstymu. Ji dirbo 5 dienas per savaitę po 8 darbo valandas, kartais dirbdavo ir savaitgaliais, taip pat viršvalandžius.
3. Pareiškėja paaiškino, kad dirbant Bendrovėje pradėjo jausti rankų, kaklo ir stuburo skausmus, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. jai gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimą dėl rankos skausmų, atliko tyrimus bei skyrė reabilitaciją. Gydytoja neurologė 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai nustatė (duomenys neskelbtini), o skausmui pasikartojus, 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini) ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., nedarbingumo priežastį nurodant – „Nelaimingas atsitikimas buityje“.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2023 m. birželio 14 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2023-04-24/S-57 (toliau – ir Aktas) jai buvo nustatytos profesinės ligos: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) , sukeltas pasikartojanc?ių judesių ir įtampos; 3) (duomenys neskelbtini), sukelta darbo pozos ir ilgalaikio krovinių ke?limo ir nes?imo.
5. Pareiškėja nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą „Dėl R. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo“ pagal 2023 m. balandžio 24 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-57 (toliau – ir 2023 m. balandžio 24 d. Aktas) ir Išvadą, nustatė, jog pareiškėjai profesinė liga – (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos, diagnozuota nepagrįstai. Pagal gautus dokumentus (duomenys neskelbtini) diagnozuotas po nelaimingo atsitikimo buityje, todėl negalima paneigti buvusios traumos, lėmusios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą.
6. Pareiškėja su Komisijos Išvada nesutiko, teigė, kad ji yra formali, prieštaringa, nepagrįsta ir neteisėta. Aktu jai pagrįstai nustatytos profesinės ligos, kurių priežastis – pasikartojantys judesiai ir įtampa, darbo poza ir ilgalaikis krovinių kėlimas bei nešimas.
7. Pareiškėja teigė, kad Komisija Išvadoje turėjo pateikti aiškų ir nedviprasmišką vertinimą, kokios priežastys sukėlė jai (duomenys neskelbtini). Iš Išvados pareiškėjai nėra aišku, ar (duomenys neskelbtini) tikrai yra ne profesinė liga. Išvadoje nebuvo konstatuota, kad jai pasireiškęs (duomenys neskelbtini) yra trauminės kilmės, konstatuota tik tokios aplinkybės galimybė.
8. Pareiškėja pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio mėnesį ji patyrė tik (duomenys neskelbtini), jokios kitos traumos buityje, galėjusios sukelti (duomenys neskelbtini), nebuvo patyrusi, todėl jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra darbo Bendrovėje pasekmė.
9. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad medicinos gydytojos dokumentų išraše (Forma Nr. 027/2) Nr. LA 2023-0402158/CENTR1-2023-778636, kuriuo rėmėsi Komisija, aprašant jos ligos anamnezę, nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini)“.
10. Pareiškėjos nuomone, Komisijos Išvada pateikta nesant pakankamai duomenų apie pasikartojančių judesių ir įtampos galimą įtaką jai atsiradusio (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp darbo aplinkos veiksnių, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 2 straipsnio 18 ir 29 dalies prasme, fiksuotų pasikartojančių judesių ir įtampos, ir (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
11. Pareiškėja nurodė, kad Komisijos Išvada buvo parengta netinkamai įsigilinus į faktinę situaciją, todėl Komisija turėtų būti įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl jos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
12. Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą paskirti gyvo asmens ekspertizę. Pavesti gyvo asmens ekspertizę atliksiančiam ekspertui atsakyti į klausimą: ar pareiškėjai 2022 m. gruodžio 5 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos 17,62 metų nuolatinio darbo Bendrovėje pasekmė.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
14. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas teisės aktuose nurodytas funkcijas, gavęs asmenų nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nustatymu, atlieka kompleksinę dokumentų analizę ir nustato, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai, bei surašo atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą bei profesinės ligos nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis.
15. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjai elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 8 d iki 2023 m. vasario 20 d., nedarbingumo priežastį nurodant – „Nelaimingas atsitikimas buityje“ ir įrašant diagnozę – (duomenys neskelbtini), o ne kojos trauma. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo teiginiai, kad Komisija, priimdama Išvadą, nesurinko ir neišnagrinėjo pareiškėjos medicininės dokumentacijos, yra nepagrįsti.
16. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) diagnozuotas 2022 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu, diagnozuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gydytojo išduotame nedarbingumo pažymėjime įrašytas ligos kodas – (duomenys neskelbtini) ir nurodyta priežastis – „Nelaimingas atsitikimas buityje“, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) buvo ne trauminės kilmės, o sukeltas darbo aplinkos veiksnių.
17. Atsakovas pažymėjo, kad darbo medicinos gydytojos laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. liepos 3d., pareiškėjai surašytame medicinos dokumentų išraše aprašant jos ligos anamnezę, nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pareiškėjos teiginį, jog ji buityje nebuvo patyrusi traumos, po kurios jai būtų (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio mėnesį ji buvo patyrusi tik kojos traumą, vertino kaip prieštaraujantį 2022 m. gruodžio 5 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir išrašytam nedarbingumo pažymėjimui. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. liepos 3d darbo medicinos gydytojos išrašuose įrašytas sakinys „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja pareiškėjai patologijos nustatymo metu (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvadai.
18. Atsakovas akcentavo, kad priimdama sprendimą ir surašydama Išvadą, Komisija rėmėsi pareiškėjos medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, pateiktais patologijos atsiradimo metu, o ne vėlesniais, išvestiniais įrašais pareiškėjai jau pasikreipus dėl profesinės ligos nustatymo ir apklausiant ją apie seniai buvusius įvykius.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos darbo profesinės rizikos veiksniai buvo įvertinti kompleksiškai su visais kitais Komisijos turimais duomenimis, kuriais remiantis nustatyta, jog pareiškėjai anksčiau, 2022 m. gruodžio 5 d., diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra trauminės kilmės.
20. Atsakovas pažymėjo, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta surinkta medžiaga ir duomenimis, todėl negali būti panaikinta. Išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Komisijai šį atvejį išnagrinėti iš naujo bei atlyginti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo aptarė DSSĮ 2 straipsnio 29 punkte nustatytą profesinės ligos sąvoką ir kitas šio įstatymo nuostatas, Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-15 (toliau – ir Profesinių ligų nustatymo kriterijai), Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-506 (toliau – Komisijos nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
23. VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog Komisija, vertindama pareiškėjos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą, tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, t. y. surinko pakankamai faktinių objektyvių duomenų priimti teisėtą sprendimą, atliko jų kompleksinę analizę ir vadovaudamasi jai suteiktomis teisėmis nustatyti ar profesinė ligos diagnozė nustatyta pagrįstai, surašė Išvadą.
24. VSDFV Kauno skyrius patikrino pareiškėjos medicininius dokumentus dėl profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju / nedraudžiamuoju įvykiu. Patikrinęs asmens sveikatos istorijos ir klinikinių tyrimų duomenis nustatė, kad pareiškėjos medicinos dokumentai – (duomenys neskelbtini) apsilankymų aprašymai, medicininių dokumentų išrašai / siuntimai nepatvirtina pareiškėjos (duomenys neskelbtini) profesinės kilmės. Priešingai, pareiškėjai buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. vasario 20 d., nedarbingumo priežastį nurodant „Nelaimingas atsitikimas buityje“ ir įrašant diagnozę – (duomenys neskelbtini).
25. VSDFV Kauno skyrius atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai 2023 m. birželio 14 d. nustatyta profesinė liga – (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos – nėra įtraukta į Profesinių ligų sąrašą, todėl nėra profesinė liga. Darbo medicinos gydytojos laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. liepos 3d surašytame pareiškėjos medicinos dokumentų išraše / siuntime (forma Nr. 027/a) Nr. LA 2023-0402158/CENTR1-2023-778636, aprašant pareiškėjos ligos anamnezę, nurodyta, kad pareiškėja konsultuota (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 5 d., diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Komisija pagal savo kompetenciją priimdama Išvadą, surinko jos padarymui reikalingus faktinius duomenis, nurodė Išvados motyvus bei juos pagrindė, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti.
29. VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad Komisija Išvada, vadovaudamasi Komisijos nuostatų 32 punktu, įpareigojo darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą. Pareiškėjos diagnozės – (duomenys neskelbtini) (ne)pripažinimas profesine liga turės įtakos pareiškėjos teisėms dėl šios ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir socialinio draudimo išmokų skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka.
II.
30. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
31. Teismas nustatė, kad Aktu pareiškėjai buvo nustatytos profesinės ligos: 1) (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos; 2) (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos; 3) (duomenys neskelbtini), sukelta darbo pozos ir ilgalaikio krovinių kėlimo ir nešimo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutiko su Išvada ir teigė, jog Komisija nepagrįstai nusprendė, kad jai (duomenys neskelbtini) sukėlė buvusi trauma, o ne 2023 m. balandžio 24 d. Akte nustatyti profesinės rizikos veiksniai. Pareiškėjos nuomone, Komisijos Išvada yra grindžiama prielaida dėl jos (duomenys neskelbtini), Išvada nepaneigia aplinkybės, kad minėta diagnozė jai galėjo atsirasti dėl Bendrovėje jos atliekamų darbo funkcijų.
34. Teismas, vadovaudamasis DSSĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintais Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – Profesinių ligų nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. patvirtintu Profesinių ligų sąrašu (toliau – Profesinių ligų sąrašas), Profesinių ligų kriterijais, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – Komisijos nuostatai), nurodė, kad profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai. Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Taigi teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar Komisija, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų, spręsdamas ginčą dėl Komisijos sprendimo (išvados) pagrįstumo bei teisėtumo turi patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (Komisija) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
35. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, akcentavo, jog Komisija turi medicininių klausimų vertinimo laisvę, todėl teismo kompetencija apima tikrinimą, ar ši viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismo tikrinimo apimtį sudaro tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą tais argumentais, kurie yra privalomi, priimant konkretų sprendimą.
36. Teismas sprendė, kad Komisija kompleksiškai įvertino duomenis apie pareiškėjos ligos ir gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, 2023 m. balandžio 24 d. Akto ir Akto duomenis, pareiškėjos, VSDFV Kauno skyriaus nurodytas aplinkybes, paaiškinimus, Komisijai atliekant tyrimą papildomai gautus duomenis iš (duomenys neskelbtini), kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog Komisija nevertino profesinės ligos rizikos veiksnio – pasikartojančių judesių ir įtampos įtakos pareiškėjos (duomenys neskelbtini).
37. Teismas konstatavo, kad iš Išvados turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis ji grindžiama, joje pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Išvadoje nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, Išvada, kaip administracinis aktas, išsamiai ir aiškiai motyvuota, o vien tai, jog pareiškėja nesutinka su Išvadą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.
38. Teismas sprendė, jog Komisijos išvada yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo ją panaikinti, todėl netenkino ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.
III.
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
40. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai is? atsakovo Komisijos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (6 897 Eur išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 2 700 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą).
41. Pareiškėja, pakartodama skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, nesutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, mano, kad teismo sprendimas yra formalus, nepagrįstas ir neteisingas. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
41.1. Teismas formaliai sutiko su Komisijos Išvada, neigdamas akivaizdžias aplinkybes, jog Komisija paviršutiniškai įvertino pateiktas pareiškėjos ligos istorijos aplinkybes ir ignoruodamas profesionalias darbo medicinos gydytojos pateiktas išvadas apie jos ligas Akte, neatsižvelgė į byloje surinktus pakankamus duomenis, patvirtinančius darbo medicinos gydytojos Aktą.
41.2. Teismas be jokio teisinio pagrindo ir motyvų ignoravo pareiškėjos argumentus, jog jokios traumos buityje, galėjusios sukelti (duomenys neskelbtini), ji nebuvo patyrusi, jai diagnozuota liga yra darbo Bendrovėje pasekmė. Teismas nurodydamas, jog Komisijos Išvada yra pagrįsta, priėmė neteisingą sprendimą.
41.3. Komisijos Išvada paneigia tiek viešojo administravimo, tiek konstitucinius teisės principus, o Komisija pažeidė principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir nediskriminuoja profesine liga susirgusio asmens.
41.4. Komisija ignoravo reikšmingas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) apsilankymo aprašyme nurodytas anamnezes.
41.5. Pareiškėjos ambulatorinių apsilankymų duomenys patvirtina, kad jau 2022 m. spalio 12 d. pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini)
41.6. Pateikti ligos istorijos duomenys patvirtina, jog 2023 m. birželio 14 d. Akte buvo teisingai nustatytos išsivysčiusios profesinės ligos ir jų sukėlimo priežastys, Komisijos Išvada 2023 m. birželio 14 d. Akto nepaneigia.
41.7. Teismas ignoravo pareiškėjos 2024 m. birželio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu pateiktą prašymą dėl ekspertizės paskyrimo byloje, todėl teismas priėmė formalų sprendimą ir neišnaudojo visų įstatymais jam suteiktų pareigų ir teisių. Teigia, kad nustatyti, kas sukėlė jai (duomenys neskelbtini), yra esminė aplinkybė, kurios teismas, nepaskyręs ekspertizės, negali nustatyti savarankiškai. Tik pasitelkus kvalifikuoto ir specialių žinių turinčio eksperto pagalbą, būtų galima išsiaiškinti ar pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra darbo Bendrovėje pasekmė.
41.8. Teismas sprendime nenurodė motyvų, dėl ko nėra pagrindo skirti byloje pareiškėjos prašomą ekspertizę, todėl pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą.
41.9. Komisija nepateikė aiškaus ir nedviprasmiško vertinimo dėl priežasčių, pareiškėjai sukėlusių (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota tik tai, kad nepaneigta buvusios traumos, lėmusios (duomenys neskelbtini).
41.10. Nagrinėjamu atveju Komisija, spręsdama itin jautrų pareiškėjos klausimą, susijusį su nuo ilgamečio darbo išsivysčiusiomis lėtinėmis profesinėmis ligomis, prioritetą skyrė formaliam, o ne teisingam sprendimui, todėl Išvada yra formali ir neteisinga.
41.11. Komisija, spręsdama dėl Išvados, pažeidė DSSĮ 44 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad Komisija sudaroma iš 12 SAM, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Nagrinėjamu atveju, Išvadą priėmė Komisija, susidedanti iš 11 atstovų. Komisija buvo ne pilnos sudėties, o jos nariai nebuvo kompetentingi spręsti pareiškėjos profesinės ligos klausimą. Komisijos nariai negalėjo atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos diagnozė yra darbo Bendrovėje pasekmė, taip pat neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja neigė patyrusi traumą, kuri būtų jai sukėlusi (duomenys neskelbtini).
41.12. Teismas netinkamai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo paskirti byloje ekspertizę, taip pat nepakankamai motyvavo savo sprendimą, neteisingai vertino, jog jai profesine? liga diagnozuota nepagrįstai.
Atsiliepimas
42. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
43. Komisija atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
43.1. Remiantis pareiškėjos pateiktais gydytojų įrašais nepaneigta, kad jai nustatytas (duomenys neskelbtini) nebuvo trauminės kilmės. Priešingai, iš įrašų matyti, kad pareiškėjos nusiskundimus lėmė trys skirtingos patologijos: (duomenys neskelbtini), kuris tiek pagal nustatytą diagnozę, tiek pagal išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytą priežastį (nelaimingas atsitikimas buityje) buvo trauminės kilmės. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo ne trauminės kilmės, nėra.
43.2. Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad nustatyti, kas jai sukėlė (duomenys neskelbtini) – yra esminė aplinkybė, kurios nėra galimybės teismui nustatyti be ekspertizės, nes tokias išvadas gali pateikti tik specialiųjų žinių turintys asmenys, t. y. teismo ekspertai. Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, turi specialiąsias žinias, reikalingas atsakyti į klausimą ar pareiškėjai diagnozuota liga yra profesinės kilmės. Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme ir turi teisę pasitelkti specialistus ekspertus jeigu nagrinėjamu atveju kyla toks poreikis. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos profesinės ligos pagrįstumo klausimą, poreikio pasitelkti ekspertus nebuvo.
43.3. Išvada nėra dviprasmiška, kaip nurodo pareiškėja. Išvadoje aiškiai konstatuota, kad nustatytas (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos, pareiškėjai buvo diagnozuotas nepagrįstai.
43.4. Remiantis pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnoze, tiek nedarbingumo pažymėjime nurodyta priežastimi, patologijos priežastis buvo trauminė, todėl pareiškėjos teiginys, kad jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra darbo Bendrovėje pasekmė, neteisingas.
43.5. Komisiją sudarančių atstovų ir konkrečiame posėdyje dalyvavusių ir nenusišalinusių atstovų skaičius nėra tas pats. Pareiškėjos išvardintas atstovų sąrašas yra jos byloje priimant sprendimą dalyvavusių ir balsavusių atstovų sąrašas.
43.6. Pareiškėjos argumentai, kad Komisijos nariai negalėjo atsakyti į klausimą, ar pareiškėjai 2022 m. gruodžio 5 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) galėtų būti 17,62 metų darbo Bendrovėje pasekmė, nes ekspertų Komisijoje nebuvo atstovų, kurie pagal savo kvalifikaciją būtų galėję atsakyti į šį klausimą, yra nepagrįsta prielaida, kadangi Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo.
43.7. Komisija, vertindama medicininius dokumentus, pirmenybę teikia faktams, užfiksuotiems tuometiniuose, ligos pasireiškimo, nustatymo metu surašytuose dokumentuose, o ne vėliau, kreipiantis dėl profesinės ligos ir ginčui dėl profesinės ligos kilus, atsirandantiems prieštaringiems duomenims. Pareiškėjos argumentai, jog Komisija netinkamai vadovavosi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neigė patyrusi traumą, kuri būtų sukėlusi (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
45. VSDFV Kauno skyrius atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
45.1. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip, tam tikriems įrodymams teikia svarbesnę reikšmę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai paneigė tam tikras aplinkybes, tokiu būdu netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą ar neteisingą išvadą dėl ginčo esmės. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai nustatė, kad Komisija kompleksiškai įvertino duomenis apie pareiškėjos ligos ir gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Išvadą.
45.2. Nagrinėjamoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą, o nesant pagrindo abejoti Komisijos narių ekspertinėmis kompetencijomis, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo skirti ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos Išvados, kuria konstatuota, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini), sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos, diagnozuotas nepagrįstai ir darbo medicinos gydytojas įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, pagrįstumo ir teisėtumo.
47. Pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad nėra pagrindo abejoti Komisijos Išvada, jog jos sveikatos būklė yra ne profesinės ligos pasekmė. Teismas, įvertinęs Komisijos Išvados pagrįstumą, sutiko, jog pareiškėjai profesinė liga diagnozuota nepagrįstai. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog priimdamas Išvadą atsakovas netinkamai ar neišsamiai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
48. Nesutikdama su teismo sprendimu pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas formaliai sutiko su Komisijos Išvada, netirdamas akivaizdžių faktinių bylos aplinkybių, neanalizuodamas, kad Komisija paviršutiniškai įvertino pateiktas pareiškėjos ligos istorijos aplinkybes ir ignoruodamas profesionalias darbo medicinos gydytojos pateiktas išvadas apie jos ligas Akte, neatsižvelgė į byloje surinktus pakankamus duomenis, patvirtinančius darbo medicinos gydytojos Aktą. Taip pat nepaskyrė ekspertizės, nes bylos duomenų vertinimui reikalingos specialios žinios.
49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)
50. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. patvirtintas Profesinių ligų sąrašas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1087, kuriuo patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai.
51. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant ginčus, susijusius su sveikatos būklės vertinimu, neišvengiamai susiduriama su specialiųjų medicinos srities žinių panaudojimo poreikiu ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, jog nagrinėdamas ginčus dėl asmens sveikatos, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Kolegija sutinka su šiomis nuostatomis.
52. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad plėtodama nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl teisminės įsakymų patikros apimties ir intensyvumo, teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Aiškindamas konstitucinę nuostatą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Tai lemia nuo žmogaus orumo ir teisės į gyvybę neatsiejama prigimtinė žmogaus teisė į kuo geresnę sveikatą ir socialinė teisė į sveikatos priežiūrą. Valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Taigi matyti, kad oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis laiduojama asmens prigimtinė teisė į kuo geresnę sveikatą. Ši teisė neatsiejamai susijusi su inter alia (be kita ko) kokybiškomis ir tinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis; siekis užtikrinti kokybiškas ir tinkamai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams yra konstituciškai svarbaus tikslo, viešojo intereso, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, dalis. Iš to išplaukia, kad valstybė griežtai reglamentuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, teisės aktuose detaliai nustato sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas, įtvirtina valstybinę sveikatos priežiūros paslaugų priežiūrą bei kontrolę, paciento teisių gynimo mechanizmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutartis byloje Nr. eA-71-463/2023). Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, akivaizdžiai nurodo, koks turi būti teisminės įsakymų patikros intensyvumas ir apimtis.
53. Pažymėtina, kad tikrindamas Komisijos išvadą, teismas tiesiogiai nesprendžia ginčo tarp paciento ir priežiūros įstaigos, taip pat neturi kompetencijos sprendimu konstatuoti, ar konkrečiu atveju nustatyti paciento sveikatos sutrikimai yra tiksliai diagnozuoti, tačiau turi pareigą patikrinti, ar konkreti Komisijos išvada padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu.
54. Byloje yra pateiktas darbo medicinos gydytojo Aktas bei Komisijos Išvada, t. y. du prieštaringi dokumentai, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš vis nepasisakė dėl Akto turinio. Pareiškėjos prašymas skirti ekspertizę bylos nagrinėjimo procese buvo atmestas dar iki bylos įrodymų ištyrimo, nurodant, kad ekspertizė neskiriama, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir ginčo teisinį santykį. Kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašymas atmestas nemotyvuotai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė jokios savarankiškos išvados dėl šių dokumentų neatitikties ir nesiaiškino su tuo susijusių aplinkybių. Pareiškėja neprieštaravo rašytiniam procesui, tačiau kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos pobūdis rodo, kad toks procesas nebuvo pakankamas.
55. Bylos faktinės aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai, įrodymų išsamus vertinimas yra reikšmingi, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, šioms aplinkybėms konstatuoti yra reikalingi faktiniai duomenys, kurie nustatomi ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje išvardytomis priemonėmis inter alia specialistų paaiškinimais, ekspertų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo spręsti, ar šie faktiniai duomenys galėjo būti visapusiškai nustatyti Komisijoje atliekant skundo nagrinėjimą, ir jeigu ne, - šią aplinkybę sudarančius faktinius duomenis gauti teismo proceso metu pasitelkiant specialiųjų žinių turinčius asmenis (specialistus ar ekspertus).
56. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, matyti, kad teismas ginčijamos Komisijos Išvados neanalizavo, t. y. teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kuriais pareiškėja grindė savo raštiškus paaiškinimus dėl Komisijos sudėties, taip pat nesiaiškino aplinkybių, susijusių su Komisijos padaryta Išvada ir Aktu. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo itin formalus, nepakankamai įsigilinant į ginčo santykių esmę ir turinį.
57. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas deramai nenustačius ir neatskleidus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (ABTĮ 56 str., 80 str.). Nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
58. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.