- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-4337-818/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04214-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- U. Š.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Renatai Kvaraciejūtei, Viktorijai Šelmienei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo U. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. Š., laikotarpyje nuo 2011-03-18 iki 2011-03-24 d. apie 08.59 val., Vilniuje, Tverečiaus g. 6, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „VW Caravelle“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu U. Š. savo kaltę dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo pripažino, tačiau dėl pasitraukimo iš įvykio vietos savo kaltės neįžvelgia. Sutinka, kad kliudė automobilį, tačiau jokio pašalinio garso negirdėjo ir nepastebėjo, teisės pažeidimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo daug priparkuotų automobilių, todėl išvažiavimas iš aikštelės buvo apsunkintas. Jam teko dalyvauti ties Vilniaus m. VPK Kelių policijos valdybos, adresu Giraitės gatvėje, Vilniuje, automobilio techninės būklės patikrinime, kurį atliko policijos pareigūnė S. K.. Šio patikrinimo metu, ant U. Š. automobilio „Ford Focus“ buvo rastas sudaužytas kairys galinis žibintas. Pripažįsta, kad kliudė svetimą automobilį, tačiau jokio garso negirdėjo, nepastebėjo, tyčia pasitraukti iš įvykio vietos jis neturėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, jog jis yra automobilio „VW Caravelle“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas. 2011-03-24 d. jis pastebėjo, jog yra apgadintas stovėjimo aikštelėje stovėjęs automobilis „VW Caravelle“, priekinės dešinėje pusėje keleivio durelės. Durelėse buvo įlenkimas ir įbrėžimas. Pagal apgadinimo apimtį tai buvo vertikalus įbrėžimas, horizontaliai įbrėžta. Minėtas durelių įbrėžimas pagal liudytoją buvo padarytas dar ankščiau, kitomis aplinkybėmis.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. paaiškino, kad jai teko tirti šio eismo įvykio medžiagą, pagal kurią į kelių policiją buvo iškviesti abu vairuotojai su savo automobiliais, buvo gretinami automobiliai, pagal apgadinimo lokalizaciją, vairuotojas U. Š. turėjo pajusti kontaktą, nes kontaktas buvo slystantis. Pažeidėjas neneigė, jog galėjo apgadinti svetimą automobilį, tačiau tyčios pasišalinti neturėjo. Nors pasak liudytoja, esant tokiems apsunkintiems oro bei važiavimo sąlygoms – nakties metu ir blogas matomumas, automobilio „Ford Focus“ vairuotojas U. Š. galėjo dėl bamperio deformacijos (bamperis turi lankstumo) ir neišgirsti svetimo automobilio apgadinimo garso. Be to, pasak liudytoją, automobilis „Ford Focus“ po eismo įvykio buvo rastas netoliese, todėl vertintina, jog vairuotojas U. Š. nevengė atsakomybės.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. paaiškino, kad dirbant Vilniaus AVPK Kelių policijos rinktinės viršilos pareigose pagal gautą pranešimą jam teko nuvykti į eismo įvykio vietą adresu Tverečiaus g.6, Vilniuje, kur stovėjimo aikštelėje buvo rastas apgadintas automobilis „VW Caravelle“. Buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nubraižyta schema, kurioje buvo nurodyti automobilio apgadinimo požymiai.
Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad U. Š. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš liudytojų V. S. ir S. K. parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog U. Š. po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, pasak liudytoją S. K. kelių policijoje kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo automobilio apgadinimo. Vairuotojas U. Š. išvažiuodamas iš įvykio vietos (stovėjimo aikštelės), matė, kad aikštelėje yra daug priparkuotų automobilių, tarp kurių atstumai buvo nedideli, todėl suvokė, kad jis dėl apsunkinto važiavimo sąlygų judėjimo metu svetimą transporto priemonę galėjo apgadinti, tačiau jokio pašalinio garso jis negirdėjo, todėl jis neturėjo pagrindo manyti, jog jis pasišalina iš įvykio vietos, su kurią jis yra susijęs. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju U. Š. veiksmuose nėra tyčios.
Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad U. Š. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl U. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad U. Š. vairavo automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo Tverečiaus g.6, Vilniuje, nepaliko tarpo iš šono kliudė automobilį „VW Caravelle“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo U. Š. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad U. Š. galiojančių administracinių teisės pažeidimu neturi jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.
Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
U. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.
U. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.