- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 1-2896-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38217-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- S. Ž.
- Kaltinamasis
- T. L.
- Advokatai
- Ignas Meškauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiltnamio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., teistas 1 kartą 2018-11-27 pagal BK 140 str. 1 d. ir 310 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 str.), bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu žmogaus sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo jam sukėlimu), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. rugsėjo 1 d. apie 17.00 val., T. L., nukentėjusiojo S. Ž. motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., virtuvėje, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam S. Ž., o pastarajam pradėjus bėgti, pasivijęs trenkė kumščiu dar vieną kartą jam į veidą, po ko S. Ž. išbėgus į kiemą, sugriebęs S. Ž. už rūbų ir parvertęs ant žemės, dar sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, įspyrė į kairį šoną bei sugriebęs rankomis jo rankas ties žastais, spaudė prie žemės neleisdamas jam atsikelti, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmą bei padarė kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, juosmens srityje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies srityje, apatinėje lūpoje, nedidelį danties nuskėlimą apatiniame žandikaulyje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Ž. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. L. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. rinko obuolius pas nukentėjusiojo motiną, po to obuolius pardavė ir abu su nukentėjusiuoju nusipirko alaus. Begeriant prisiminė, kad nukentėjusiojo motina jam skundėsi, kad nukentėjusysis ją išvarinėja iš namų, dėl ko kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, o kai šis bandė pabėgti, pasivijęs kumščiu į veidą sudavė dar kartą, po to, kai nukentėjęs išbėgo į kiemą, pasivijęs jį pargriovė ant žemės, dar sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, įspyrė į šoną bei sugriebęs rankomis jo rankas spaudė ir laikė, kad jis neatsikeltų nuo žemės. Supranta, kad sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą. Abu susitaikė. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Daugiau nebenusikals, sutiktu gydytis dėl alkoholio vartojimo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiojo S. Ž. pareiškimą dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (b. l. 12).
Nukentėjusysis S. Ž. (b. l. 31-33) parodė, kad 2019-09-01 apie 09 val., pas jį į namus atėjo T. L., su kuriuo jie rinko obuolius, o vėliau juos pridavę ir gavę pinigų, apie 11 valandą nusipirko alaus ir kartu pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), pradėjo gerti. Apie 17.00 valandą T. pradėjo priekaištauti dėl anksčiau jo parašyto pareiškimo į policiją ir kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, praskėlė apatinę lūpą, nuskėlė dantį. Po šio suduoto smūgio jis norėjo iš namų išbėgti laukan, tačiau T. tarpduryje jį pasivijo ir vėl trenkė kumščiu į dešinę akį, dėl ko atsirado kraujosruva. Po šio suduoto smūgio jis vis tiek bėgo ir T. jį pasivijo darže, kur sugriebęs už drabužių parvertė jį ant žemės ir kumščių trenkė į burną, spyrė į kairįjį šoną, spaudė jo rankas. Kiekvieno smūgio metu jis jautė fizinį skausmą. Įvykį matė jo mama, kurią T. taip pat išplūdo, o išeidamas iš jo namo kiemo liepė nesikreipti į policiją, kitaip grasino jį vėl sumušti. Dėl šios priežasties jis kelias dienas į policiją nesikreipė, nes bijojo.
Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 43) patvirtina, kad nurodytomis aplinkybėmis S. Ž. buvo padaryta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaktoje, juosmens srityje, kairiojo žasto srityje, kairiojo peties srityje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, nedidelis danties nuskėlimas apatiniame žandikaulyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dvylikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, S. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Liudytoja Vida V. Ž. (b. l. 65-68) parodė, kad S. Ž. yra jos sūnus ir gyvena kartu su ja Balsių g. 1, Gudžiūnų geležinkelio stotis. 2019-09-01 sūnus su T. L. rinko obuolius, po to pas juos namuose vartojo alkoholį. Apie 17 valandą, jai būnat kieme, pamatė iš namų išbėganti sūnų Saulių, kurį vijosi Tomas. Pasivijęs S. T. parvertė jį ant žemės ir pradėjo mušti. Matė, kaip Tomas sudavė vieną smūgį sūnui Sauliui į veidą, laikė jį prispaudęs prie žemės, neleido atsikelti. Ji yra senyvo amžiau, todėl jai sunku atgaminti visas įvykio detales.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 17.00 val., T. L., nukentėjusiojo S. Ž. motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam S. Ž., o pastarajam pradėjus bėgti, pasivijęs trenkė kumščiu dar vieną kartą jam į veidą, po ko S. Ž. išbėgus į kiemą, sugriebęs S. Ž. už rūbų ir parvertęs ant žemės, dar sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, įspyrė į kairį šoną bei sugriebęs rankomis jo rankas ties žastais, spaudė prie žemės neleisdamas jam atsikelti, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam S. Ž. fizinį skausmą bei padarė kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje, juosmens srityje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies srityje, apatinėje lūpoje, nedidelį danties nuskėlimą apatiniame žandikaulyje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Ž. sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, kuriuos patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusįjį nežymiai sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus žmogaus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus - smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę (b. l. 96-125): teistas 1 kartą, teistas už smurtą prieš žmogų, gyvūną, bausmės vykdymas buvo atidėtas, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laiku, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, sveikas.
Kaltinamajam už nusikaltimą turi būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2018-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 3 d.), bei, nors kaltinamasis ir turi neišnykusį teistumą už iš esmės analogišką veiką, tačiau praeityje buvo teistas tik vieną kartą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, šį kartą dar atidedant ir atidedant 2 metų laikui, nes teismas dar kartą (paskutinį) suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, sąlygoja alkoholio vartojimas.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3, ir paskirti bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-11-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie neatliktos didesnės bausmės pridedant visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti T. L.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų).
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ankstesnėje byloje laiką nuo 2018-06-12 iki 2018-06-13 (vieną parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).