Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-415-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
2A-415-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07405-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
J. P.
Ieškovas
V. K.
Išvadą teikia
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-415-278/2013

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07405-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-282-837/2013 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. P., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. K. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003-08-26 sprendimu priteisė iš atsakovo J. P. kas mėnesį po 150 Lt išlaikymą E. Ž. iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad sūnaus poreikiai per devynis metus ženkliai padidėjo, o jos materialinė padėtis pablogėjo, nes yra bedarbė, gauna nedarbo draudimo išmoką, augina dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Prašė teismą padidinti iš atsakovo J. P. priteisto išlaikymo sūnui dydį iki 500 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo J. P. nepilnamečiam sūnui E. Ž. priteisė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nustatė, kad atsakovo materialinė padėtis, nuo išlaikymo sūnui priteisimo dienos iš esmės nepasikeitė, o ieškovės padėtis pablogėjo – ji tapo bedarbė, augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo teikiamas išlaikymas kitam sūnui, lyginant su ieškovės sūnui priteistu išlaikymo dydžiu, skiriasi daugiau nei du kartus, teismas konstatavo esant pagrindui ieškinį tenkinti iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą ir priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teigia, jog teismas turėjo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu V. P., nes priimtas sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi priteisus iš jo didesnį išlaikymą, galimai sumažės išlaikymo suma, skirta kitam nepilnamečiui vaikui. Be to, nurodo, kad sprendimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes atskaičius iš jo gaunamo atlyginimo vaikams priteistą išlaikymą, pragyvenimui lieka tik 380 Lt, o kito turto, būsto jis neturi. Teigia, kad teismas neturi priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog V. P. teisių ir pareigų skundžiamas sprendimas nepažeis, nes jos vaikui skiriamo išlaikymo suma nepriklauso nuo sūnui priteisto išlaikymo dydžio, kuri skaičiuojama nuo atsakovo gaunamų pajamų. Teigia, kad atsakovas yra dirbantis, sveikas, nuolat pajamas gaunantis asmuo, todėl turėtų prisiimti didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Be to, atsakovas galėtų gauti ir didesnes pajamas, jei tik dėtų tam visas pastangas. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, tačiau jis vengia rodyti savo tikrąją turtinę padėtį. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu perleisdamas turimas transporto priemones kitiems asmenims, atsakovas tikisi mažesnės išlaikymo sumos priteisimo. Teigia, jog teismas pagrįstai priteisė išlaikymo dydį nuo ieškinio padavimo dienos, taip užtikrinant vaiko turtinius interesus. Prašo prijungti prie bylos duomenis apie atsakovo dirbamą valandų skaičių per savaitę bei pažymą apie gautas nedarbo draudimo išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003-08-26 sprendimu priteisė iš J. P. nepilnamečio sūnaus E. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-1692-05/2003, b. l. 58-59). Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio sūnui padidinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, nurodė padidėjusias išlaidas vaikui bei pablogėjusią savo materialinę padėtį. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra bedarbė, šiuo metu augina dukrą E. ir jos gaunamos pajamos yra nedarbo draudimo išmoka, kurios vidurkis 2012 m. sudarė 303 Lt (b. l. 5, 8, 113). Byloje esantys nekilnojamojo turto registrų duomenys patvirtina, kad V. K. nekilnojamojo turto neturi, jos vardu 2008-07-31 yra registruotas 2000 m. laidos automobilis MAZDA PROTEGE (b.l. 9-10). Sutuoktinio darbingumas ribotas, gaunama netekto darbingumo pensija 2013 m. buvo apie 723 Lt (b.l 79-81). Nustatyta, kad atsakovas J. P. dirba UAB „Hjellegjerde Baltija“, jo atlyginimas yra apie 1 200 Lt. Iš šios sumos yra išskaičiuojamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: 150 Lt išskaičiuojama ieškovei ir apie 330 Lt V. P., nepilnamečių sūnų išlaikymui (b.l. 69, 70). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, J. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šiuo metu nėra (b. l. 29, 77). Byloje neginčijamai nustatyta, šį faktą pripažįsta ir atsakovas, jog šalių sūnaus poreikiai jam augant ženkliai padidėjo (b. l. 86-89). Kadangi nepilnametis E. lanko mokyklą, įvairius būrelius, todėl minimalių poreikių patenkinimui iš atsakovo priteista 150 Lt suma, patenkinti ir būtiniausių poreikių negali. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės materialinės padėtis yra pablogusi, ji yra bedarbė, augina dukra, kurios išlaikymui taip pat privalo skirti dalį lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas padidinti iš atsakovo J. P. sūnui E. priteistą išlaikymą iki 300 Lt. Įvertinus, jog atsakovas gauna pastovias pajamas, yra darbingas, be to, turi paklausią įrengimų derintojo, techniko-mechaniko specialybę, todėl gali gauti didesnes pajamas, ką patvirtina ir ieškovės pateikta pažyma apie atsakovo dirbamą sutrumpintą darbo laiko trukmę UAB „Hjellegjerde Baltija“, kolegija daro išvadą, jog priteista periodinio išlaikymo suma yra pagrįsta (CPK 185 str., b.l. 86-89). Atsakovas nepateikė neginčijamų duomenų, jog jo materialinė padėtis yra pablogėjusi, be to, 2013-02-19 teismo posėdžio metu pripažino, jog gali teikti sūnui 100 Lt didesnį išlaikymą (b. l. 86-89). Kadangi atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės V. K., atsakovas J. P. privalo prisiimti ir didesnę išlaikymo pareigą, nes ieškovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis sūnumi. Atmestini apelianto teiginiai, jog teismas privalėjo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti V. P.. Iš civilinės bylos Nr. 2-1692-05-2003 esančių įrodymų matyti, kad iš apelianto jo sūnaus I. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistas ¼ d. atsakovo gaunamų pajamų (civilinė byla Nr. 2-1692-05-2003, b. l. 16, 19, 76). Kadangi nepilnamečiam vaikui I. priteistas išlaikymas išreikštas procentine išraiška nuo atsakovo gaunamų pajamų, pirmosios instancijos teismo priteista konkreti periodinė išlaikymo suma sūnaus E. išlaikymui neturi įtakos pirmesnio priteisto išlaikymo dydžiui, kuris apskaičiuojamas nuo visų gaunamų pajamų dydžio. Kolegija konstatuoja, jog teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir įtraukti į bylos procesą trečiuoju asmeniu V. P., nes priimtas sprendimas neįtakos nepilnamečio vaiko I. P. teisių ir teisėtų interesų (CPK 185 str.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo J. P. priteistinos išlaidos valstybei už ieškovei V. K. suteiktą teisinę pagalbą, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 108-109; CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų už ieškovei V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė