Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-388-826/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2S-388-826/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00183-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
S. U.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-388-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00183-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3523-1025/2018 pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui A. L. dėl bendravimo su anūkais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria susitarta dėl ieškovės bendravimo tvarkos su anūkais.

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2019 m. spalio 24 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog atsakovas nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir ji negali susitikti su anūkais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį dokumentą. Teismo motyvai:

3.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtina taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ieškovės bendravimo su anūkais sąlygų ir tvarkos. Ši nutartis įsiteisėjo ir turėjo būti vykdoma. Remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais, vaikų nuomonės išklausymo aktais, teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nustatė, kad taikos sutartis nėra vykdoma, nes ieškovė su anūkais paskutinį kartą bendravo 2019 m. vasario 9 d. Ieškovės pateiktos SMS žinutės į anūko Deivido telefoną patvirtina, jog ieškovė bandė susisiekti. Ieškovė pateikė duomenis, kad pašalino dalį nepatogumų bendraujant su anūkais. Teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog vaikų bendravimas su ieškove neatitinka jų interesų ir daro jiems žalą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas A. L. (toliau – apeliantas) prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei nevykdoma taikos sutartis. Pats asmeniškai su ieškove jokių santykių nepalaiko, tad apie jos norą pasimatyti su vaikais nežinojo. Ieškovė patvirtino, kad vaikai į jos SMS žinutes neatsakė. Jis ieškovės siųstų SMS žinučių vaikų telefone nerado. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikai su ieškove nenori matytis. Nepateikta duomenų, jog jis atsisakė leisti matytis ieškovei su vaikais. Taikos sutarties priverstinai vykdyti negalima, nes būtų pažeidžiami vaikų interesai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą, nes šalys nevykdė taikos sutarties sąlygų, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

11. Nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3523-1025/2018. Ja šalys nusistatė ieškovės S. U. bendravimo su anūkais T. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės vieną kartą per mėnesį bendravimo tvarką: a) 2018 m. rugsėjo 22 d. 16.00 val. ieškovė S. U. pasiima anūkus T. ir D. L. iš jų gyvenamosios vietos, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., ir juos grąžina į namus 2018 m. rugsėjo 22 d. 18.00 val.; b) 2018 m. spalio 20 d., lapkričio 3 d., gruodžio 1 d. ieškovė S. U. pasiima anūkus T. ir D. L. po sporto treniruočių iš klubo „Titanic“, pasibaigus sporto treniruotėms, apie 13.00–13.30 val. ir juos grąžina į namus, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kitą dieną 11.00 val.; c) 2019 m. ir visais kitais metais vieną kartą per mėnesį – sutartą su atsakovu A. L. šeštadienį, ieškovė S. U. pasiima anūkus T. ir D. L. po sporto treniruočių iš klubo „Titanic“, pasibaigus sporto treniruotėms apie 13.00–13.30 val. ir juos grąžina į namus, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kitą dieną 11.00 val. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. Taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

12. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad teismo patvirtintos taikos sutarties a ir b punktai buvo vykdomi tinkamai (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių kilo ginčas dėl taikos sutarties c punkto vykdymo. Pagal šį punktą ieškovė 2019 m. ir visais kitais metais turi teisę vieną kartą per mėnesį – sutartą su atsakovu A. L. šeštadienį, pasiimti anūkus po sporto treniruočių iš klubo „Titanic“, pasibaigus sporto treniruotėms apie 13.00–13.30 val., ir juos grąžinti į namus, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kitą dieną 11.00 val. Šalys pripažįsta, kad vaikai su močiute paskutinį kartą bendravo 2019 m. vasario 9 d. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ši nustatyta aplinkybė nepatvirtina, jog atsakovas nevykdo taikos sutarties C punkto. Pagal lingvistinį taikos sutarties C punkto aiškinimą matyti, jog 2019 m. ir visais kitais metais dėl susitikimų su vaikais ieškovė turi susitarti su atsakovu. Kokia forma vykdomas susitarimas, t. y. SMS žinutėmis, el. laišku ar kt. būdais, nenumatyta. 2019 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog jos tarpusavyje nebendrauja. Apeliantė paaiškino, kad atsisako bendrauti su atsakovu. Iki tol ieškovė dėl susitikimų bendraudavo su vaikais. Teismo nuomone, atsakomybės perkėlimas vaikams dėl susitikimų organizavimo neatitinka vaikų interesų. Aplinkybės dėl siųstų SMS žinučių vaikams, jų gavimo ar negavimo, atsakymų pateikimo ar ne teisinės reikšmės neturi, nes šalys taikos sutartimi nusimatė susitarti tarpusavyje dėl susitikimų. Šalims negalint susitarti geruoju, turėtų būtų svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų keitimo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nevykdo taikos sutarties sąlygų, nes nustatyta, kad taikos sutarties sąlygų C punktas iš esmės yra nevykdomas dėl šalių nenoro bendrauti ir susitarti.

13. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovė ir atsakovas turi galimybes vykdyti taikos sutarties C punktą, pradėję bendrauti dėl vaikų pasiėmimo, arba kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų tolesnis jų bendravimo su močiute. Ieškovė ir atsakovas turėtų siekti, jog dėl jų asmeninių nesutarimų nenukentėtų vaikai.

14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis