Tauragės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnė J. Š. surašė administracinio nusžengimo protokolą Nr.94-ANR_P-281-2019 pagal ANK 73 traipsnio 1 dalį. Kaltinama tuo, kad 2019-01-01 apie 00 val. 29 min., savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) mažamečių vaikų: A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje kartu su sutuoktiniu A. Š., šventusi Naujuosius metus, t.y. vartojusi alkoholinius gėrimus (J. Š. nustatytas 1,78 prom. girtumas), taip pat konfliktavusi su savo sutuoktiniu. Kaltinama tuo, kad dėl šių J. Š. veiksmų vaikai patyrė stresą, baimę, neužtikrino tinkamų sąlygų vaikų vystymuisi, saugios aplinkos, tokiu būdu ji netinkamai panaudojo tėvų valdžią, buvo pažeistos vaikų teisės.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinkant Naujuosius metus pasidarė vakarienę į kurią atvyko kaimynai J. Š. su sutuoktiniu. 2019-01-01 po 24 valandos visi išėjo į lauką išgerti šampano. Lauke buvo ir J. Š. su vyru. Jis išgėręs stiklinę šampano greitai nuėjo miegoti, o J. Š. su vyru pasiliko lauke, kas vyko toliau nematė. Šilimaičiai turi dvi mažametes dukras ir sūnų 17 metų. Mergaitės tuo metu buvo su broliu, kuris jas prižiūrėjo. Toje vietoje, kur gėrė šampaną, nepilnamečių Š. vaikų nebuvo. J. Š. pažįsta apie 10 metų. Ji labai gerai prižiūri vaikus. Jokio triukšmo iš jos namuose nebūna. Nėra matęs smurto atvejų jos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta pavojinga veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams (ANK 73 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio nusižengimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi administracinė atsakomybė yra siejama būtent su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vadinasi, ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje.

Be to, norint patraukti J. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius, o nesant bent vieno iš jų, administracinių nusižengimų teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties – elementų objektyvioji pusė, kurios požymiai: teisei priešinga veika (veikimas / neveikimas), žalingi padariniai, priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys bei veikos padarymo būdas.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. Š. nurodė, o liudytojas V. A. patvirtino, kad vaikai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo paliktos savo brolio D. M., kuriam 17 metų priežiūroje ir jos nematė, kaip jų mama vartojo alkoholinius gėrimus su sutuoktiniu bei jie tarpusavyje konfliktavo. Tai, kad J. Š. su sutuoktiniu konfliktavo ne mažamečių vaikų akivaizdoje patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje Gėsmės lygio A. Š. 2019-01-04 nustatymo anketos Nr. 5GL-33 1.8 punkte nurodytos aplinkybės. Nustatyta, kad mažametė A. Š. pokalbio metu nurodė, kad paties įvykio kaip mama pykosi su tėvu ji nematė. Mergaitė teigė, kad buvo išsigandusi atvykus policijos pareigūnams, kurie ją ir sesutę nuvedė pas kaimyną, kur jos išbuvo iki ryto (b.l. 16-23). Nors byloje nustatyta, kad įvykio dieną J. Š. vartojo alkoholinius gėrimus ir jai buvo nustatytas 1,78 promil girtumas (b.l.4), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad alkoholinius gėrimus vartojo mažamečių vaikų akivaizdoje ir jie palikti namuose su septyniolikmečiu broliu, galėjo, pasijusti nesaugiai, išsigąsti ar patirti kitų neigiamų emocijų.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažametės A. Š. ir A. Š. nematė, įvykio metu J. Š. vartojant alkoholinius gėrimus su sutuoktiniu bei jos konfliktuojančios su juo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl J. Š. veikos galėjo kilti ir (ar) kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Nustatyta, kad įvykio metu buvo užtikrinta minėtų mažamečių dukrų priežiūra, t.y. jas prižiūrėjo artimas šeimos narys vyresnis nei 14 metų amžiaus. Be to Grėsmės lygio A. Š. ir A. Š. nustatymo anketose: Nr. 5GL-32 4 punkte (b.l. 8-15) ir 5GL-33 4 punkte (b.l. 16-23) užfiksuotų Šilutės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. J. bei (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės pedagogės E. R. paaiškinimų matyti, kad J. Š. yra rūpestinga mama, domisi dukrų ugdymu patvirtina, kad ji tinkamai prižiūri mažametes dukras. Šios bylos atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių leidžiančių daryti pagrįstas prielaidas apie motinos J. Š. tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams, dėl ko pastaroji būtų pažeidusi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, ir sudaryti palankias sąlygas visapusiškai bei harmoningai vystytis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. Š. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą J. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.