- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-521-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15957-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.9Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme jo išbūtą laikas (viena diena).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, V. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant po arešto atlikimo.
2) transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 075 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) konfiskavimas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. piniginėms lėšoms paliktas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 17 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) , ties pastatu pažymėtu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,87 promilių neblaivumas.
2. Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam paskirtos įvertinus padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį bei nuteistojo asmenybę.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis V. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti realios arešto bausmės, sutinka su intensyvia priežiūra, įpareigojimais. Skunde jis nurodo, kad turi nedidelį ūkį, ir jam atliekant arešto bausmę, nebus kam prižiūrėti gyvulių, jis pasižada laikytis visų teismo skirtų įpareigojimų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliacinio skundo argumentams ir prašė jį tenkinti. Prokurorė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, parinkdamas V. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės parinkimo V. S. klausimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, teismas nurodė, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Teismas vertindamas nusikaltimo pobūdį pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,87 promilės).
7. Apeliantas anksčiau teismo teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos įvairios bausmės rūšys, taip pat ir nesusiję su laisvės atėmimu, ne kartą buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos (kaip ir skundžiamu nuosprendžiu), kas suponuoja išvadą, jog apeliantas dėl visų padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jo sistemingas nusikalstamas elgesys duoda pagrindo išvadai, kad toks gailėjimasis daugiau formalus, nes, nors dėl savo elgesio teigia besigailintis, tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taigi, šios apeliantą charakterizuojančios aplinkybės bei aukščiau apibūdinta jo padaryta neteisėta veika, t. y., kad jis vairuoja transporto priemones ne tik neturėdamas minėtos teisės, tačiau dar ir būdamas neblaivus, patvirtina, jog V. S. piktybiškai ir sąmoningai ignoruoja teisės aktų nustatytus reikalavimus ir dėl to galinčias kilti pasekmes.
8. V. S. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuosprendžiu jam paskirta finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės, kurią naudodamas padarė nusikalstamą veiką, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto finansinė padėtis nėra gera, todėl pagrįstai teismas neskyrė jam finansinio pobūdžio bausmės, t. y. baudos.
9. Apeliaciniame skunde V. S. prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skirti registraciją probacijoje, taikyti intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Skundžiamame nuosprendyje teismas argumentavo, dėl ko kaltinamajam nėra pagrindo taikyti skiriamos bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apelianto padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad iš ankstesnių teistumų V. S. išvadų nepadarė ir tai neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantas skunde nurodo, kad jis turi ūkį, augina gyvulius, kurių nebus kam prižiūrėti, jei teks atlikti bausmę. Atsakant į šį teiginį, pažymima, kad paskirta bausmė gali apeliantui sukelti tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau neigiami neteisėtų veiksmų padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tokie ir yra skiriamos bausmės tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes. Taigi, pirmosios instancijos teismas visas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes tinkamai išanalizavo, taip pat įvertino pažeidėjo finansinę padėtį, kad jis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, ir skyrė V. S. sankcijoje numatytą baudą – areštą, kuri nelaikytina per griežta.
10. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Dėl proceso išlaidų
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. S., teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad apeliaciniame procese, nepriklausomai nuo šalių valios, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Įvertinus tai, kad V. S. nedirbantis, kad pirmosios instancijos teisme gynėjas nedalyvavo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta finansinio pobūdžio baudžiamojo pobūdžio priemonė, yra pagrindas išvadai, jog nuteistasis neturės realios galimybės atlyginti patirtas proceso išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. S. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.