Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę L. M., jos gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,

nukentėjusiajai O. M., jos atstovei pagal įstatymą E. Š., įgaliotam atstovui advokatui Petrui Matažinskui,

valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aušrai Vyšniauskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, LR pilietei, netekėjusiai, vidurinio išsilavinimo, neįgaliai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistai, pradėtas procesas taikyti priverčiamąją medicinos priemonę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad L. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei.

Tai yra, L. M., 2018 m. lapkričio 16 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini)12 buto koridoriuje, paėmusi už dukros O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), kaklo pastūmė ją, dėl to dukra, neišlaikiusi pusiausvyros, galva atsitrenkė į duris, tokias veiksmais L. M. savo dukrai O. M. sukėlė fizinį skausmą.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje L. M. paaiškino, kad nelabai atsimena kas buvo, pamena, kad dukra lakstė iš kambario į kambarį, buvo pašėlusi. Viskas įvyko greitai, dukra norėjo išeiti į lauką, ji griebė dukrą, norėjo uždaryti vonios duris ir dukrą šiek tiek stumtelėjo. Dukra galėjo susvirduliuoti ir atsitrenkti galva į duris, prasiskelti nosį.

Ji yra neįgali, gydosi, vartoja vaistus, nemano, kad ją reikia gydyti priverstinai.

Nukentėjusioji O. M. nesutiko duoti parodymų ir paaiškino, kad apklausiant ją policijos pareigūnei, jai buvo pasakyta, jog jos mamai jokio teismo nebus, sutiko tik atsakyti į jai patinkančius klausimus.

Atsakydama į klausimus parodė, kad nelabai pamena, ką pasakojo policijos pareigūnei, buvo strese. Atsimena, kad sakė, jog mamai yra liga ir viskas. Ji įdaužė delnu mamai į žandą, mama jai niekur nedaužė, tik už kaklo paėmė, nepamena ar ką jautė, nes buvo stresinėje situacijoje ir greitai viską pamiršo.

Liudytoja K. V. parodė, kad ji su nukentėjusiąja dirba tik 6 mėnesiai, kai įvyko minimas įvykis, ji nedirbo ir O. bei jos mamos nepažinojo. Dabar gali pasakyti, kad mama dukrą lanko, ateina su gerais norais, bet santykiai tarp jų yra gruboki, nenuoširdūs, mergaitė yra uždara, jos charakteris yra grubokas, ji grubokai su mama elgiasi, gal jos toks yra kalbos tonas. Mama dukrai grėsmės nekelia, atneša jos prašomų skanėstų.

Liudytoja apklausta E. Š. parodė, kad tos dienos ji tiksliai nepamena, paskambino šeimos socialinė darbuotoja ir pranešė, kad buvo toks įvykis. O. buvo išvežta pas mamą pasisvečiuoti. Kitą dieną socialinė darbuotoja jai papasakojo, kad O. turėjo konfliktinę situaciją su mama, kad tarp močiutės ir mamos įvyko kivirčas, jos stumdėsi, ar netyčia palietė O., ar ji nugriuvo, nepamena žodžių prasmės. O. sakė, kad mama nekalta, kad ji pati nugriuvo.

O. yra bendraujanti, bet ne su visais, ji šnekasi tik su tais, kas jai patinka. Apie mamos ligą jiems yra žinoma, O. taip pat. Tarp O. ir mamos yra artimas stiprus tarpusavio ryšys, jos bendrauja, ją neigiamai paveiktų mamos priverstinis gydymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė nukentėjusiosios O. M. ir liudytojos K. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus.

Nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2018-11-16 dieną apie 15.30 val. tarp jos ir mamos L. M. kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu ji su mama L. M. apsistumdė. Mama jai fizinio skausmo nesukėlė, jos konfliktavo tik žodžiais ir apsistumdė. Ji pati, neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo ir kaktą prasiskėlė. Ji savo mamai jokių pretenzijų neturi, nes ji pati save susižalojo (b. l. 34, 35).

Liudytoja K. D. parodė, kad ji nuo mažumės gyvena toje pačioje vietoje ir pažįsta kaimynystėje gyvenančią L. M. bei jos dukrą O. M.. L. M., kiek pamena, pastoviai išvažiuodavo pasigydyti, pabūdavo ligoninėje apie mėnesį ir sugrįždavo, pagerėjusi būdavo nuotaikoje sveikindavosi. Prie žmonių, t. y. kaimynų nesikabinėdavo, pabūdavo namuose apie pusę metų ir vėl išvažiuodavo gydytis. Kuo sirgo ir kur gydėsi ji nežino. Paskutiniu metu, tai yra 2018 metais, L. M. išvažiuodavo gydytis į ligoninę dažniau, per metus ligoninėje buvo tris ar keturis kartus. Tuo laiku, kai L. M. buvo ligoninėje, jos dukra rūpinosi jos mama I., pavardės tiksliai pasakyti negali, nenori susimaišyti. I. yra pagyvenusi moteriškė, kuri šiuo metu su L. M. negyvena. 2018-11-16 apie 15.30 val. išgirdo triukšmą laiptinėje. Pro durų akutę pažiūrėjo, laiptinėje buvo L. M. su dukra O., kurios stumdėsi ir šūkavo. Ji matė, kaip L. M. savo dukrai O. M. sudavė du smūgius į nugaros sritį ranka, ar kumščiu to pasakyti negali, nes nematė. Dukra O. taip pat mamai smūgiavo ranka. Ar ji savo mamai sudavė smūgius, pasakyti negali. Ji išsigando, bet policijos nekvietė, galvojo nusiramins, bet, išgirdusi triukšmą M. 12-ajame bute, nieko nebelaukė, iškvietė policiją, nes kiek matė paskutiniu metu prieš šį įvykį L. M. nebesisveikindavo, buvo pikta, kabinėdavosi prie kaimynų, prašydavo pinigų. Kiek suprato, kad jai reikėjo jau važiuoti gydytis, tik ji to nesuprato. 2019-04-09 papildomai apklausta parodė, kad prie ankstesnės apklausos nori papildyti, kad ji tikrai matė, kaip L. M. savo dukrai O. M. sudavė ranka į nugarą. Laiptinėje ji matė per durų akutę. Po to kas vyko pas jas bute pasakyti negali, buvo tik triukšmas. Ar buvo mušama dukra, šito pasakyti negali, nes ji nematė. Po šio incidento ji bendravo su kaimynėmis, bet kaimynės nematė, nes yra dirbančios, buvo darbe, o ji su savo vaiku buvo namuose tą dieną. Po to įvykio yra mačiusi, kad pas L. M. ateina dukra, jos bendrauja (b. l. 19-24).

Iš 2018-11-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo - kaimynė K. D.; smurtą patyręs asmuo - nepilnametė O. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo - L. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Gauti paaiškinimai: 2018-11-16 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, kaip paaiškino O. M. (nustatyta - 0,00 promilių), jos mama L. M. (nustatyta - 0,00 promilių) paėmusi O. M. už kaklo, pastūmė ją, dėl ko ši neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė į duris ir susitrenkė galvą. Tokiais veiksmais L. M. sukėlė fizinį skausmą O. M.. L. M. situacijos adekvačiai paaiškinti negalėjo. Paaiškino, kad dukra O. M. paėmė jos dokumentus, dėl ko ir kilo konfliktas. L. M. išvežta į Klaipėdos respublikinės ligoninės psichiatrijos filialą ir paguldyta į ūmų psichiatrijos skyrių. O. M., besigindama, trenkė mamai L. M. į veido sritį. Priedas: filmuota vaizdo medžiaga byloje Nr. 01-1-54881-18 (b. l. 7-15).

2019 m. sausio 22 - kovo 5 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85 TPK-14/2019, konstatuota: 1. L. M. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų; 2. L. M. šiuo metu negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese; 3. 4. L. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinė su progresuojančiu defektu eiga), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, bei valdyti savo veiksmų; 5. L. M. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini); 6. L. M. dėl savo sveikatos būklės, negaudama adekvačios medicininės pagalbos, gali būti pavojinga visuomenei.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Laurina Šliožienė patvirtino ekspertizės aktą ir parodė, kad L. M. ambulatoriškai gydosi, ligos paūmėjimai dažni, išlieka kliedesiai, yra problemų, emocijų sutrikimai, panašu, kad ambulatorinis gydymas nepakankamas, nėra galimybės užtikrinti vaistų vartojimą, kai pacientė nėra kritiška savo ligos atžvilgiu, išliekantys mąstymo sutrikimai.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad L. M., 2018 m. lapkričio 16 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) 12 buto koridoriuje, paėmusi už dukros O. M. kaklo, dukrą pastūmė, dėl to dukra neišlaikiusi pusiausvyros galva atsitrenkė į duris, tokias veiksmais L. M. savo dukrai O. M. sukėlė fizinį skausmą. Tokie L. M. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors teisiamojo posėdžio metu O. M. ir atsisakė duoti parodymus prieš savo mamą, tačiau esmines aplinkybes nurodė, kad mama ją pastūmė paėmusi už kaklo, ji buvo stresinėje būsenoje, todėl nežino, ar jai skaudėjo. Kad L. M. pastūmė dukrą ir ši atsitrenkė į duris, patvirtina tiek asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, tiek nukentėjusioji. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams nukentėjusioji aiškiai nupasakojo įvykio aplinkybes ir parodė sužalotą galvą, kas yra užfiksuota filmuotoje vaizdo medžiagoje, todėl akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybės dėl L. M. smurtinių veiksmų O. M. patyrė fizinį skausmą.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto ir teismo psichiatrės ekspertės parodymų matyti, kad L. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinė su progresuojančiu defektu eiga), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, bei valdyti savo veiksmų, jai šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, nes dėl savo sveikatos būklės, negaudama adekvačios medicininės pagalbos, L. M. gali būti pavojinga visuomenei.

Kadangi L. M. visuomenei pavojingą veiką padarė būdama nepakaltinama, nes negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ji negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą veiką.

Kadangi L. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Nors tiek pati L. M., tiek nukentėjusioji nurodė, kad priverstinis gydymas L. M. nėra reikalingas, tačiau iš teismo psichologijos ekspertizės akto ir teismo psichiatrės ekspertės parodymų matyti, kad nepaisant skiriamo gydymo L. M. yra dažni būsenos pablogėjimai reikalaujantys stacionarinio gydymo, visiškai nekritiška savo psichikos ligos atžvilgiu, realybėje testavimas neadekvatus, kliedesinis, ambulatorinis gydymas nepakankamas, nėra galimybės užtikrinti vaistų vartojimą. L. M. elgesys yra agresyvus, kelia pavojų aplinkiniams. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-03-25 priėmė nutartį L. M. leisti Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamentui gydyti prieš jos valią, nes savo sveikatos būklei buvo visiškai nekritiška, kėlė grėsmę sau ir aplinkiniams, tai rodo, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas L. M. yra pagrįstas ir būtinas, nes dėl jos psichikos sutrikimo L. M. reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Byloje saugomas kompaktinis diskas su bylos tyrimo medžiaga, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

L. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje saugomą kompaktinį diską su bylos tyrimo medžiaga nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartį turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovai ir prokuroras per 20 dienų nuo paskelbimo Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.