- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-162-1049/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Ida Skiecevičė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. L. (L.) gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. gynėjos advokato padėjėjos Idos Skiecevičės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LK-N-118 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. L. (buvusi pavardė – D.)nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
2. Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2025 m. vasario 19 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-N-118 nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvas, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad anksčiau A. L. teistas 4 kartus, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis nuteistas 2021 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, padarė planuotai, veikiant tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje. Abejotinas požiūris į darbinę veiklą, nors nustatytas 30 procentų nedarbingumas, tačiau asmuo net nesuinteresuotas dirbti, nors būnant laisvėje nedarbingumas netrukdė užsiimti darbine veikla. Nors asmens keliamos didelės žalos rizikos lygis visuomenei ir atskiroms jos socialinėms grupėms – žemas, visų atliktų vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Asmeniui buvo būdingas tam tikras kriminalinių nuostatų palaikymas. Stebima, kad nuteistajam trūksta savianalizės įgūdžių. Vengė pasimokyti iš ankstesnio neigiamo nusikalstamo elgesio patyrimo. Bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, bet atsižvelgiant į resocializacijos priemonių taikymo datas matoma, kad jos pradėtos tik prieš du mėnesius. Dėl to būtų reikalinga jas tęsti ir kol kas dar netaikyti lygtinio paleidimo.
4. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetę nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals,
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo A. L. skundą, panaikinant Komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. LK-N-118 ir nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
5.1. Skunde tvirtinama, kad nutartis iš esmės grindžiama tokiais pačiais motyvais bei teisiniais argumentais kaip ir Komisijos nutarimas. Apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistajam palankias aplinkybes bei jo dedamas pastangas ir vertino bei itin sureikšmino tik faktines aplinkybes, kurios jį charakterizuoja neigiamai, nepagrįstai prioritetą suteikiant išimtinai nuteistojo praeičiai bei įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistojo įsitikinimu, toks selektyvus duomenų vertinimas pažeidžia BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą bei nuteistojo teisę, jog būtų švelninama jo teisinė padėtis. Juo labiau, kad aptariamoje situacijoje, vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta pakankamai ilgą laiką.
5.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį elgėsi išimtinai pavyzdingai. Jam nebuvo skirta nei viena drausminė priemonė, jis sąžiningai vykdė visas jam individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą. Tačiau apylinkės teismas, vertindamas šias aplinkybes, tik lakoniškai nurodė, jog A. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tuo sumenkindamas nuteistojo dėtas pastangas keistis ir demotyvuodamas nuteistąjį stengtis keisti savo mąstymą, elgtis pavyzdingai bei aktyviai vykdyti resocializacijos plane numatytas priemones, kadangi iš esmės bet kokios dedamos pastangos ir veiksmų atlikimas nebus pakankamas, kad būtų priimamas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą. Teismas ignoravo šiuo metu egzistuojančias aplinkybes apie pasikeitusį nuteistojo mąstymą, elgesį bei neatsižvelgė į jo aktyviai dedamas pastangas keistis. Toks vertinimas tiesiogiai prieštarauja BVK numatytiems principams bei nepagrįstai apriboja nuteistojo teisę į lygtinį paleidimą, remiantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu.
5.3. Apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje išvardindamas neigiamas nuteistojo charakterio savybes (bruožus), nenurodo, kokiu pagrindu taip teigia ir kas patvirtina atitinkamas aplinkybes. O nurodydamas, kad nuteistasis geba analizuoti savo asmenybę, pats sau prieštarauja. Skunde pažymima, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat padėjo teisėsaugos institucijoms atskleisti visas jam žinomas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos, priimant vienokius ar kitokius procesinius sprendimus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi bei iki šiol atgailauja, tad nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas teigia, jog nuteistajam yra būdingas atsakomybės perkėlimas situacijai ar kitiems asmenims. Dėl tokių teismo nurodytų aplinkybių vertinimo, jų prieštaravimo, nuteistasis mano, jog apylinkės teismas pakankamai neįsigilino į faktinę situaciją bei realiai egzistuojančias aplinkybes.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Apelianto įsitikinimu, tokia priemonė galėtų visapusiškai ir tinkamai užtikrinti nuteistojo resocializacijos procesą ir juo siekiamus tikslus. Nuteistasis apytiksliai metus laiko vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu jam yra taikoma intensyvi priežiūra. Per visą šį laikotarpį jokiu būdu nepažeidė jam taikomų intensyvios priežiūros taisyklių bei sąlygų, elgėsi pavyzdingai. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad nuteistojo tolesnis laikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, paneigtų teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą.
5.5. Faktą, kad apylinkės teismas itin formaliai vertino nuteistojo situaciją, tinkamai neįsigilindamas į ją bei tik pakartodamas Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes ir argumentus, rodo ir teismo nurodomos neteisingos faktinės aplinkybės. Komisijos nutarime, motyvuojant sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, buvo daug dėmesio skiriama aplinkybei, jog nuteistasis tinkamai neįsitraukė į darbinę veiklą, nors jam nustatytas 30 procentų nedarbingumas. Skunde dėl Komisijos nutarimo buvo pažymėta, jog nurodytos faktinės aplinkybės yra neteisingos, kadangi nuteistojo nedarbingumas siekia 70 procentų ir toks nedarbingumo lygis lėmė nuteistojo galimybes dalyvauti darbinėje veikloje. Tačiau apylinkės teismas nutartyje pakartojo, kad nuteistojo nedarbingumas siekia 30 procentų, kas rodo, kad teismas nesigilino nei į realią nuteistojo situaciją, nei į skundą. Kad teismas neįsigilino į nuteistojo situaciją, patvirtina ir tai, jog nutartyje nurodyta, kad nuteistasis mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje 9 klasėje, nors nuteistasis iš tiesų mokosi jau 10 klasėje, ką yra paminėjęs ir teiktame skunde.
5.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į itin sunkią nuteistojo A. L. sveikatos būklę. Nuteistojo nedarbingumas siekia 70 procentų. Jam diagnozuota epilepsija, kurios priepuoliai pasireiškia 1-2 kartus per mėnesį, taip pat tiesiosios žarnos vėžys, vėžinės ląstelės išplitusios už pirminio naviko ribų. Nuteistojo sveikatos būklė sparčiai blogėja, jam sudėtinga tinkamai rūpintis savo sveikata, esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Po skundžiamos nutarties priėmimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2025 m. balandžio 8 d. nuteistajam buvo diagnozuoti papildomi itin rimti sveikatos sutrikimai: tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas, taip pat plaučio metastazinis piktybinis navikas, tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties gerybinis navikas ir polineuropatija. Po 2025 m. balandžio 29 d. atliktos kompiuterinės tomografijos bus sprendžiama dėl operacijos atlikimo artimiausiu metu. Nuteistajam reikalingos operacijos pobūdis yra itin rizikingas gyvybei, operacijos dėl plaučių vėžio pasižymi dideliu mirtingumu. Būtent ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant nuteistojo situaciją bei sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiai dienai nuteistojo sveikata yra itin prastos būklės, nuteistasis nuolat jaučiasi blogai, jam yra reikalinga tinkama medicininė priežiūra, kurią yra sudėtinga gauti bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo sunki sveikatos būklė bei rimti sveikatos sutrikimai liudija, kad jo požiūris į gyvenimą bei aplinkinius yra reikšmingai pasikeitęs. Nuteistasis suvokia, jog dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų bei laukiančių operacijų, yra didelė rizika, jog jo gyvenimo trukmė tikėtinai bus neilga ir jo prioritetas yra sveikatos būklės gerinimas, ryšių bei santykių su artimais asmenimis puoselėjimas, o ne nusikalstamų veikų atlikimas. Atsižvelgiant į tokią sudėtingą situaciją, lygtinio paleidimo taikymas atitiktų ir elementaraus žmogiškumo principus, leidžiant nuteistajam galimai paskutinius savo gyvenimo momentus praleisti ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o laisvėje kartu su savo šeima.
6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Komisijos bei apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo gynėjo skundo argumentus, jog apylinkės teismo nutartis priimta savarankiškai neįvertinus nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, o remiantis iš esmės vien Komisijos nuomone, jos argumentais.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. L. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, dėl ko nebeaktualus intensyvios priežiūros taikymo svarstymas, kaip kad nurodoma apygardos teismui teiktame nuteistojo gynėjo skunde. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sutikdamas su Komisijos ir apylinkės teismo argumentais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš minėtų sąlygų nenustatyta.
12. A. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. 2025 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu A. L. mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje, gilina lietuvių kalbos pagrindus, taip pat mokosi informatikos ir anglų kalbos. Jis dalyvauja aprobuotoje elgesio pataisos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, pokalbiuose su Resocializacijos specialistais apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius, socialinių ryšių palaikymo svarbą nuteistojo asmenybei. Vertinimo metu analizuoja nusikalstamą elgesį paskatinusias priežastis ir tokio elgesio pasekmes, apibūdina lankytų užsiėmimų teikiamą naudą. Išsako tikslus, detalizuoja teisėtas jų siekimo priemones. Jo elgesys disciplinuotas, drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Reaguojant į pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistasis perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikiama teisė vykti trumpalaikių išvykų į savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.
13. Visos šios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis A. L. stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu jis nei karto nebuvo skatintas, kas visgi rodo, kad jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra itin pastebimos. Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija bei apylinkės teismas. Apygardos teismo vertinimu, Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, o taip pat ir kitais nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis.
14. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis mokosi 9 klasėje, kai išties mokosi 10 klasėje, ir kad jo netektas darbingumas yra 30 procentų, kai išties turimas darbingumas tesiekia 30 procentų, rodo, jog klausimas dėl lytinio paleidimo taikymo buvo išnagrinėtas neišsamiai. Pastebėtina, kad tokie duomenys buvo užfiksuoti 2025 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje ir todėl perkelti į minėtus procesinius sprendimus. Visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, minėti netikslumai nepaneigia nei Komisijos, nei apylinkės teismo padarytų išvadų, kad nuteistojo A. L. atžvilgiu šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi buvo įvertinta, kaip teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo charakterizuojanti aplinkybė, o tai, kurioje klasėje jis mokosi, fakto dėl pastangų bausmės atlikimo metu užsiimti prasminga veikla nekeičia. 2024 m. balandžio 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad A. L. nustatytas 65 procentų netektas darbingumas. Dėl sveikatos būklės jis bausmę perkeltas atlikti į Socialinės globos sektorių. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko atsakyme į nuteistojo gynėjos 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą nurodyta, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis) darbine veikla neužsiima. Tuo tarpu 2025 m. sausio 24 d. Specialisto išvadoje, Komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarime ir skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistajam nustatytas 30 procentų darbingumas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad duomenys apie nuteistojo netektą nedarbingumą yra netikslūs, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo gynėjo skundą ir pažymėdamas, kad nuteistajam nustatytas 30 procentų nedarbingumo lygis, šios aplinkybės niekaip nevertino, ją tik paminėjo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų kontekste, o priekaištų nuteistajam dėl to, kad jis nedirba, neišsakė. Darydamas išvadas apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, apylinkės teismas vertino visiškai kitus nuteistąjį apibūdinančius duomenis, susijusius su jo asmenybe, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
15. Susipažinus su 2025 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nuteistasis A. L., nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai šiuo metu neturi žymios teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip ir minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. 2025 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo A. L. elgesyje nustatyti ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo įtakojamas asocialios grupės; impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas atsakomybės perkėlimas situacijai, kitiems asmenims, aplinkybėms), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Paminėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. L. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Būtent remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje pasisakyta dėl skunde akcentuojamų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės charakterio ypatumais, kurie nuteistąjį apibūdina neigiamai.
16. Minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant ankstesnių nusikaltimų laikotarpius, stebima, kad kas kiek laiko A. L. nusikalsdavo ir nepasimokydavo iš savo patyrimų bei kartojo tas pačias klaidas. Dabartinis teistumas ketvirtas. Nusikaltimas atliktas planuotai, veikiant tiesiogine tyčia, pasiskirsčius vaidmenimis, aiškiai suprantant nusikalstamos veikos padarinius. Kalbėdamas apie padarytą nusikaltimą, nuteistasis dalį atsakomybės linkęs perkelti situacijai, kitiems asmenims, aplinkybėms. Aukštesniojo tesimo vertinimu, aplinkybė, jog nuteistasis dalį atsakomybės linkęs perkelti kitiems, verčia abejoti tuo, ar jis iš tikrųjų tinkamai suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastis bei kilusias pasekmes, ar jis tokį elgesį vertina pakankamai kritiškai ir ateityje sugebės išvengti teisei priešingo elgesio (nebūtinai analogiško) pasikartojimo, juolab, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau ne pirmą kartą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nors šiuo metu A. L. teigia gebantis pakankamai įvertinti tai, kad jo veiksmų eiga gali turėti tam tikras pasekmes ir prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems, teigia suvokiantis savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo, vis dėlto, atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę patirtį, galima teigti, jog nuteistasis ne visuomet geba objektyviai prognozuoti savo elgesio tolesnes perspektyvas. Jis vengė pasimokyti iš ankstesnio neigiamo nusikalstamo elgesio patyrimo. Nors teisės pažeidėjas atvirai nereiškia nuostatų, kurios prieštarautų bendriems moraliniams principams, teisės pažeidėjo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie jo nepakankamą kitų visuomenės bendražmogiškųjų vertybių gerbimą.
17. Nesutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius, t. y. teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. A. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų labai sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, įvykdytų veikiant organizuota grupe, padarymą. Šios nusikalstamos veikos įvykdytos siekiant gauti finansinės naudos. Anksčiau taip pat buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu neteisėtai pasipelnyti. Nuteistojo nusikalstamų veikų dinamika rodo, kad anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė, pats nuteistasis pageidaujamų išvadų nepadarė, taip pat leidžia manyti, jog siekiant pakeisti nuteistojo mąstymą bei elgesį reikia didesnių pastangų, ilgesnės bei griežtesnės jo kontrolės. Tai sudaro pagrindą abejoti A. L. pasiruošimu tolesnei resocializacijai laisvėje, ypač atsižvelgus į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, jam nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų jis linkęs perkelti kitiems asmenims, aplinkybėms, kas rodo, jog bando pateisinti savo nusikalstamas veikas ir kritiškai jų nevertina. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis turi rimtų sveikatos problemų.
18. Skunde akcentuojama sudėtinga nuteistojo sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BK 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas yra sprendžiamas laikantis BPK 359 ir 362 straipsnių nuostatų.
19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BVK 90 straipsnio 2, 3 dalimis, pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Vadovaujantis BVK 90 straipsnio 4 dalimi, antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsižvelgus į nuteistojo sveikatos būklę, jis paskirtas bausmę atlikti Socialinės globos sektoriuje. Iš kartu su skundu pateiktame medicininių dokumentų išraše / siuntime užfiksuotų duomenų matyti, kad A. L. būtinas medicininis gydymas yra teikiamas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Tad akivaizdu, kad nuteistajam reikiama medicininė pagalba bus suteikta ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. O kaip ir minėta, nustačius, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, klausimas dėl atleidimo nuo bausmės sprendžiamas BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.
21. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nors jo elgesyje ir vyrauja tam tikrų teigiamų aspektų, jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl nuteistojo gynėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. (L.) gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.