Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) aktoriumi, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2024 m. rugsėjo 28 d., 18.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. rugsėjo 28 d. 19.41 val. jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (be paklaidos), o 19.58 val. – 2,02 promilių neblaivumas (be paklaidos).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024-09-28 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. C. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini), metrologines patikros Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-09-28, 19:41 val. M. C. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o po 17 min., tai yra 19:58 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė. M. C. nepageidavo būti pristatytas į VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ medicininės patikros atlikimui (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio darbinis tūris 2 401 cm³ , variklio galia 120 KW (163 AG), kuras - dyzelis, 2024 m. rugsėjo mėn., kaina su PVM - 1710,00 Eur (b. l. 22).

Šioje byloje M. C. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajam M. C. šioje byloje inkriminuotas vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022, Nr. 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Kaip matyti, kaltinamasis M. C. pripažįsta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį ir po jo iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam 2024 m. rugsėjo 28 d. 19.41 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (be paklaidos), o 19.58 val. – 2,02 promilių neblaivumas (be paklaidos). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolų bei asmens neblaivumo nustatymo akto duomenys, liudytojų T. V. ir R. V. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Teismui nekyla jokių abejonių, ką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, jog nagrinėjamu atveju yra visuma aukščiau paminėtų požymių: kad M. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį (tai, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys ar kad kitas eismo dalyvis byloje pretenzijų kaltinamajam neturi, nepaneigia eismo įvykio buvimo), po kurio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. C., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, 2024 m. rugsėjo 28 d., 18.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. rugsėjo 28 d. 19.41 val. jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (be paklaidos), o 19.58 val. – 2,02 promilių neblaivumas (be paklaidos). Tokie kaltinamojo M. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. C. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, administracine tvarka baustas, yra vedęs, kaltinamojo teigimu – turi du nepilnamečius vaikus, jis dirba ir kolegų charakterizuojamas teigiamai, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, duomenų apie kaltinamojo turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra.

Teismui buvo pateiktas A. C. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį M. C. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo mamos A. C. atsakomybei, nurodant, kad jiems glaudžiai ir dažnai bendraujant pastaroji, atsižvelgiant ir į jos asmenybę, charakteristiką, galės daryti teigiamą įtaką sūnui M. C..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja norinti tapti kaltinamojo mama A. C. prašymą dėl jos pripažinimo laiduotoja ir kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei palaikė, nurodydama, kad sutinka būti sūnaus M. C. laiduotoja, su juo gerai sutaria, dažnai matosi ir bendrauja, vienas pas kitą dažnai lankosi, jų santykiai glaudūs bei draugiški, sūnus su ja tariasi įvairiais klausimais, klausia jos nuomonės ir į ją atsižvelgia. Parodė, kad sūnus neilgai trukus po įvykio pranešė jai apie kaltinime nurodytą įvykį, ji kritiškai vertina sūnaus poelgį, su juo apie tai kalbėjo, sūnus jaučiasi kaltas ir gailisi. A. C. nurodė, kad stengsis sūnui daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja A. C. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jos asmenybė charakterizuojama teigiamai, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis M. C. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos A. C. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. C. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, brandaus amžiaus, yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakingas bei pareigingas, sąžiningas, patikimas žmogus, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas neturi. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti A. C. kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei giminystės ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo M. C..

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į M. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, jo administracinį baustumą (ne kartą baustas už KET pažeidimus, paskutinį kartą už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą 2024 m. gegužės 3 d. padarytą administracinį nusižengimą) ir nepakankamą jam skirtų baudų veiksmingumą jo elgesiui vairuojant automobilį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos 2024 m. rugsėjo 30 d.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti ir teismui abejonių nėra, kad nusikalstamos veikos padarymui kaltinamasis M. C. panaudojo jam pačiam priklausantį, jo vardu registruotą automobilį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu (kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

Remiantis išdėstytu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, siekiant bausmės tikslų bei užkirsti kelią kaltinamajam toliau naudojantis automobiliu daryti naujus KET pažeidimus ar naujas nusikalstamas veikas, kaltinime nurodytas automobilis (kartu su užvedimo rakteliu), kuris šiuo metu saugomas (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje derančios ir jų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

2024 m. lapkričio 4 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. C. automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavimą įvykdžius – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas - nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, M. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduodant saugoti AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. C., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. C. atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos 2024 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, M. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas(duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

2024 m. lapkričio 4 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. C. automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavimą įvykdžius – panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, M. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduodant saugoti AB „Regitra“.

Išaiškinti M. C., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. C., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.