Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Rūtos Mickevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. B. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

E. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

J. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

S. N. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu taip pat O. V., R. D. ir G. S. pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, o S. N. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. A. B., E. B. ir J. J. buvo kaltinami pagal BK 199² straipsnio 1 dalį tuo, kad jie, veikdami organizuota grupe su O. V., R. D., G. S. ir S. N., pažeisdami nustatytą tvarką, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, o būtent:

O. V. veikiant kaip nusikaltimo organizatoriui ir vykdytojui, turint tikslą laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), 2012 m. spalio – lapkričio mėnesiais suradus patalpas laikyti cigaretes, t. y. susitarus su S. N., o pastarajam leidus cigaretes laikyti angare, pastatytame ant jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio mėnesį, iki 2012-11-08, 19.30 val., šiame angare laikė ne mažiau kaip 238 170 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1 675 562,60 Lt.

Siekiant saugiai išgabenti angare laikomas cigaretes, O. V. 2012-11-07 ir 2012-11-08 pasitelkus G. S. ir R. D. bei davus jiems nurodymą angare laikomas cigaretes perpakuoti į kitas kartonines dėžes, ant kurių nėra užrašų, G. S. ir R. D. nuo 2012-11-07 iki 2012-11-08 nurodytame angare išėmė cigaretes iš gamyklinių kartoninių dė­žių ir supakavo jas į kitas kartonines dėžes, kurias sukrovė ant krovinių gabenimo palečių ir apklijavo jas nepermatoma plėvele.

Tuo tarpu O. V. 2012-11-07 surado transporto priemones cigaretėms išgabenti, t. y. susitarė su D. A. B., kuris cigaretėms gabenti suteikė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius automobilius – vilkiką „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), ir vilkiką „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), bei šių transporto priemonių vairuotojus.

D. A. B., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas užtikrinti, kad automobiliais gabenamų cigarečių nesulaikytų pareigūnai, pasitelkė E. B., parūpino mobiliojo ryšio telefonus bendrininkams palaikyti ryšį gabenant cigaretes ir netikrus dokumentus, t. y. krovinio CMR važtaraščius Nr. 0001957 ir Nr. 0001958, kuriuose nurodyta, kad automobiliais tariamai yra gabenamas pakavimo medžiagų krovinys.

Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2011-11-07, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), D. A. B. perdavė E. B. tris mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ryšiui palaikyti cigarečių gabenimo metu ir nurodė du telefonus perduoti vilkikus vairuosiantiems asmenims. D. A. B. taip pat perdavė E. B. suklastotą krovinio CMR važtaraštį Nr. 0001957 ir nurodė perduoti jį automobilio „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. J.

Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-11-08, apie 16 val., E. B. automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto į cigarečių laikymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atlydėjo J. J. vairuojamą vilkiką „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), taip pat perdavė jam mobiliojo ryšio telefoną palaikyti ryšį tarp bendrininkų.

Nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas O. V. 2012-11-08, apie 14 val., pasamdė traktorių su krautuvu pakrauti cigaretes su paletėmis į vilkiką.

2012-11-08, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), O. V., S. N., E. B., R. D., G. S. ir J. J., bendrais veiksmais iš angaro išgabenę ten laikomas cigaretes, t. y. 87 280 pakelių cigarečių „Viceroy Red“ su Kazachstano Respublikos banderolėmis ir 16 400 pakelių cigarečių „Viceroy Blue“ su Kazachstano Respublikos banderolėmis, bei pasinaudodami R. T., nežinojusio, kad paletėse yra sukrautos cigaretės, pagalba, traktoriumi sukrovė jas į puspriekabę „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini).

Toliau J. J., vykdydamas E. B. telefonu duodamus nurodymus, vilkiku „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), nugabeno cigaretes į degalinę „Statoil“, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno mieste.

J. J. vairuojamam vilkikui „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), vykstant iš (duomenys neskelbtini), į Kauno miestą, D. A. B. automobiliu „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) o E. B. automobiliu „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) lydėjo jį, taip saugodami gabenamas cigaretes nuo galimo pareigūnų sulaikymo. Po to D. A. B., 2012-11-08, apie 17.30 val., degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, perdavė J. J. suklastotą krovinio CMR važtaraštį Nr. 0001958, kuriame buvo nurodyta, kad au­tomobiliu tariamai gabenamas pakavimo medžiagų krovinys.

Toliau J. J. vilkiku „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), nugabeno cigaretes Panevėžio miesto link, o D. A. B. automobiliu „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) lydėjo jį, taip saugodamas gabenamas cigaretes nuo galimo pareigūnų sulaikymo.

Tuo tarpu E. B. automobiliu Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini) k. ir ten apie 19.30 val. O. V., S. N., E. B., R. D. ir G. S. bendrais veiksmais iš angaro išgabeno laikomas cigaretes, t. y. 6 500 pakelių cigarečių „Classic gold 8“ su Kirgizijos Respublikos banderolėmis, 45 490 pakelių cigarečių „Viceroy Blue“, 500 pakelių cigarečių „Viceroy Red“, 82 000 pakelių cigarečių „Imperial classic red 10“ su Kazachstano Respublikos banderolėmis, ir pasinaudodami R. T., nežinojusio, kad paletėse yra cigaretės, pagalba, traktoriumi sukrovė jas į G. J. atvairuoto vilkiko „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) puspriekabę „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), bei buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Apie 19.30 val. J. J. vairuojamas vilkikas „DAF“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, v/n (duomenys neskelbtini), su gabenamomis cigaretėmis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas Panevėžio rajone, kelyje A10/E67 Panevėžys-Pasvalys 21 kilometre.

Tokiu būdu S. N., D. A. B., E. B. ir J. J. buvo kaltinami, kad jie, veikdami organizuota grupe, laikė ir gabeno ne mažiau kaip 238 170 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1 675 562,60 Lt, ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2011-04-29 iki 2013-09-10) reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2011-06-13) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių reikalavimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą.

2) E. B. pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į E. B. skirtinos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje – suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-08 iki 2013-03-06.

3) J. J. pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į J. J. skirtinos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad J. J. neatlikta bausmės dalis yra 232 MGL (8 737) dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde taip pat pasisakoma dėl išteisintiesiems skirtinų bausmių rūšių ir dydžių, t. y. J. J. ir D. A. B. turi būti paskirta bauda, nes jie teisiami pirmą kartą, padarė atitinkamai vieną ir du tyčinius nusikaltimus, nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinanti aplinkybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį yra ta, kad jie padarė nusikaltimą veikdami organizuota grupe. Baudos dydis nustatytinas įvertinus neteisėtai disponuotų prekių mastą, išvengtų sumokėti mokesčių dydį ir jų vaidmenį darant nusikaltimą (-us).

Prokuroras prašo paskirti E. B. realią laisvės atėmimo bausmę, nes jis Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme. Išteisintasis, neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui, padarė dar du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus. Be to, nenustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinanti aplinkybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį yra ta, kad jis padarė nusikaltimą veikdamas organizuota grupe.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka bei atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje nėra tiesioginių ir pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad išteisintieji D. A. B., E. B. bei J. J. būtų žinoję apie gabenamo krovinio turinį. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiamas faktinių bylos aplinkybių vertinimas yra paremtas prielaidomis ir nesudaro pagrindo išteisintųjų pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Byloje nėra nustatyta kas buvo tas asmuo, 2012-11-08 perdavęs D. A. B. tris mobiliojo ryšio telefonus SAMSUNG, taigi tai leidžia įtarti, kad mobiliuosius telefonus vairuotojams sumanė perduoti pats D. A. B., bei, kad jis įvedė į šiuos telefonų aparatus reikiamus telefono numerius, o E. B. žinojo kokia tvarka šiuos telefonus išdalinti vairuotojams ir kurį telefoną pasilikti sau. Kaip matyti iš 2012-11-20 apžiūros protokolo, mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG GT-E1200 IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas J. J. vairuojamame vilkike DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinėje atmintyje išsaugoti adresatai įvardyti po vieną raidę („D.“, „D.O.“, „E“), taip pat rastos iš minėtų adresatų gautos trumposios SMS žinutės (t. 1, b. l. 61-66). J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-11-08 į E. B. jam perduotą mobilųjį telefoną SAMSUNG SMS žinutes gavo iš E. B., jo kontaktinis numeris buvo pavadintas raide „E“, o kas buvo kiti adresatai nežino (t. 5, b. l. 152-153, 155-156, 160-161). Iš 2012-11-16 apžiūros protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš E. B. paimtame mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG GT-E1200 IMEI (duomenys neskelbtini) vidinėje atmintyje išsaugoti adresatai, įvardyti po vieną raidę („A“, „D“, „D.O.“, „G“, „J“) (t. 4, b. l. 194-195). Iš 2012-11-15 apžiūros protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš G. J. paimtame mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG GT-E1200 IMEI (duomenys neskelbtini) vidinėje atmintyje išsaugoti du adresatai, įvardyti po vieną raidę („D“ ir „E“) (t. 7, b. l. 45-50). Iš surinktų duomenų matyti, kad E. B. asmens kratos metu paimtame mobiliajame telefone adresatų, įvardytų raidėmis „J“ ir „G“ kontaktiniai numeriai buvo naudojami J. J. ir G. J. ir atitinkamai, iš vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu paimtuose mobiliuosiuose telefonuose raide „E“ įvardytas kontaktinis numeris buvo naudojamas E. B. Kita vertus, D. A. B. ir E. B. nuosekliai parodė, kad praktika, kuomet užsakovai perduoda telefonus vairuotojams yra normali (t. 4, b. l. 157-158, 159-160, 163, t. 5, b. l. 6-7, 8-9, t. 11, 12-14, 14-16), šią aplinkybę jie patvirtino ir apklausti apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos vertinimu tokia praktika gali būti pateisinama užsakovo siekiu užsitikrinti, kad vairuotojai turėtų geresnių parametrų, užsienyje veikiančius telefonus, kad su jais būtų galima susisiekti nebūtinai mobiliu telefono ryšiu, bet ir interneto ryšiu, sekti jų judėjimą ir dėl kitų panašių priežasčių. Todėl, ta aplinkybė, kad išteisintiesiems buvo perduoti mobilaus ryšio telefonai, o ne užsakovo ar užsakymą priimančio asmens kontaktiniai telefono numeriai, savaime nepatvirtina, kad perduoti telefonai buvo skirti vykdyti nusikalstamai veikai. Kolegijos vertinimu, abejonių dėl D. A. B. bei E. B. kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kelia nebent tai, kad mobilieji telefonai galimai buvo išdalinti iš anksto žinoma tvarka, juose įrašytų kontaktinių numerių adresatai įvardyti tik raidėmis, o asmuo, perdavęs D. A. B. mobiliuosius telefonus buvo nenustatytas. Tačiau, D. A. B. nuosekliai parodė gavęs mobiliuosius telefonus su jau įvestais telefonų numeriais (t. 4, b. l. 157-158, 159-160, 163, t. 11, b. l. 12-14), E. B. taip pat parodė, kad mobiliuosius telefonus jam perdavė tėvas D. A. B., o jis, kaip buvo nurodyta, perdavė juos vairuotojams (t. 5, b. l. 6-7-, 8-9, t. 11, b. l. 14-16). Apie tai, kad būtų įvedinėję telefono numerius patys, išteisintieji neparodė. J. J. parodė, kad E. B. jam perdavė mobilųjį telefoną, tačiau nepasakė kam jis reikalingas, E. B. jam pasakė, kad raide „E“ įvardytas telefono numeris buvo jo (E. B.), G. J. taip pat parodė, kad E. B. perdavė mobilųjį telefoną nenurodydamas kam jis reikalingas, to norėjo pasiklausti pats pakrovus vilkiką, tačiau nespėjo (t. 5, b. l. 152-153, 155-156, 160-161, t. 7, b. l. 58, 69, t. 10, b. l. 166-168, t. 11, b. l. 18-20). Iš aptartų parodymų matyti, kad E. B. neinformavo vairuotojų apie tai, kad telefonai skirti konspiraciniam ryšiui palaikyti, nenurodė, kad susisiekimas krovinių gabenimo metu turi vykti tik naudojant vairuotojams perduotus mobiliuosius telefonus. Taigi, aplinkybė, kad mobilieji telefonai galimai buvo perduoti tam tikra tvarka, nesant byloje kitų išteisintųjų kaltės įrodymų, nėra pakankama daryti neginčijamai išvadai, jog D. A. B. bei E. B. žinojo apie tikrąjį vilkikų krovinių turinį.

Prokuroras taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad remiantis bylos duomenimis, E. B. bei D. A. B. lydėjo J. J. vairuotą vilkiką, o J. J. vykdė į E. B. jam perduotą mobilųjį telefoną SAMSUNG atsiųstus nurodymus, bei, kad užsakymo UAB (duomenys neskelbtini) pateikimas per „Skype“ kompiuterio programą buvo apsimestinis.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas N. D. parodė, kad 2012-11-08 vykdė (duomenys neskelbtini) buvusios sodybos ir angaro stebėjimą. Kai buvo pakrautas pirmasis vilkikas (vairuotojas J. J.), matė, kad išvažiuojant jį lydėjo automobilis „Opel Astra“, kiek pamena, buvo ir automobilis „Volvo“. Liudytojas sekė vilkiką iki Kauno, vėliau sekimą perėmė kolegos. Liudytojas atpažino E. B. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Opel Astra“ ir lydėjusį pirmąjį vilkiką. Po to automobilis „Opel Astra“ grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą (t. 10, b. l. 95-100). Kartu su N. D. angaro (duomenys neskelbtini) kaime sekimą atlikęs A. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose taip pat teigė matęs, kad pirmąjį vilkiką lydėjo automobiliai „Opel Astra“ ir „Volvo“ (t. 1, b. l. 196-197, t. 10, b. l. 100-103). Prie minėtų liudytojų atliekamo vilkiko, kurį vairavo J. J., sekimo prisijungęs liudytojas E. Š. taip pat parodė, kad iš galo ar priekio vilkikui važiavo automobiliai „Volvo“ ir „Opel Astra“, dar buvo pastebėtas automobilis „Mercedes“. Vėliau vilkikas apsisuko, grįžo į autostradą Kaunas – Klaipėda ir pasuko link UAB „Statoil“ degalinės. Į šią degalinę taip pat užsuko „Volvo“ bei „Opel Astra“ automobiliai. „Volvo“ vairuotojas, kurį vėliau liudytojas iš UAB „Statoil“ degalinėje filmuoto vaizdo įrašo atpažino kaip D. A. B., įėjo į degalinę, atsiskaitinėjo prie kasos. Automobilis „Opel Astra“ taip pat buvo degalinėje, tačiau liudytojas neatsiminė ar iš jos kas išlipo ir ką darė. Kokia tvarka išvažiavo automobiliai liudytojas neatsiminė, teigė „Opel Astra“ automobilį matęs už Kauno ribų, o „Volvo“ buvo pastebėtas ir kelyje link Latvijos sienos. Liudytojas teigė nematęs kas vairavo „Volvo“. Kai buvo sulaikytas J. J. vairuojamas vilkikas, „Volvo“ pravažiavo (t. 10, b. l. 161-164). Liudytojas A. M., kuris tęsė vilkiko sekimą kelyje Kaunas - Klaipėda parodė, kad matė tik vieną lydintį automobilį, t. y. „Volvo“ (t. 10, b. l. 164). Liudytojas O. P. taip pat parodė, kad matė kaip J. J. vairuotą vilkiką lydėjo „Volvo“, taip pat automobilis „Mercedes“, o automobilio „Opel Astra“ nematė (t. 10, b. l. 164-165). Iš 2012-12-20 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 26) matyti, kad 2012-11-08 J. J. vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ir D. A. B. automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvykę į UAB „Statoil“ degalinę netoli Kauno, ten D. A. B. perdavė J. J. nedidelį paketą, kurį šis nusinešė, bet netrukus grįžo ir toliau bendravo su D. A. B. Iš apžiūros protokolo taip pat matyti, kad UAB „Statoil“ degalinėje veikusios vaizdo kameros užfiksavo, kad į degalinę taip pat buvo atvažiavęs automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26). Pažymėtina, kad tiek J. J., tiek ir E. B., kuris įvykio dieną vairavo automobilį „Opel Astra“ (t. 5, b. l. 8-9, t. 11, b. l. 14-16), neneigė kartu išvažiavę nuo vilkiko pakrovimo vietos. J. J. parodė, kad kurį laiką dar matė E. B., tačiau vėliau jis kažkur nusuko. Nei degalinėje, nei važiuojančio iš paskos jo nematė (remiantis jo parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu, t. 5, b. l. 152-153, 160-161). E. B. taip pat teigė, kad palaukė kol J. J. vairuojamas vilkikas išvažiuos iš teritorijos, nes norėjo įsitikinti, kad neužklimps ir nuvažiavo link Kauno. Link Kauno važiavo taip pat ir J. J. E. B. neigia lydėjęs J. J. vairuotą vilkiką, nurodė, kad pakrovus pirmąjį vilkiką važiavo susitikti su G. J., kurį taip pat turėjo palydėti į krovinio pakrovimo vietą (t. 5, b. l. 6-7, 8-9, t. 11, b. l. 14-16 bei apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai). Šie išteisintųjų E. B. bei J. J. parodymai atitinka liudytojų N. D., A. J., E. Š., A. M., O. P. parodytas aplinkybes, t. y., kad „Opel Astra“ kurį laiką važiavo netoli J. J. vairuoto vilkiko, tačiau vėliau šis automobilis nebuvo pastebimas. Išteisintųjų E. B. ir J. J. parodymus patvirtina ir G. J. parodymai apie tai, kad E. B. palydėjo iki vilkiko pakrovimo vietos, bei tai, kad E. B. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaime, prie angaro, baigiant antrojo vilkiko, kurį turėjo vairuoti G. J., krovimą. Dėl paminėtos priežasties kolegija nesutinka, kad E. B. automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo J. J. vairuojamą vilkiką siekdamas užtikrinti jo saugumą ar dėl kitų panašių priežasčių, bei, kad ši aplinkybė patvirtina jį žinojus apie J. J. gabenamo krovinio turinį, kadangi iš aptartų parodymų matyti, kad jis dalį laiko važiavo ta pačia kryptimi, tačiau ne lydėjo vilkiką, bet važiavo susitikti su kitu vairuotoju, G. J. ir jį palydėti į vilkiko pakrovimo vietą. Kolegija taip pat nesutinka, kad vilkiką su neteisėtu cigarečių kroviniu tokiu pačiu tikslu lydėjo D. A. B. automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip jau minėta, iš 2012-12-20 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 26) matyti, kad D. A. B. degalinėje „Statoil“ netoli Kauno susitiko su J. J. ir ten jam perdavė nedidelį paketą, kurį šis nusinešė, bet netrukus grįžo ir toliau bendravo su D. A. B.. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. A. B. parodė, kad susitiko su J. J. degalinėje „Statoil“ netoli Kauno, nes norėjo perduoti jam jo darbo bei poilsio grafiką, kurį sudarė galimai 10 ar 15 lapų. Tokios pozicijos D. A. B. nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Pirmosios instancijos teismui jis teigė, kad degalinėje dažnai palieka dokumentus vairuotojams, kad nereiktų važiuoti naktį jų perduoti. Išteisintasis J. J. pirmosios instancijos teismui taip pat parodė, kad taip buvo sutarta, jog D. A. B. atveš minėtus „atostoginius“ pats, o jei nesusitiks, paliks pas operatorių. Apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad D. A. B. perdavė jam taip vadinamus „atostoginius“. Taigi šios aplinkybės patvirtina D. A. B. atvažiavimo į UAB „Statoil“ degalinę tikslą, taip pat paaiškina, kodėl D. A. B. vairuotas automobilis buvo pastebėtas šalia J. J. vairuoto vilkiko.

Prokuroro teigimu, J. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ta aplinkybė, kad jis vykdė į E. B. jam perduotą mobilųjį telefoną SAMSUNG gautus nurodymus. J. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad adresatas, įvardytas raide „E“ buvo E. B. ir kad vykdė jo nurodymus pasukti link Karmėlavos, vėliau apsisukti ir važiuoti į „Statoil“ degalinę (t. 5, b. l. 152-153, 155-156). Kolegijos vertinimu, tai, kad J. J. vykdė E. B. nurodymus dėl važiavimo krypties gabenant krovinį neparodo jį žinojus apie gabenamo krovinio turinį. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme E. B. parodė, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas, remiantis jo parodymais, duotais pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui, jis buvo atsakingas už viską, kas susiję su transportu, jis turėjo transporto kompetencijos pažymėjimą, buvo atsakingas už krovinio sutvirtinimą, visą transporto priemonės techninį stovį (t. 11, b. l. 14-16), be to, jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. A. B. sūnus. Pirmosios instancijos teismui išteisintasis J. J. parodė, kad įtarimų dėl krovinio jam nekilo, nes kraunant krovinį dalyvavo ir „valdžia“, turėdamas omenyje tai, kad pakrovimo metu dalyvavo ir E. B. (t. 11, b. l. 18-20). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad J. J. pagrįstai vykdė E. B. nurodymus, atsiųstus į jam perduotą mobilųjį telefoną SAMSUNG, tai yra, jis manė, kad turėtų vykdyti šiuos nurodymus, nes juos jam teikia asmuo, kuriam jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldus. Minėta aplinkybė taip pat paaiškina kodėl J. J. vyko į kitą nei CMR važtaraščiuose nurodytoji vilkiko pakrovimo vietą – jam buvo pranešta, kad iki pasikrovimo vietos lydės E. B., jis jam perdavė mobilųjį telefoną bei krovinio važtaraščius, taigi jis neturėjo pagrindo abejoti E. B. nurodymais. Be to, J. J. parodė, kad į krovinio važtaraščius didelio dėmesio nekreipė, pažiūrėjo iškrovimo vietą (t. 11, b. l. 18-20). Svarbu paminėti ir tai, kad minėtose SMS žinutėse, kurios buvo rastos J. J. perduotame mobiliajame telefone neužfiksuoti jokie duomenys, kurie leistų manyti, jog J. J. ar E. B. žinojo apie gabenamo krovinio turinį. SMS žinutės yra neinformatyvios, E. B. SMS žinutėmis perduoti nurodymai J. J. nebuvo neteisėti (sukti link Karmėlavos, apsisukti, važiuoti į degalinę Statoil). Iš kitų adresatų į J. J. perduotą mobilųjį telefoną SAMSUNG siųstos SMS žinutės taip pat nei patvirtina nei paneigia, kad J. J. žinojo apie gabenamo krovinio turinį.

Prokuroro teigimu, liudytojai O. P., A. M. ir R. L. patvirtino, kad sulaikytas išteisintasis J. J. teigė, jog jis pasikrovė du krovinius, t. y. vieną krovinį – (duomenys neskelbtini), Kaune, o kitą – Jonavoje, daugiau nenurodydamas jokios informacijos. Apelianto manymu, jei J. J. nebūtų žinojęs apie tai, kad gabena neteisėtą krovinį, jis nedvejodamas būtų pasakęs, kad vilkiką krovė taip pat ir (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau sulaikymo metu šią aplinkybę nutylėjo. Vis tik, įvertinusi byloje surinktus įrodymus kolegija su šia prokuroro išvada sutikti negali.

Sugretinus liudytojų E. Š., A. M., R. L. ir O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad visuose jų aplinkybė dėl to, ką J. J. pasakė paklaustas apie vilkiko pakrovimo vietas, nurodyta vienodai vienu sakiniu – „Paklaustas kokį krovinį veža, J. J. atsakė, kad pasikrovė du krovinius, vieną Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitą – Jonavoje ir kad niekur kitur jis nesikrovė“ (t. 1, b. l. 192, t. 2, b. l. 4, 7-8, 10-11). Tuo tarpu apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. Š. parodė, kad sulaikius pirmąjį vilkiką bendravo su vairuotoju J. J., klausė kur šis pasikrovė. Vairuotojas atsakė, kad krovėsi Kaune (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei kad buvo (duomenys neskelbtini), bet kad kažkur į kaimą važiavo, nesakė (t. 10, b. l. 161-164). Minėtos aplinkybės, t. y. tai, kad nurodytų liudytojų parodymai analizuojamoje dalyje yra visiškai vienodi, bei tai, kad pirmosios instancijos teisme vienas iš liudytojų – E. Š., parodė J. J. sakius, kad buvo (duomenys neskelbtini), suteikia pagrindą abejoti ar ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai šioje dalyje buvo užrašyti teisingai ir ar J. J. iš tikrųjų kategoriškai nurodė, kad vilkikas buvo pakrautas Kaune ir Jonavoje. Pažymėtina, kad apklaustas apeliacinės instancijos teisme J. J. teigė, kad net nežinojo tikslios vilkiko pakrovimo vietos, nežinojo kaimo pavadinimo, todėl ir pasakė, kad pakrovimas vyko kažkur prie Kauno. Kitus krovinius į vilkiką krovėsi Marijampolėje ir Jonavoje (ne Kaune, kaip nurodė sulaikymo metu). CMR važtaraščių neanalizavo, tik pažiūrėjo kur turi būti nugabentas krovinys. Šiuos J. J. parodymus patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad tarp D. A. B. ir E. B. buvo sutarta, jog vairuotojus į pasikrovimo vietą palydės E. B., kadangi tai nebuvo paprastai randama vieta. Dėl paminėtų priežasčių prokuroro keliamos abejonės dėl J. J. žinojimo apie krovinio turinio neteisėtumą taip pat laikytinos prielaidomis, o ne netiesioginiais jo kaltės įrodymais.

Iš susirašinėjimo per „Skype“ kompiuterinę programą išklotinės (t. 2, b. l. 64-73) matyti, kad pokalbis tarp užsakymą atlikusio asmens bei UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko Š. K. buvo baigtas 2012-11-08 08.56 val., kai buvo susitarta dėl esminių užsakymo vykdymo aplinkybių ir Š. K. parašė užsakovui žinutę „gerai begu ruosti pakrovima“. Remiantis D. A. B. bei E. B. parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje jie susitiko 2012-11-08 7 val. ryto, apie 8 val. išvažiavo apžiūrėti krovinių pakrovimo vietos. Sutarus dėl krovinio pervežimo D. A. B. nurodė O. V. susirasti jo bendrovės kontaktus internete ir jais nusiųsti reikalingus užsakymus. Į Kauną visi grįžo apie 10 val. (t. 4, b. l. 157-158, t. 5, b. l. 6-7). Atkreiptinas dėmesys, kad D. A. B. nuosekliai parodė, jog dėl krovinių pervežimo su O. V. tarėsi dar iki 2012-11-08, galimai dieną prieš, ir aptarė kai kuriuos pervežimo klausimus (t. 4, b. l. 157-158, t. 11, b. l. 12-14, bei remiantis apeliacinės instancijos teisme D. A. B. duotais parodymais). Iš 2013-03-29 kompiuterių apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 64-73) matyti, kad užsakymą atlikusio asmens vardas „Skype“ kompiuterinėje programoje buvo (duomenys neskelbtini). Nors „V.“ galėjo būti ir visiškai išgalvotas vardas, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad užsakymą pateikė O. V., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes 2012-11-08 užsakymo pateikimo Š. K. metu buvo išvažiavęs su D. A. B. ir E. B. apžiūrėti krovinių pakrovimo vietos. O. V. pirmosios instancijos teisme neigė daręs užsakymą (t. 11, b. l. 9-12). Taigi tai galėjo būti bet kuris kitas asmuo. Nors prokuroras teigia, kad O. V. 2012-11-08 apžiūrėjus vilkikų pakrovimo vietą ir gavęs D. A. B. nurodymą susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais nebūtų spėjęs šio nurodymo perduoti kitam asmeniui, nes užsakymas buvo pateiktas 2012-11-08 tarp 8 ir 9 val. ryto, tačiau, toks nurodymas galėjo būti duotas dar 2012-11-07, kadangi O. V. jau žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra krovinius vežantis juridinis asmuo ir galėtų įvykdyti užsakymą. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, tai, kad užsakymas per „Skype“ kompiuterio programą buvo pateiktas tuo metu kai pagal D. A. B. ir E. B. parodymus O. V. buvo kartu su jais išvažiavęs patikrinti vilkikų pakrovimo vietos, nepatvirtina, kad užsakymas buvo apsimestinis. Tokia įvykių eigos interpretacija nėra pagrįsta ir yra tiek pat tikėtina, kiek ir tai, kad užsakymas per „Skype“ buvo pateiktas asmens, kuris gavo nurodymą susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais dėl užsakymo dar iki 2012-11-08.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog išteisintieji D. A. B., E. B. bei J. J. matė krovinių turinį. Nei G. S. nei R. D., kurie pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo angare ir perpakavo neteisėtą cigarečių krovinį į kartonines dėžes bei apklijavo jas nepermatoma plėvele, neparodė, kad perpakuoti jas jiems padėjo ir išteisintieji D. A. B., E. B. ar J. J. Nuteistasis R. D. parodė, kad sulaikymo metu matė E. B., jį atvykę pareigūnai paguldė šalia, tačiau anksčiau jo nepažinojo ir nežino iš kur jis atsirado, šalia anksčiau nematė (t. 11, b. l. 22-24). Nuteistasis G. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o pirmosios instancijos teisme duoti parodymus atsisakė, todėl jie buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad cigaretes pakavo kartu su pažįstamu R. (R. D.). Apie 16 val. prie angaro atvažiavo pirmasis vilkikas DAF su puspriekabe, kai buvo angare matė, kad vilkiko vairuotojas kalbėjosi su vyru, privažiavusiu automobiliu „Opel“. Ar išvažiavo automobilis „Opel“ nežino, nes kartu su R. buvo užsidarę angare. Kai atvažiavo antrasis vilkikas, kieme matė tą patį vyrą, atvažiavusį automobiliu „Opel“ ir jis kalbėjo su vilkiko vairuotoju. G. S. parodė, kad vilkiko vairuotojų ir asmens, atvažiavusio automobiliu „Opel“ nepažįsta (t. 6, b. l. 183-184). Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis O. V. parodė, kad J. J. nepažįsta, D. A. B. žinojo, E. B. visai nepažinojo (t. 11, b. l. 9-12). G. J. pirmosios instancijos teismui parodė, kad E. B. visą laiką buvo prie jo arba automobilyje, angaro viduje nebuvo (t. 10, b. l. 166-168). E. B. neigė buvęs angare, taip pat neigė, kad žinojo kas yra krovinyje, be to parodė, kad nei jis nei vairuotojai neturi teisės pažeisti krovinio pakuotės, tikrinti kas krovinyje, nes už krovinio pažeidimą yra numatytos baudos, taip pat pirmosios instancijos teismui pateikė šią aplinkybę patvirtinančių pervežimo sutarčių pavyzdžių. E. B. taip pat nurodė, kad prie angaro, kuriame buvo kraunami vilkikai nieko nepažinojo, matytas buvo tik O. V. (t. 11, b. l. 14-16, 26-28). D. A. B. parodė, kad vilkikų pakrovime apskritai nedalyvavo, prie angaro (bet ne jo viduje) buvo tik 2012-11-08 rytą kai kartu su E. B. ir O. V. apžiūrinėjo privažiavimą, kas buvo krovinyje nežinojo. Nors D. A. B. parodymai dėl jo buvimo vietos įvykio dieną nėra visiškai nuoseklūs, jo parodymus apie tai, kad nematė kaip buvo pakraunami vilkikai ir koks buvo krovinių turinys paneigiančių duomenų byloje nėra, kolegijos vertinimu byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog D. A. B. žinojo apie krovinių turinį (t. 11, b. l. 12-14). Krovinį į Latviją gabenęs J. J. pirmosios instancijos teismui parodė, kad iš visų kaltinamųjų pažįsta tik D. A. B. ir E. B. Kas buvo krovinyje nematė, nes paletės buvo apvyniotos juoda polietilenine plėvele ir nesimatė kas buvo viduje, jokių ženklų ant krovinio nebuvo (t. 11, b. l. 18-20). Antrąjį krovinį turėjęs gabenti vairuotojas G. J. teismui teigė taip pat nežinojęs kas buvo krovinyje, matė jau juoda plėvele supakuotas paletes (t. 10, b. l. 166-167). Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad E. B. ir J. J. į vilkiko pakrovimo vietą prie angaro (duomenys neskelbtini) kaime atvyko tuo metu kai neteisėtai laikomas cigarečių krovinys jau buvo perpakuotas į kartonines dėžes ir apvyniotas juoda nepermatoma plėvele, taigi jie neturėjo galimybės pamatyti kas buvo į vilkiką kraunamose dėžėse. D. A. B. vilkikų krovime nedalyvavo, 2012-11-08 rytą būdamas prie angaro į jo vidų neužėjo, taigi taip pat nematė kokio turinio krovinį ketinama krauti į vilkikus. Išteisintieji prie angaro buvusių asmenų nepažinojo, šie taip pat nepažinojo ir vilkikų vairuotojų bei E. B. (išskyrus O. V., kuris E. B. jau buvo žinomas).

Taigi, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog išteisintieji dalyvavo padarant BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, tiek įvertinus jas atskirai, tiek ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad išteisintieji D. A. B., E. B. ir J. J. žinojo, kad krovinys buvo neteisėtas ir norėjo įvykdyti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma D. A. B. bei E. B. pripažinti kaltais padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pripažinti kaltais laikius ir gabenus žinomai suklastotus Tarptautinius (CMR) krovinio važtaraščius Nr. 0001957 ir Nr. 0001958. Apeliaciniame skunde tik lakoniškai nurodoma, kad D. A. B. ir E. B. suprato ir žinojo, kad jų gabenami dokumentai yra suklastoti, juose nurodyti duomenys apie gabenamą krovinį neatitinka tikrovės ir disponavo šiais dokumentais siekdami užmaskuoti kitą daromą nusikaltimą, t. y. neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Iš išteisintojo D. A. B., taip pat liudytojų G. J., Š. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad neužpildytų, tačiau antspauduotų CMR važtaraščių blankų UAB (duomenys neskelbtini) buvo nuolat, juos vairuotojai galėjo pasiimti nekontroliuojami, užpildyti juos turėdavo užsakovai. D. A. B. parodė, kad 2012-11-08 perdavė šiuos blankus užsakovo atstovu prisistačiusiam asmeniui, kuris vėliau atvežė jau užpildytus CMR blankus (t. 4, b. l. 157-158, 159-160, t. 7, b. l. 69, 160, 165, t. 10, b. l. 166-167, t. 11, b. l. 12-14). Ši D. A. B. nurodyta aplinkybė byloje nebuvo paneigta, ji atitinka ir bendrovėje susiklosčiusią praktiką, pagal kurią CMR važtaraščių blankai buvo perduodami užpildyti užsakovams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo atveju Tarptautinių krovinių važtaraščių suklastojimas D. A. B. ar E. B. inkriminuotas nebuvo, pareigos tikrinti užsakovo Tarptautiniame krovinio važtaraštyje nurodytą informaciją, jos teisingumą, nėra. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog D. A. B. ar E. B. būtų žinoję, kad jų turimi Tarptautiniai krovinio važtaraščiai yra suklastoti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime D. A. B. buvo nurodoma, kad D. A. B. perdavė E. B. suklastotą CMR važtaraštį Nr. 0001957 ir tris mobiliuosius telefonus, o CMR važtaraštį Nr. 0001958 perdavė J. J. 2012-11-08 degalinėje „Statoil“. Tačiau, remiantis D. A. B., E. B. bei J. J. parodymais, D. A. B. 2012-11-08 degalinėje „Statoil“ J. J. perdavė darbo ir poilsio grafiką, tuo tarpu Tarptautinis krovinio važtaraštis jam buvo perduotas anksčiau, jį jam perdavė E. B. (t. 4, b. l. 157-158, 159-160, t. 5, b. l. 6-7, 152-153, 155-156, 160-161). Teismui konstatavus, kad išteisintieji D. A. B. ir E. B. nežinojo apie užsakytų gabenti į Latviją ir Vokietiją dalinių krovinių turinį, taip pat nepaneigus aplinkybės, kad D. A. B. ir E. B. nebuvo žinoma, jog Tarptautiniai krovinių važtaraščiai buvo suklastoti, darytina išvada, kad D. A. B. ir E. B. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad D. A. B., E. B. ir J. J. buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo jas padarant, prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl išteisintiesiems skiriamų bausmių rūšies ir dydžio neanalizuojami.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą dėl vilkikų ir puspriekabių valstybinių numerių. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies (2-5 lapai) matyti, kad J. J. ir G. J. vairuotų vilkikų ir priekabų valstybiniai numeriai buvo sukeisti vietomis. Teismas laiko, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina nuosprendžio atitinkamoje dalyje nurodant, jog J. J. vairavo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o G. J. vairavo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2-5 lapai) padarytas rašymo apsirikimo klaidas nurodant, jog J. J. vairavo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o G. J. vairavo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).