Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei G. B. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, trečiasis asmuo - AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei G. B. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, trečiasis asmuo - AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), Šv. Arkangelo Rapolo parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, tarp G. K. ir G. K. (B.) apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei G. B. paliko esamą pavardę – B.; nustatė nepilnamečio vaiko O. K. gyvenamąją vietą su motina G. B., o iš tėvo G. K. priteisė išlaikymą - po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2016 m. kovo 8 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. K. tvarką; padalino santuokoje įgytą turtą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, 11 295 EUR kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidų padalijimo ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašo atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimo, kadangi jo turtinė padėtis nėra gera.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė apeliantui G. K. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 309 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 349 EUR, apeliantas G. K. sumokėjo 40 EUR žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra įmonės akcininkas, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų. Apeliantui antrinė teisinė pagalba nėra suteikta. Atsakovas neteikė prašymo atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir tenkinti apelianto prašymą - apsiriboti sumokėtu 40 EUR žyminiu mokesčiu, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (309 EUR) sumokėjimo atleisti.Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnį ir priėmė neteisėtą nutartį. Jis (apeliantas) turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas yra įkeistas bankui. Jis taip pat turi transporto priemonių, tačiau laiko neprotinga parduoti beveik 19 metų senumo transporto priemones tam, kad sumokėti žyminį mokestį. Tas pats pasakytina ir apie įmonės akcijas. Kito turto ir santaupų apeliantas neturi. Apeliantas gauna 1 000 EUR atlyginimą, tačiau iš jo moka išlaikymą 250 EUR, dengia kreditą 250 EUR, taip pat turi kitų įsipareigojimų, todėl 309 EUR dydžio žyminis mokestis jam yra reikšminga ir didelė suma, kurios jis šiuo metu negali sumokėti. Laiko, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia, kad gauna 1 000 EUR darbo užmokestį, taip pat turi turto – nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įmonės akcijų. Apeliantas G. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ vienintelis akcininkas, taip pat jos direktorius, įmonė veikia pelningai, taigi nėra pagrindo teigti, jog asmens turtinė padėtis šiuo metu apskritai yra sunki. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui ir mokamos kredito įmokos, nepaneigia fakto, kad turtas priklauso apeliantui.Be to apelianto gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis nei mokėtinas žyminis mokestis. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, ateityje negalės dirbti ir uždirbti, nėra. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apelianto finansinė padėtis šiuo metu yra bloga ir ateityje nepagerės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, apeliantui neprašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatytini apeliacinio skundo trūkumai, t.y. atsakovas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį, kadangi pagrindo apeliantą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties nėra.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai (tokie kaip pavyzdžiui, kad parduoti turimas transporto priemones žyminiam mokesčiui sumokėti, būtų neprotinga ir nelogiška) nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą bei atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.