Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-09-20 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą; 2) 2005-03-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 180 str. 1 d., 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., šią bausmę subendrinus su 2004-09-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m., 2006-03-06 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. V. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis D. V. 2007 m. gegužės 18 d., apie 23 val., Šilutėje, Gluosnių g. 13-22, J. G. buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu smūgį į veidą stovinčiam R. Š. , dėl to pastarasis nugriuvo, po to prie stalo sėdinčiam nukentėjusiajam R. Š. sudavė kumščiu smūgį į veidą, dėl to pastarasis vėl nugriuvo nuo kėdės ant grindų, o gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą ir koja spyrė ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinės ląstą. Dėl suduotų smūgių į krūtinės ląstą nukentėjusiajam buvo padarytos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus poodinės ir raumenų kraujosruvos dešinėje poraktikaulinėje ir krūtinkaulio srityse, dešiniojo ir kairiojo didžiųjų krūtinės raumenų srityse bei dešiniojo šonkaulių lanko zonoje, o dėl suduotų smūgių į veidą ir galvą padarė dešinės akies viršutinio voko ir paakio kraujosruvą bei kraujosruvą po akies obuolio jungine, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą, smulkius gleivinės įtrūkimus bei nubrozdinimus, kraujosruvą viršutinio žandikaulio dantenose, poodinę kraujosruvą smakro ir pasmakrio kairėje pusėje. Dėl suduotų smūgių į galvos sritį ir dėl to galvai atsitrenkiant į grindis, buvo padarytos didelės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – viršugalvyje ir ant kaktos dešinės pusės bei dešinio smilkinio, viršugalvio vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje, ant kairio smilkinio bei pakaušio kairėje pusėje ir poodinė kairės ausies kaušelio kraujosruva bei difuzinės ir židininės kraujosruvos smegenų minkštuosiuose dangaluose. Dėl šių suduotų smūgių visumos į veidą ir galvą nukentėjusiajam buvo sumušta galva ir dėl to išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame ir kairiajame didžiuosiuose pusrutuliuose, susidarė intracerebrinė dešinės smilkininės skilties kraujosruva, buvo sumušti galvos dešiniojo didžiojo pusrutulio smegenys. Dėl to išsiliejęs kraujas dešiniame šoniniame bei IV skilveliuose suspaudė smegenis, tai yra R. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko išsivysčius antrinėms smegenų kraujosruvoms bei didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui su kamieno įstrigimu ir protruzija per kraniotomijos angą, nukentėjusysis R. Š. 2007 m. gegužės 21 d. 18 val. 06 min. mirė Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Kaltinamasis D. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kartu su savo sugyventine J. G. , P. Z. ir R. Š. girtavo sugyventinės buto virtuvėje. R. Š. sumuštas nebuvo, tik skundėsi, kad skauda dantį. Jis pradėjo meilintis jo sugyventinei, sakė, kad D. V. jai per jaunas ir jam tas nepatiko. Kai baigėsi degtinė, jis išėjo jos nupirkti ir grįžęs pamatė, kad jo sugyventinė su R. Š. šoka. P. Z. jau buvo išėjęs. J. su juo šoko, nesipriešino. Kada jie vėl atsisėdo prie stalo, jis pradėjo R. Š. priekaištauti, kad jis meilinasi J. ir kaire ranka vieną ar du kartus sudavė į veidą. R. Š. nugriuvo ant žemės ir jis dar jam gulinčiam vieną ar du kartus kaire ranka sudavė į veidą. Kodėl būdamas dešiniarankis mušė kaire ranka, negali paaiškinti. Jis batus buvo nusimovęs, kojomis R. Š. nespardė. Tuo metu J. buvo išėjusi iš virtuvės. Kai grįžo, pasakė, kad jis baigtų mušti ir jis daugiau nieko nedarė. R. Š. iš lūpos bėgo kraujas, jis dar davė su kuo nusišluostyti. Po to vėl sėdėjo prie stalo ir gėrė. Vėliau pasiūlė jam likti miegoti. Anksti ryte jį pažadino ir palydėjo pro duris. Po kokių 3-4 valandų jis su J. išėjo parūkyti į koridorių ir jo gale, prie lango, pamatė gulintį R. Š. . Jis gulėjo ant nugaros, todėl jis pavertė jį ant šono ir po galva padėjo striukę.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. , apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2007 m. gegužės 18 d. jis buvo pas sugyventinę J. G. . Atėjo kaimynas P. su draugu R. Š. . Visi jie gėrė degtinę. P. išėjo, D. V. nuėjo į tualetą. Grįžęs pamatė, kad R. Š. kabinėjasi prie jo sugyventinės J. G. . Jis perspėjo jį nesikabinėti, tačiau R. Š. į tai nekreipė dėmesio. Sėdinčiam R. Š. jis sudavė du smūgius kumščiu į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo nuo kėdės ant žemės. Gulinčiam Š. jis sudavė vieną ar du kartus į veidą. J. G. neleido daugiau mušti, jį nustūmė. R. Š. jam smūgių nesudavė. Jis padėjo R. Š. atsistoti, pasodino ant kėdės. Kadangi R. Š. iš lūpos bėgo kraujas, jis padavė jam drėgną rankšluostį kraujui nusivalyti. Konfliktui pasibaigus, jie toliau gėrė degtinę. Jis paklojo lovą ir R. Š. miegojo pas juos. Ryte, apie 7 val., jis pažadino R. Š. , šis apsirengė ir išėjo. Apie 11 val. jis su J. išėjo parūkyti ir pamatė koridoriuje prie lango gulintį R. Š. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b.l. 107-108).

Kolegija tiki kaltinamojo parodymais tiek, kiek jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Jis teigia, kad smūgius R. Š. sudavė kaire ranka, nors negalėjo paaiškinti, kodėl būdamas dešiniarankis mušė kairiąja ranka. Teigė, kad R. Š. nespardė koja. Atkreiptinas dėmesys, kad jo parodymai nesutampa su liudytojos J. G. parodymais, kuri nurodo kai kurias kitas įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji B. Z. Š. parodė, kad 2007 m. gegužės 18 d., apie 16 val., atėjo sūnus R. Š., kuris buvo blaivus. R. Š. jokiais skausmais nesiskundė, išskyrus tai, kad jam skaudėjo dantį, kurį reikėjo traukti. Jo veidas sumuštas nebuvo. Kada R. Š. išėjo, ji nežino, nes grįžusi į namus jo neberado. Vyras sakė, kad jam kažkas paskambino ir jis išėjo. Tuo metu jis buvo susipykęs su sugyventine ir kartais pas juos miegodavo. Rolandas į namus daugiau nebegrįžo. 2007 m. gegužės 19 d., apie 20 val., atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad R. Š. buvo rastas namo laiptinėje be sąmonės ir išvežtas į ligoninę. Kas sumušė R. Š. , kur jį sumušė ir dėl ko sumušė, ji nežino. Byloje reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai 5223.19 Lt ir neturtinei žalai - 40000 litų. Į turtinės žalos dydį įeina ir paminklo kaina – 3000 Lt. Paminklo ji dar neužsisakė.

Liudytojas P. Z. patvirtino tas aplinkybes, kad 2007 m. gegužės 18 dieną, apie 18 val., sutiko pažįstamą R. Š. , kuris buvo išgėręs. Skundėsi, kad skauda dantį. Ant R. veido sumušimo žymių nesimatė ir pats R. nesisakė, kad būtų sumuštas. Tik jo akis buvo raudona. Kartu su R. jis nuėjo pas kaimynę J. G. , kur jau buvo D. V. , išgėrė du stikliukus degtinės ir išėjo namo. Jokio konflikto tuo metu nebuvo.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2007 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, su kaimynu P. Z. pas jį namuose gėrė degtinę. Kai pritrūko degtinės, kaimynas išėjo jos parnešti ir tuo metu atėjo D. V. . Jie nuėjo į jos butą. P. Z. iš parduotuvės sugrįžo su draugu R. Tuo metu jau buvo vakaras. Išgėrė, P. Z. išėjo namo, o jie trise gėrė toliau. R. Š. sumuštas nebuvo, tik jo akis buvo raudona.. Po to, V. išėjo dar parnešti degtinės. Ji liko su R. dviese virtuvėje, šoko. Grįžęs D. V. pamatė juos šokant apsikabinusius ir supyko. Priėjęs jis pastūmė R. Š. ir šis pargriuvo. Ji nuėjo į kambarį, nes nenorėjo girdėti ginčo, nes vyrai susistumdė. Ji grįžo į virtuvę už kokių 5 minučių. R. Š. gulėjo ant grindų. V. stovėjo šalia R.. Pakėlus R., jie toliau gėrė degtinę. R. guodėsi, jog jam skauda dantis. Jokio kraujo ji nematė. Ji pasiūlė jam atsigulti ant fotelio. Ryte D. V. pakėlė R. ir palydėjo pro duris. Po pusvalandžio jie išėjo į koridorių parūkyti ir pamatė ten gulintį R. bei iškvietė greitąją medicininę pagalbą.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytoja nurodo labai skirtingą laiko tarpą, po kurio jie išėjo į koridorių parūkyti ir pamatė gulintį R. Š. . Šiuo atveju kolegija tiki liudytojos parodymais.

Iš papildomos specialisto išvados Nr. KM 17/07(03) nustatyta, kad po patirtos sunkios galvos traumos R. Š. atlikti savarankiškus veiksmus – judėti, gintis, šaukti, eiti negalėjo (t.1, b.l. 36-38).

Teismo medicinos ekspertas kategoriškai patvirtino, kad po padarytų sužalojimų R. Š. negalėjo savarankiškai judėti. Remdamasis BPK 276 str. 4 d., teismas šiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos M. G. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, kada jai buvo paaiškinta jos teisė neduoti parodymų prieš savo anūką. Šiuos parodymus kolegija vertina kaip įrodymus.

Liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos anūkas D. V. 2007 metais gruodžio mėnesį susipažino su J. G. ir su ja pradėjo gyventi. Matėsi, kad D. V. labai mylėjo J. G. D. V. buvo pavydus ir labai visiems pavydėjo J. G. . Nuo to laiko, kai D. V. susipažino su J. G. , jis ne kartą bandė žudytis, tai yra pjovėsi rankų venas, kaklą, buvo prisigėręs vaistų, dėl to gulėjo Reanimacijos skyriuje. 2007 m. gegužės mėnesio viduryje D. V. grįžo iš J. G. , sakydamas, kad su J. G. išsiskyrė, tačiau dėl ko jie nusprendė kartu nebegyventi, nepaaiškino. Po dviejų dienų D. V. nuėjo pas J. G. parsinešti paliktų batų ir į namus negrįžo. 2007 m. gegužės 20 d., apie 10 val., pas ją atėjo D. V. brolis, kuris pasakė, jog policijos pareigūnai išsivežė D. V. ir jo draugę J. G. apklausai dėl sumušto vaikino. Vėliau atėjusi J. G. papasakojo, kad kaimynas P. atsivedė draugą, su kuriuo ji ir V. gėrė alkoholinius gėrimus. Minėjo, kad D. V. P. draugui sudavė smūgį į veidą, tačiau kiek kartų ir už ką sudavė, nesakė, o ji ir neklausė. Iš J. G. ji mažai ką sužinojo, nes G. pasakė, kad mažai ką prisimena. J. G. dar pasakė, kad Petro draugą, kuris buvo stipriai girtas ir negalėjo paeiti, paguldė savo kambaryje ant sulankstomo fotelio. Atsikėlę ryte pamatė, kad vaikinas į nieką nereaguoja, todėl nutarė su D. V. jį ištempti į koridorių, nes pasimetė, išsigando dėl vaikino sveikatos.

Šie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties kaltinamasis, skirtingai negu liudytoja J. G. , ir nurodo, kad parūkyti jie išėjo tik po 3-4 valandų.

Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis su savo sugyventine iš tiesų ištempė negalintį paeiti R. Š. į koridorių ir paguldė kitame jo gale prie laiptų.

Iš Specialisto išvados Nr. M 496/07(03) nustatyta, kad R. Š. mirė nuo galvos sumušimo kraujui išsiliejimus po kietuoju smegenų dangalu, esant intracerebrinei hematomai ir galvos smegenų sumušimui, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius antrinėms smegenų kraujosruvoms, didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui su kamieno įstrigimu ir protruzija per kraniotomijos angą (t.1, b.l. 27-34).

Iš tos pačios specialisto išvados nustatyta, jog tikėtina, kad didelės kraujosrūvos galvos skliauto minkštųjų audinių dešinėje ir kairėje pusėje galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą pagrindą ar plokščią paviršių. Kairėje pusėje hematoma yra didesnė, todėl teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad ji galėjo atsirasti R. Š. nugriuvus tuomet, kai jis stovėjo. Tai patvirtina liudytojos J. G. parodymus, kad kaltinamasis sudavė R. Š. , kai jis stovėjo, ir tuomet šis nugriuvo. Po to, kaip teigia J. G. , ji išėjo ir nematė, kas vyksta toliau. Tą aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis. Kolegija tiki kaltinamojo parodymais, kad kitą smūgį jis sudavė R. Š. jau tuomet, kai jie sėdėjo ant kėdės, ir pastarasis vėl nugriuvo, nes dešinėje pusėje hematoma mažesnė. Taigi liudytoja parodė tas aplinkybes, kurias ji matė, o kaltinamasis stengiasi sušvelninti savo padėtį teigdamas, kad sudavė tik vieną smūgį, nuo kurio R. Š. nugriuvo. Todėl kolegija nustato, kad į galvą buvo suduoti 3 smūgiai.

Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis batu apauta koja spardė R. Š. į galvą. Jis teigia, kad buvo nusiavęs batus. Tačiau, kaip ir patvirtino teismo medicinos ekspertas, koja jis 5 kartus spyrė R. Š. į krūtinės ląstą, nes tokie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja, neapauta batu. Teismo medicinos ekspertas patvirtino ir tą aplinkybę, kad visi sumušimai padaryti vienu metu.

Iš 2007-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolų nustatyta, kad įvykio vietos yra (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame bute, kur ant šaldytuvo rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, bei (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kur rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b.l. 7-10, 13-17).

Iš 2007-06-29 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš įvykio vietos paimtos dėmių, panašių į kraują, nuoplovos ir rankšluostis, kuris apžiūrėtas (t. 1, b.l. 18-20).

Bendrosios praktikos slaugytoja L. U. pateikė nukentėjusiojo R. Š. drabužius (t.1, b.l. 46), kurie apžiūrėti (t.1, b.l. 47-49).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1356/07(03) nustatyta, kad R. Š. kraujyje rasta 0,97 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 41).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. V. , panaudojant žmogaus kūno imitaciją, parodė, kaip ir kur sumušė R. Š. (t.1, b.l. 118-122).

Surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis ir teigia, kad nenužudė nukentėjusiojo, nežino, kaip tai atsitiko, tačiau tai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Kadangi kaltinamasis tyčia smogė nukentėjusiajam į galvą, padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis smogdamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą-galvą, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau leido tokioms pasekmėms atsirasti. Taigi nužudymas padarytas netiesiogine, nekonkretizuota tyčia. Todėl jis atsako už pasekmes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama nei kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, nei kaip nužudymas, padarytas peržengus būtinosios ginties ribas. Šios aplinkybės byloje nenustatytos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes kaltinamasis nebuvo nuoširdus, neprisipažino padaręs nužudymą, o jo prisipažinimas, kad sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam negali būti laikomas prisipažinimu padarius nusikaltimą ir nuoširdžiu gailėjimusi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusiosios Z. B. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes jis pagrįstas. Prokuroro civilinis ieškinys taip pat tenkintinas.

Nukentėjusioji prašo dėl sūnaus mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteisti 40000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad dėl sūnaus mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji dėl tragiškos sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis D. V. neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 2223,19 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji dėl paminklo pastatymo teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jo vertė ir pastatymas jai kainuos 3000 litų.

Iš kaltinamojo priteistinos ir proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. D. V. anksčiau teistas. Turėdamas neišnykusį teistumą jis vėl padarė labai sunkų nusikaltimą. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmės yra negrįžtamos, buvo nužudytas jaunas žmogus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu numatytas BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis ( 2000-09-26 Įstatymo redakcija Nr. VIII-1968).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d., ir nuteisti 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2007 m. gegužės 20 d. į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką.

Kardomosios priemonės nekeisti.

Iš D. V. nukentėjusiajai B. Z. Š. priteisti 40 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, ir 2223,19 Lt turtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai – 5992,32 Lt gydymo išlaidų ir 30 Lt valstybei proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.