Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. K. gynėjo advokato A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, nuo 2018 m. kovo 19 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kaltinama tuo, kad:

1.1. ji, 2016 m. gruodžio mėnesį, Šv. Kalėdų laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodama, kad G. K. nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodama G. K. bejėgiška būkle dėl jos negalėjimo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, jos asmeninių ypatybių ir baimės, artimų santykių su ja kaip seserimi bei su jos mažamečiais vaikais, dėl jos pačios šeimoje esančios smurtinės aplinkos, dėl to G. K. negalėjo adekvačiai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams, veikdama bendrininkų grupe kartu su V. M., bendrais veiksmais liepė atsigulti nepilnametei G. K. į jų lovą, V. M. prievarta nurengus G. K. nuogai, V. M. nusirengus nuogai, pati nusirengė ir G. K. akivaizdoje lytiškai santykiavo su V. M., tokiais savo ir V. M. bendrais veiksmais atliko nukentėjusiosios G. K., jaunesnės negu 16 metų amžiaus, tvirkinimo veiksmus;

1.2. be to, ji 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodama, kad G. K. yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodama G. K. bejėgiška būkle dėl jos negalėjimo pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, jos asmeninių ypatybių ir baimės, artimų santykių su ja kaip seserimi bei su jos mažamečiais vaikais, dėl jos pačios šeimoje esančios smurtinės aplinkos, dėl to G. K. negalėjo adekvačiai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams, veikdama bendrininkų grupe su V. M. bei A. J., bendrais veiksmais įtraukė nepilnametę G. K. žaisti žaidimą „Tiesa-drąsa“, kurį žaidžiant, nepilnametei mažiausiai 1 kartą skyrė užduotį visų akivaizdoje ant stalo šokti viliotinį (striptizą) apnuoginant krūtinę, nurodė G. K. leisti A. J. liesti jos kūną, kur jis panorės, pasėdėti A. J. ant kelių apsižergus jį, pasibučiuoti su A. J. liežuviu paliečiant A. J. liežuvį, nurodė G. K. glostyti V. M. kūną užkišus ranką po drabužiais, nepilnametei G. K. įvykdžius skirtas užduotis, tokiais savo tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą, atliko tvirkinamuosius veiksmus jaunesnės negu 16 metų G. K. atžvilgiu;

1.3. be to, ji laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupe su V. M. bei A. J. tvirkindama nepilnametę G. K., gim. (duomenys neskelbtini), esančią bejėgiškos būklės dėl jos nepakankamo seksualinės prievartos pobūdžio ir reikšmės supratimo, asmenybės ypatumų ir baimės, artimų santykių su ja kaip seserimi bei jos mažamečiais vaikais, dėl jos pačios šeimoje buvusios smurtinės aplinkos, dėl to G. K. negalėjo adekvačiai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams, sukėlė nukentėjusiajai laikiną psichikos sutrikimą – potrauminio streso sutrikimą F43.1, t. y. bendrais veiksmais su A. J. bei V. M., G. K., buvusiai bejėgiškoje būklėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą;

1.4. be to, ji laikotarpiu nuo 2016 m. vasaros iki 2016 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su V. M., bendrais veiksmais, naudodama psichinę prievartą, sistemingai baugino savo mažamečius vaikus: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sistemingai baugino vaikus, kad jeigu jie kam nors pasakys tiesą, kas vyksta jų namuose, kam nors pasakys, kad naudojamas smurtas, vaikai bus paimti iš šeimos ir patalpinti į vaikų namus, augs be tėvų, tokiu būdu sąmoningai mažamečius vaikus vertė nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje, patirti psichologinį diskomfortą.

2. R. K. 2017 m. vasario 7 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

3. 2018 m. gegužės 22 d. paskelbta R. K. paieška. 2018 m. birželio 8 d., 20.42 val., kaltinamoji sulaikyta (duomenys neskelbtini).

4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 9 d. nutartimi R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui. Suėmimo terminas pratęstas 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. spalio 22 d. ir 2019 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimis. Paskutinį kartą kardomoji priemonė pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 8 d.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Įtariamosios R. K. gynėjo advokato A. J. skundas atmetamas.

8. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajai R. K. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

8.1. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamoji galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tačiau sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

8.2. Aukštesnysis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas: tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų G. K., V. M., M. M., A. M., liudytojų E. D., M. V., E. B., K. Š. apklausų protokoluose, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose ir kitoje bylos medžiagoje.

8.3. Taip pat suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tik tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

8.4. Teisėjų kolegija pritaria Kauno apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti kaltinimai R. K., įstatymas numato gan griežtas laisvės atėmimo bausmes – iki ketverių (BK 145 straipsnio 2 dalis) ir iki penkerių metų (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 153 straipsnio 1 dalis).

8.5. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Nutartį priėmęs Kauno apylinkės teismas pratęsė R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesnio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą Kauno apylinkės teismas nustatė pagrįstai, todėl kaltinamosios R. K. gynėjo skundo argumentai, kad priimta nutartis nepagrįsta, o paskirta (pratęsta) kardomoji priemonė neadekvati ir neproporcinga, priimta neįvertinus kaltinamosios sveikatos būklės, suėmime išbūto laiko, tai, kad ji slapstėsi ne nuo ikiteisminio tyrimo, o nuo kito įtariamojo – V. M., kad kitam kaltinamajam, kuris kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, yra ne kartą teistas, paskirta žymiai švelnesnė kardomoji priemonė, atmetami.

8.6. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. 2017 m. vasario 7 d. nutarimu buvo paskirtos vienos iš švelnesnių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas. Tačiau šios kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, neužtikrinto baudžiamojo proceso tikslų – įtariamosios (kaltinamosios) dalyvavimo procese, nes R. K. siekiant įteikti galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamosios surasti nepavyko – telefonas buvo išjungtas, o pareigūnams susisiekus su kitu įtariamuoju – V. M., šis paaiškino, kad įtariamoji galimai susirado kitą sugyventinį ir išvyko iš gyvenamos vietos, taip pažeisdama kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimus. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius irgi pateikė duomenimis, kad R. K. išvykusi iš (duomenys neskelbtini) rajono. Iš įtariamosios (kaltinamosios) sesers policijos pareigūnams sužinojus R. K. naudojamo telefono numerį ir susisiekus su šia, įtariamoji (kaltinamoji), nors ir negalėjo paaiškinti priežasties, kodėl pareigūnams nepranešė apie savo išvykimą, telefono numerio pakeitimą, tačiau pažadėjo kitą dieną, tai yra 2018 m. gegužės 8 d. 13.30 val. atvykti į Kauno apskrities VPK. Tačiau R. K. į apklausą nurodytu laiku neatvyko. Dar daugiau, kaip policijos pareigūnus informavo įtariamosios (kaltinamosios) sesuo A. G., iš kurios pareigūnė ir sužinojo R. K. telefono numerį, įtariamoji (kaltinamoji) paskambinusi seseriai šią ne tik išplūdo, kad atskleidė pareigūnams jos telefono numerį, bet ir pareiškė, kad į apklausas nevyks. Vėliau susisiekti nurodytu telefono numeriu su R. K. policijos pareigūnams jau nebepavyko, numeris būdavo išjungtas. Paskelbus įtariamosios R. K. paiešką, vykdant procesines prievartos priemones, buvo nustatyta, kad pastaroji aktyviai slapstosi nuo pareigūnų, juos klaidina, pavykus susisiekti su įtariamąja (kaltinamąja) telefonu (kitu abonentiniu numeriu), ši savo gyvenamos vietos adresą nurodyti atsisakė, nors ir pažadėjo atvykti į Kauno apskrities VPK, tačiau vėl neatvyko. Kontroliuojant pokalbius, perduodamus elektroninių ryšių tinklais, buvo nustatyta ne tik tai, kad R. K. renka informaciją, kaip naudotis telefonu, kad nebūtų galima nustatyti jos buvimo vietos, bet ir kitam paskambinusiam asmeniui nurodo, jog jeigu paskambins tyrėja, sakytų, kad ji (R. K.) užsienyje, o ne Lietuvoje. Netgi 2018 m. birželio 8 d. policijos pareigūnams sulaikius įtariamąją (kaltinamąją) ši prisistatė kito asmens vardu, slėpė savo anketinius duomenis.

8.7. Paminėti duomenys paneigia R. K. gynėjo skundo argumentą, kad kaltinamoji slapstėsi ne nuo policijos pareigūnų, o nuo savo buvusio sugyventinio, kito įtariamojo V. M., bijodama šio smurto. Iš šių duomenų akivaizdu ir tai, kad R. K. ne tiesiog išvyko gyventi į kitą vietą, nepranešusi apie tai policijos pareigūnams, negavusi leidimo, o ėmėsi aktyvių, valingų veiksmų tam, kad pareigūnai nesužinotų jos buvimo vietos, negalėtų jos surasti, tokiu būdu trukdydama ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

8.8. Skunde kaltinamosios gynėjas taip pat nurodo, kad esant suėmime pablogėjo R. K. sveikatos būklė, jai skiriamas gydymas neadekvatus. Šiuo skundo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims (straipsnio 1 dalis), o suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (4 dalis).

8.9. Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo individualiai, vertinamos tik su tuo asmeniu susijusios aplinkybės, todėl ir faktinės bylos aplinkybės jų atžvilgiu vertinamos individualiai. Dėl to teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės paskyrimo (pratęsimo) kaltinamajai R. K. pagrįstumo klausimą, nėra saistomas kitų šioje byloje priimtų procesinių sprendimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtingai negu R. K., kitas kaltinamasis – V. M., jam paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė.

9. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o vėliau ir pratęsė šios kardomosios priemonės terminus.

10. Skunde kaltinamosios gynėjas taip pat teigia, kad per 8 mėnesių įkalinimo terminą R. K. savo klaidą suprato ir padarė išvadas, todėl nepagrįsta Kauno apylinkės teismo išvada, kad suėmimo sąlygos nepasikeitė ir neišnyko.

10.1. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (EŽTT sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, Nr. 47679/99). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes (kaltinamosios aktyvų, valingą elgesį siekiant pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo (teismo)) konstatuoja, kad R. K. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtosios teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas ir reikalingas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

10.2. Tačiau pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, jos padaryti nusikaltimai apysunkiai, o 2019 m. vasario 1 d. pratęsto suėmimo terminui pasibaigus, kaltinamoji bus suėmime praleidusi beveik vienerius metus laiko. Todėl baudžiamąją bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismas turi imtis visų priemonių bylai užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nepavykus baigti baudžiamosios bylos per pratęsto suėmimo terminą turi būti apsvarstytas, įvertintas ir patikrintas kaltinamosios R. K. teiginys (ir galimybė), kad jos santykiai su seserimi A. G. (ar (kaip nurodyta 2019-02-01 teismo posėdžio protokole) G.) pagerėjo ir kaltinamoji turėtų galimybę gyventi pas seserį. Taip pat iš naujo įvertinta ir tai, ar pakankamai ilgas suėmime išbūtas laiko tarpas nemažina tikimybės, kad kaltinamoji R. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo, ar nėra alternatyvių priemonių jos atvykimui į teismą, dalyvavimui baudžiamosios bylos nagrinėjime užtikrinti.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Kauno apylinkės teismo nutartį. Šis teismas, pratęsdamas kaltinamajai R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimus ir jų laikėsi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamosios R. K. gynėjo advokato A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.