Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-39-850/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
2-39-850/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02207-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
E. L., V. L.
Atsakovas
L. M., A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-39-850/2016Proceso Nr. 2-46-3-02207-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.5. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Tauragė

T. T. rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovei E. L., atsakovams L. M., A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir E. L. patikslintą ieškinį atsakovams L. M., A. M., dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir neteisėtų statinių nugriovimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. L. ir E. L. prašo teismo įpareigoti atsakovus L. M. ir A. M. atitraukti savavališkai neteisėtai užtvertą statinį – laikiną tvorą nuo ieškovų žemės nuosavybės ribos. Ieškinyje nurodė, kad gyvenamojoje vietoje, sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jau 41 metus – nuo 1974 metų. Jiems nuosavybės teise prie sodybos priklauso 22 arai žemės, kurią išsipirko T. T. rajono valdybos potvarkį 1992 metais. 2015-08-14, atlikus ieškovams priklausančio sklypo geodezinį matavimą nustatyta, kad atsakovai, kurie sodybą adresu (duomenys neskelbtini) su 0,18 ha žemės, nusipirko 2014-02-28, pasisavino du arus ieškovams priklausančios žemės. Tai padaryta 2015-01-22 atsakovams išsikvietus matininką T. L., kuris jų sklypo ilgį sutrumpino 8 m., plotį padidino 3 m., tokiu būdu atsakovų sklypo gale palikdamas 7 arų laisvos valstybinės žemės plotą, taigi atsakovai kaip savo naudojasi 25 arais žemės. Šiuo metu atsakovai tarp ieškovų ir atsakovų sklypų ribos yra užtvėrę laikiną tvorą, kuri du metrus įsiterpusi į ieškovams priklausantį sklypą.

Ieškovė E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad sklypus skiriančią tvorą buvo pasistatę ieškovai ir už jos laikotarpiu nuo 1975 ar 1976 iki 1980 metų, iki 3 metrų atstumu nuo tvoros augino daržoves. Atsakovai savo tvorą užsitvėrė 10 cm atitraukę nuo tos buvusios tvoros į savo pusę, nors, ieškovės teigimu, turėjo atitraukti 2,50 m. nuo vasarinės virtuvės.

A. L. M. ir A. M. ieškinį prašo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti jų naudai iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-28 įkeisto žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi įsigijo 0,1800 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini)T. T. r. Įsigyjamos žemės sklypo ribos buvo aiškios, jas žymėjo tvora, kuri buvo įregistruota viešame registre ir parduota kartu su kitu turtu. Kadangi perkant žemės sklypą su pastatais nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, tai atliko jų pakviestas matininkas J. L., kuris nustatė tikslų atsakovams priklausančio sklypo plotą, t.y. 0,1858 ha, šie patikslinti duomenys, pagal matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2015-04-30 buvo įregistruoti viešame registre. Kadastriniai matavimai buvo atlikti išlaikant visas procedūras, suderinti su atitinkamu viešojo administravimo subjektu, nebuvo apskųsti, taigi žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, todėl, nepanaikinus nuosavybės teisių viešame registre į atsakovams priklausantį žemės sklypą, keisti jo ribas neįmanoma, tuo pačiu ir nugriauti tvorą, esančią atsakovų žemėje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. M. paaiškino, kad su atliktais geodeziniais matavimais ieškovai sutiko, ir tik po mėnesio vėl pradėjo reikšti pretenzijas. Tvorą patys pasistatė po to, kai ieškovė ją nuardė, atliktų geodezinių matavimų pagrindu, papildomai atitraukdami 10 cm į savo pusę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus atitraukti šalių sklypus skiriančią tvorą nuo ieškovų žemės ribos, nors ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ir nenurodydami konkrečios teisės normos, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašo ieškinį tenkinti CK 4.45 straipsnio pagrindu, t.y. ieškovai atsakovams reiškia vindikacinį ieškinį. Taigi, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, kitaip tariant, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo nepažeidžiant kitų asmenų teisių.

Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, gali būti keičiamos sklypo ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra gretimų sklypų savininkai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad 0,2200 ha žemės sklypas, unikalus, T. T. r., 1996-10-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra registruotas ieškovo V. L. vardu (b.l. 20, 21). Žemės sklypas, 0,1858 ha, unikalus, su jame esančiais statiniais, T. T. r. sav., , registruotas atsakovų L. M. ir A. M. vardu (b.l. 36-37). Iš Įkeisto žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties (b.l. 59-84) nustatyta, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas su priklausiniais įsigytas 2014-02-28, įsigyto žemės sklypo plotas – 0,1800 ha. Nustatyta, kad minimi šalims priklausantys žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, t.y. jų įsigijimo metu šių žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Tuo tikslu atsakovai kreipėsi į matininką J. L., kuris, atlikęs kadastrinius matavimus, 2015-02-06 parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (b.l. 51-58). Šių duomenų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio T. T. ir Pagėgių skyriaus atsakingas pareigūnas 2015-04-22 priėmė sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. T. T. rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, patvirtino minimą kadastro duomenų bylą (b.l. 50). Šio sprendimo pagrindu viešajame registre buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas ir 2015-04-30 įregistruoti patikslinti atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai duomenys (b.l. 46-49), pagal kuriuos atsakovams priklausančio sklypo plotas yra 0,1858 ha. Ieškovų prašymu“ matininkė I. J. 2015-08-14 parengė ieškovams priklausančio žemės sklypo planą, kuriuo nustatė, kad sklypo, esančio T. T. r. sav., plotas yra 2010 m², bei pažymėjo, kad savininko pageidaujamas sklypo plotas 2140 m², t.y. pagal jo pageidavimą sklypo ribos turėtų būti atitrauktos 2 metrus į atsakovų sklypo pusę.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka (21 str. 3 d.).

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad sklypų riboženklių bei tvoros tarp šalių sklypų niekada gyvenime nėra buvę ir nėra, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė E. L. teigė, kad dar iki 1975 metų tokią tvorą ieškovai buvo pasistatę, tačiau jokių įrodymų, kad tvorą pastatė būtent ieškovai, byloje nėra, priešingai – T. T. rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais nustatyta, kad šalis skirianti tvora priklausė atsakovams (b.l. 88-91). Sprendžiant ginčą šioje byloje pažymėtina, kad aplinkybė, kas pastatė šalių sklypus skiriančią tvorą, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju reikšmingos yra kitos aplinkybės – turimų dokumentų analizė, faktiškai valdomų sklypų ribos, kiti įrodymai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu atsakovų tarp šalių sklypų pastatyta tvora (b.l. 32) įrengta iš esmės anksčiau buvusios tvoros, kurią buvo nuardę ieškovai, vietoje, tik atitraukus ją 10 centimetrų į atsakovų sklypo pusę. Ieškovė įrodinėja, kad laikotarpiu nuo 1975 ar 1976 metų iki 1980 metų, iki 3 metrų atstumu už tvoros, kaimynų pusėje, augino daržoves, taigi pati tvora faktiškai buvusi pastatyta ne ant kaimyninių sklypų ribos, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vienok, netgi darant prielaidą, kad ieškovai faktiškai naudojosi tam tikra žemės dalimi, esančia už sklypus skiriančios tvoros, prieš daugiau kaip 35 metus, ši aplinkybė negali būti laikoma reikšminga nustatant sklypo ribas, nes tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje turi būti vertinamos faktiškai valdomų sklypų ribos. Akivaizdu, kad atsakovams įsigijus žemės sklypą su priklausiniais ., faktinė sklypų riba buvo ties tvora, kurią ieškovai vėliau nuardė – byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai naudojosi ir tam tikru žemės sklypo plotu, esančiu kaimynų pusėje už tvoros. Teismo posėdyje liudytojais apklausti: matininkė I. J. parodė, kad ji atliko ieškovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Kadangi kaimynų sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti pagal buvusią tvorą, šių matavimų pagrindu ji padarė ieškovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, pagal jau nustatytą sklypų ribą, t.y. ribą „pritraukė“ prie jau esamų matavimų. Kadangi užsakovė L prašė atmatuoti daugiau, ji nubrėžė papildomą liniją, nors įstatymas to nenumato. Plėstis į atsakovų sklypo pusę ieškovai negalėjo ir pagal abrisą, kuris rodė, kad sklypas turėjo ilgėti į priešingą, tai yra miško pusę. Miško taksaciją turėtų atlikti žemėtvarkos skyrius. L. su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais sutiko, t.y. kad sklypo riba yra tvora. Leistina paklaida yra galima, šiuo atveju, išmatavus ieškovų sklypą, ji nebuvo viršyta. Savininkas pats turi susitvarkyti savo nuosavybę iki galo, ir ne po 20 metų, o laiku; matininkas J. L. parodė, kad atliko atsakovams priklausančio sklypo matavimus, žemėtvarkos skyrius nenustatė pažeidimų ir planą patvirtino. Orientyrai sklypų riboms nustatyti buvo atstumai, užfiksuoti žemėtvarkos dokumentuose, pagal kuriuos buvo suformuoti sklypai, taip pat buvo žiūrėta į atstumus tarp pastatų, vėliau darytas ortofotografines nuotraukas ir visi šie duomenys sutapo. Marozai sklypą nupirko pagal buvusias ribas, kurios nėra pakitusios.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad matininkai teisingai nustatė gretimų sklypų ribas pagal turimus dokumentus, tame tarpe įvertinę ir abriso, kurio ieškovai teismui nepateikė, duomenis, pagal šalių faktiškai valdomų sklypų ribą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypų ribos, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Byloje neįrodyta, kad ieškovų sklypo plotas būtų sumažėjęs dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų po to, kai jie įsigijo šį sklypą nuosavybėn. Teismas negali nesutikti su atsakovų argumentais, kad kol nėra panaikintos nuosavybės teisės viešame registre į atsakovams priklausantį žemės sklypą, keisti kaimyninių žemės sklypų ribas negalima. Aplinkybę, kad ieškovų ginčijamos sklypų ribos yra nustatytos tinkamai pripažino ir viešojo administravimo subjektai, kuriems pagal pavestas funkcija tokia pareiga yra nustatyta (b.l. 99, 118-121), ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pagėgių T. T. skyriaus priimtų administracinių sprendimų neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nors tokia teisė jiems ir būdavo išaiškinama.

Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas padidėjo 0,0058 ha, tuo tarpu atlikus ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo plotas sumažėjo 0.109 ha. Vienok, nustačius, kad žemės sklypo riba kadastrinių matavimų metu nustatyta pagal kaimyninių sklypų riboje buvusią tvorą, netgi šiek tiek (10 centimetrų) ją patraukus į atsakovų sklypo pusę, negalima teigti, kad tokiu būdu buvo pažeistos ieškovų turtinės teisės. Liudytojais apklausti matininkai parodė, kad faktinės ieškovų sklypo ribos turėtų būti pratęstos ne į ieškovų ginčijamą pusę, o į priešingą, tai matyti iš abriso, kurį ieškovai pateikė matininkei I. J., tokiu būdu teismas, turėdamas pagrįstus duomenis, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški, o tvora atsakovų pastatyta iš esmės ant šios ribos, neturi pagrindo spręsti dėl sklypų ribų perkėlimo į atsakovų pusę, taip pat neturi teisinio pagrindo atsakovus perkelti tvorą ieškovų prašomu 2 metrų atstumu. Nors ieškovai teigia, kad atsakovams priklausančio sklypo ribos turėtų būti perstumtos į kitoje jų sklypo pusėje esančios valstybinės žemės pusę, toks veiksmas nėra galimas, nes sklypų ribos turi būti nustatytos tokios, kokios buvo nuosavybės įsigijimo metu, be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio T. T. ir Pagėgių skyriaus 2015-12-08 rašto (b.l. 96) matyti, kad su atsakovais valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta, taigi ši žemė jiems nepriklauso jokio sandorio ar valstybės ar savivaldybės institucijos priimto teisės akto pagrindu. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar su atsakovų žeme besiribojanti laisva valstybinė žemė jiems išnuomota ar ne, ar atsakovai yra pateikę prašymą ja laikinai naudotis (b.l. 133) ją išsinuomoti (134), tarp šalių sprendžiamam ginčui teisinės reikšmės neturi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). A. L. M. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatei sumokėjo 200 eurų (b.l. 93). Pagal CKP 98 str. nuostatas, priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip kartu teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Ieškovės už advokato pagalbą prašoma priteisti suma neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovei turėtų būti atlyginta, tačiau CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai yra senatvės pensininkai, o ieškovui V. L. neterminuotai yra nustatytas ir didelis specialiųjų poreikių lygis (b.l. 131-132). Pažymėtina, kad ginčijamų žemės sklypų dalies rinkos kaina nėra didelė, ieškovai, neturėdami teisinio išsilavinimo, nesugebėjo teisingai įvertinti faktinių aplinkybių, dėl ko buvo įsitikinę, kad ieškinys pagrįstas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas iš ieškovų atsakovei L. M. priteistiną sumą advokato pagalbai apmokėti mažina 50 procentų.

Iš ieškovų priteistina 9,48 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

I. V. L ir E. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. L. ir E. L. solidariai, atsakovų L. M. ir A. M. naudai, 100 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovų V. L. ir E. L. 9,48 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

T. E. Mockaitis