Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovės A. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-864-589/2016 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. prašė teismo nutraukti išlaikymo atsakovei A. B. mokėjimą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur, priteistą iš ieškovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-16 sprendimu.

Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis yra žymiai pagerėjusi, todėl jis neprivalo teikti išlaikymo atsakovei. Paaiškino, jog po teismo sprendimo priėmimo atsakovė paveldėjo 3 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja ir gauna pajamas, prekiauja turguje, sumokėjo antstolei nemažo dydžio skolą, gauna netekto darbingumo pensiją, nepilnamečių vaikų neturi.

Teigė, jog ieškovas neteko darbo, registruotas darbo biržoje, nebeturi ūkio ir įmonės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-16 priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš R. B. atsakovei A. B. išlaikymą po 40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki atsakovė bus neįgali ir nedarbinga, bet ne ilgiau kaip iki jos gyvos galvos.

Nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis keitėsi, šalys įgijo naujo nekilnojamojo turto: atsakovė paveldėjo tik dalį žemės sklypų, o ieškovas įgijo kelis žemės sklypus, butą, (duomenys neskelbtini). Pripažino atsakovės galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas nei gaunama netekto darbingumo pensija, mažesnėmis nei ieškovo. Nustatė, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo šiuo metu esama sveikatos būklė neleistų jam dirbti ar ieškoti darbo, bei atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas savo prievolės teikti išlaikymą atsakovei nevykdė nuo pat teismo sprendimo priėmimo dienos, kai ieškovas gaudavo pakankamas pajamas teikti tokio dydžio išlaikymą atsakovei. Konstatavo nebuvus pateikta įrodymų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad atsakovė prekiauja turguje ir gauna pajamas. Nurodė, jog ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių butui, (duomenys neskelbtini), nesant nuomojamam.

Nurodė, jog ieškovas neginčijo atsakovės pateikto skaičiavimo ir nepateikė jokių skaičiavimų, kurie jo nuomone, patenkintų minimalius atsakovės poreikius pragyvenimui. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovei nedarbingumo lygis nustatytas neterminuotai ir ji negali konkuruoti darbo rinkoje su sveikatos problemų neturinčiais asmenimis ir gauti didesnes pajamas, ieškovo prašymą nutraukti išlaikymą atmetė ir, įvertinęs ieškovo darbinį užimtumą, sveikatos būklę bei turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydį sumažino iki 40 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti.

Teigia, kad šalys neaugina bendro savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamečio vaiko, atsakovė nedarbinga tik iš dalies, jos sveikatos būklė leidžia dirbti tam tikrus darbus, ji gali dirbti, turi (pakankamai) nekilnojamojo turto, gauna reguliarią netekto darbingumo pensiją, be to uždarbiauja nelegaliai turguje, todėl aplinkybės visiškai kitokios nei buvo 2012 m. nutraukiant santuoką ir sprendžiant išlaikymo sutuoktinei klausimą. Tvirtina, jog atsakovė niekada nesikreipė į jokias darbo paieškos valstybines ar nevyriausybines institucijas ar organizacijas, niekada nebandė įsidarbinti, motyvuodama tik tuo, kad prasta jos sveikata, tačiau ji neturi judėjimo problemų.

Mano, jog neteisinga analizuoti kiek ir kokio turto turi asmuo, iš kurio reikalaujama išlaikymo, jeigu prašantysis išsilaiko, jeigu jam užtenka lėšų ir turto, jeigu patenkina ar gali patenkinti savo kasdienius (kad ir minimalius) poreikius, turi santaupų. Teigia, kad atsakovė turi piniginių lėšų, kurias gavo nutraukus santuoką.

Nurodo, kad atsakovė gali ir turi teisę konkuruoti darbo rinkoje pagal savo sveikatą kartu su visais kitais, iš dalies darbingais asmenimis, be to, teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškovas įpareigotas teismo sprendimais teikti išlaikymą ne tik sutuoktinei, bet ir šalių pilnamečiui sūnui Ž. B..

Teigia, jog teismas neteisingai vertino liudytojo A. V. parodymus, juos atmesdamas. Priduria, kad atsakovė pati neneigė užsiimanti vaistažolėmis, neneigė būnanti turguje, neneigė sutikusi ne kartą turguje ir ieškovą, o tai, kad policija oficialiai nesurinko įrodymų dėl atsakovės prekybinės veiklos ir nepritaikė sankcijų nereiškia, kad šie faktai niekiniai.

Tvirtina, kad atsakovės skaičiuoklė, kokios lėšos jai reikalingos pragyvenimui, abstrakti, bendro pobūdžio, nepagrįsta dokumentais.

Nurodo nesuprantąs, kodėl jis privalo išlaikyti iš dalies darbingą buvusią sutuoktinę iki gyvos galvos, jeigu atsakovė turi nekilnojamojo turto, gauna pensiją, gali dirbti, bet darbo neieško, disponuoja pinigais. Pažymi, kad atsakovė nedarbinga ne dėl jo kaltės, be to, po nedarbingumo nustatymo, ji nei karto nesitikrino sveikatos, todėl galima daryti išvadą atsakovei sveikatai galint būti pagerėjusiai.

Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą paliekant nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-16 sprendimą ir ieškinį atmetant.

Nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino ir neatsižvelgė į tai, kad, ieškovui nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai, kuriuos ieškovas nuomoja, kad ieškovas po santuokos nutraukimo įsigijo keturis automobilius, kad gauna nemenką sumą iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos. Pažymi, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai nėra dirbami, kad buto (duomenys neskelbtini) nenuomoja, ir iš jų negauna pajamų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo banko sąskaitų išrašai rodo jog R. B. priklausančiose sąskaitose yra įnešami pinigai, apmokamos įvairios paslaugos ir pan. Pažymi, jog nagrinėjant bylą, ieškovas pervedė 1 900 Eur sumą. Mano, jog ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, nes priteistas išlaikymo dydis atitinka ieškovo galimybę teikti jai išlaikymą.

Atsiliepimu į R. B. apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašo jį atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą.

Nurodo, kad po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis pablogėjo, nes reikėjo parduoti žemės sklypą, kad padengtų santuokoje įgytas skolas, jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto už savo lėšas neįgijo, nesant medicininės komisijos leidimo negali dirbti samdomo darbo.

Teigia, jog teismas teisingai nustatė, kad šalių turtinė padėtis keitėsi, teisingai įvertino abiejų šalių galimybes įsidarbinti, liudytojo parodymus. Mano, kad gydytojai turėtų spręsti dėl jos sveikatos pokyčių, o ne ieškovas. Tvirtina neprekiaujanti turguje, nes neturi leidimo prekiauti ir kuo prekiauti. Pažymi, jog ieškovo parama reikalinga ir priteistas 57,92 Eur išlaikymas palengvina pragyvenimą.

Ieškovas R. B. atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

Teigia, kad apeliantės A. B. skundo argumentai susiję su kitokiu bylos aplinkybių vertinimu nei vertino teismas ir tvirtina, jog atsakovė nėra tas asmuo, kuris privalo būti išlaikomas. Nurodo, kad A. B., galėdama pragyventi be priteisto išlaikymo, neturi teisės ir pagrindo analizuoti ir vertinti ieškovo turtinę padėtį bei ją lyginti su savąja padėtimi.

Pažymi, jog skolą sumokėjo pasiskolinęs pinigų iš motinos, žemės sklypų išnuomoti negali dėl uždėto arešto, buto (duomenys neskelbtini) nenuomoja. Tvirtina, kad atsakovė nėra visiškai darbinga, gali pragyventi iš savo turto ir pajamų, jos sveikata ribotai leidžia dalyvauti darbo rinkoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-07-16 sprendimu ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-1546-589/2012 priteisė iš R. B. išlaikymą A. B. po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki A. B. bus neįgali ir nedarbinga, bet neilgiau kaip iki jos gyvos galvos (1 t., b. l. 6-9). Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėdamas 2012-07-16 sprendimą, sprendimo dalį dėl buvusio sutuoktinio išlaikymo paliko nepakeistą (1 t., b. l. 10-13).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo šalių turtinė padėtis po teismo sprendimo priteisti išlaikymą A. B. pasikeitė, todėl papildomai turtinės padėties pokyčius pagrindžiančių dokumentų neanalizuoja (CPK 185 str.).

Apeliantas R. B. teigia, jog nebuvo vertinti A. B. veiksmai dėl galimybių dirbti bei aplinkybės dėl faktinės atsakovės sveikatos būklės. Bylos duomenimis, pakartotinai įvertinus darbingumo lygį, A. B. nuo 2007-04-11 neterminuotai nustatytas 65 procentų netekto nedarbingumo lygis (1 t., b. l. 33). Atsižvelgiant į tokį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą, teisėjų kolegijos manymu, atsakovei nėra pagrindo pakartotinai pasitikrinti darbingumo lygį, kai jos darbingumo lygis jau nustatytas neterminuotam laikotarpiui. Pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų pagerėjus atsakovės sveikatai iš esmės, apeliantas nepateikia (CPK 12 str., 178 str.). Tai, kad atsakovė važinėja į sanatorijas, nepatvirtina jos sveikatai esant žymiai geresnei nei buvo nustatyta 2007-04-11. Vertinant apelianto teiginius dėl A. B. veiksmų įsidarbinti, pažymėtina, jog atsakovei nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, kuris iš tiesų nepaneigia A. B. galimybių dirbti darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę. Tačiau apeliantas nepateikia konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų A. B., atsižvelgus į jos sveikatos būklę, galint gauti pajamas tokio dydžio, kurios galėtų užtikrinti minimalų jos pragyvenimo lygį (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant R. B. argumentus dėl atsakovės teisės reikalauti išlaikymo iš bendro šalių pilnamečio vaiko, primintina, jog pilnamečiui sūnui Ž. B. R. B. teismo sprendimu teikė išlaikymą, kas reiškia, kad ir sūnui reikalingas išlaikymas. Teismas negali įpareigoti atsakovės pasirinkti vieną ar kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl konstatuoti A. B. turėjus pareigą prašyti savo sūnaus Ž. B. teikti jai išlaikymą nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas R. B. nepateikia jokių įrodymų, kad sūnus Ž. B. turėjo ir turi realių galimybių teikti išlaikymą savo motinai A. B. (CPK 12 str., 178 str.). Iš antstolio A. Bespalovo raštų matyti, kad iš R. B. yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas A. B. naudai, todėl ieškovo argumentai, esą jis teikia išlaikymą pagal galimybes, nepagrįsti (1 t., b. l. 15, 98).

Apeliaciniame skunde R. B. teigia A. B. po santuokos nutraukimo disponavus didele pinigų suma, kas paneigia išlaikymo reikalingumą. Bylos duomenimis, 2015-02-25 A. B. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį gautų lėšų skyrė apmokėti skolas, todėl apeliantas R. B. nepagrįstai susumavo gautas pajamas pardavus žemės sklypą ir sumokėtą skolą (1 t., b. l. 45, 53, 146). Nėra ginčo, kad atsakovė A. B. turi įsiskolinimų, kuriuos priverstine tvarka išieško antstoliai, įsiskolinimų energijos tiekimo įmonei, kas paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad A. B. disponuojanti didele pinigų suma (1 t., b. l. 35-38, 51-52). Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktinio teisė į išlaikymą siejamama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, turi būti vertinami sutuoktinių turtinę padėtį apibūdinantys duomenys (CK 3.72 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti liudytojo A. V. parodymų priešingai nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Liudytojo parodymai, kaip įrodymai, vertinami bylos įrodymų visete, nesuteikiant aukštesnės įrodomosios galios (CPK 185 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog A. B. prekiaudavo turguje ir taip gaudavo papildomų pajamų, todėl vien tik liudytojo A. V. parodymai nepatvirtina R. B. apeliacinio skundo teiginių, atsakovę gaunant pajamas už prekybą turgavietėje (CPK 12 str., 178 str.; 1 t., b. l. 34, 96-97).

Atsakovė A. B. byloje pateikė vidutiniškai per mėnesį jai reikalingas pragyvenimui išlaidas, kurias detalizavo (1 t., b. l. 190). R. B., nesutikdamas su pateiktų atsakovės pragyvenimui skirtų išlaidų dydžiu, nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurie patvirtintų reikalingų išlaidų dydžiui esant mažesniam nei nurodė pati atsakovė, todėl pripažinti atsakovės pateiktus duomenis apie išlaidų dydį nepagrįstais ar neprotingais, nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).

Kaip jau buvo paminėta, R. B. atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išlaikymo A. B. įsiskolinimo išieškojimas, dėl ko buvo areštuotas jam priklausantis butas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98). Byloje nepaneigta, jog ieškovas R. B. registruotas darbo biržoje ir duomenų, jog jis įsidarbino ir gauna nuolatines pajamas, apeliantė A. B. nepateikė (1 t., b. l. 14; CPK 12 str., 178 str.). Pakankamų ir leistinų įrodymų, jog ieškovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra nuomojamas ir R. B. už tai gauna stabilias pajamas, apeliantė nepateikė. Viešo registro duomenimis, dalis ieškovo R. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų yra antstolių areštuoti, apribojant disponavimo teise (1 t., b. l. 74-75). Duomenų, kad R. B. priklausantys žemės sklypai būtų išnuomoti, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus virš aptartas aplinkybes pripažintina, kad ir ieškovas R. B. turi finansinių sunkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-16 sprendimu priteisto išlaikymo dydį, išlaikymą sumažindamas iki 40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau jo turtinė padėtis leidžia teikti atsakovei A. B. būtiną išlaikymą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismui nepagrįstai sumažinus priteisto išlaikymo dydį (CPK 185 str.).

Dėl paminėto nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus apeliacinių skundų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos tarp šalių ir nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.