Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ atstovui advokatui Sauliui Majauskui, atsakovių Visuomenės informavimo etikos asociacijos ir Visuomenės informavimo etikos komisijos atstovui Viktorui Popandopulai ir trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atstovui advokatui Vytautui Barkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ skundą atsakovams Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, Visuomenės informavimo etikos komisijai, Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (trečiasis suinteresuotas asmuo J. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. S. IĮ „Alio, Raseiniai“ 2013-12-09 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–5), kuriame prašo panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-10-21 sprendimą (protokolo Nr. 16 (skunde nurodytas neteisingas protokolo numeris laikytinas rašymo apsirikimu)), kuriuo atsakovė pripažino, kad 2013-07-04 laikraščio „Alio, Raseiniai“ publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3 str.

Paaiškino, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas, priimant sprendimą nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės. Buvo remtasi išimtinai J. K. skundu ir visiškai nebuvo vertinami korespondento A. Dambrausko pateikti paaiškinimai. Sprendime nebuvo argumentuota, kodėl ir kokia publikacijos kritika buvo „nepamatuota“, „neobjektyvi“ ar „nekorektiška“. Nepagrįsta, kokie publikacijos teiginiai kelia abejones „tos įmonės“ skaidrumu ir reputacija, ir net neįvardyta, apie kokią įmonę kalbama. Neįvardyta, kokiose publikacijos dalyse „nėra nuorodų į faktines detales“ ir kokios publikacijoje minimos aplinkybės neatitinka objektyvių faktų. Formali ir šališka skundo nagrinėjimo procedūra pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pabrėžė, kad atsakovė iš esmės pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Nebuvo atsižvelgta į tai, jog publikacija „Po antklode – R. A. su J. K.“ yra humoristinio pamfleto žanro. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pamfletą apibūdina kaip kūrinį, kuriame pajuokiamas kuris nors politinio visuomenės gyvenimo reiškinys ar veikėjas. Tokio žanro vertinimas kaip įžeidaus, žeminančio garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją yra nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi skaitytojui yra akivaizdžios naudojamos perteklinės retorikos priemonės, aiškiai leidžiančios suprasti, kad publikacijos negalima vertinti pažodžiui ar kitaip hiperbolizuoti naudojamus skambius išsireiškimus kaip piktavalius ir neetiškus. Mano, kad ginčijama publikacija yra paremta faktinėmis aplinkybėmis, joje pasijuokiama iš kilusio viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto Europos Sąjungos paramos skirstymo procese. Paaiškino, kad rašyti publikaciją paskatino 2013 m. vasario mėnesį laikraščio redakcijoje gautas anoniminis laiškas Seimo narei A. S.. Mano, kad šį laišką galėjo parengti tuometinės Raseinių rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariai. Laiške buvo nurodytos aplinkybės dėl galimų neskaidrių ryšių tarp J. K. ir jo koalicijos partnerio R. A. sutuoktinės V. A., kuri dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, skirstančioje Europos Sąjungos paramą, be kita ko, ir J. K. ir jo artimų giminaičių bendrovėms.

Rengiant publikaciją, buvo tiriama, ar minėtame laiške nurodyti ryšiai tarp V. A. ir savivaldybės tarybos nario J. K. išties galėjo sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Šią aplinkybę patvirtina iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauti duomenys, kad V. A., eidama Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, 2012-11-26 dėl galimo interesų konflikto nusišalino nuo paramos gavėjų UAB „NS Trading“, UAB „Norvelita“, UAB „Raseinių žuvininkystė“ pateiktų paraiškų administravimo visuose administravimo etapuose. Pažymėjo, kad V. A. buvo išsiųsti klausimai, kuri atsakymų nepateikė. Negavus išsamios informacijos apie nusišalinimo priežastis, buvo nuspręsta ruoštą publikaciją supaprastinti, parengiant humoristinį pamfletą, pajuokiantį šią politinę ir visuomenei aktualią istoriją. Publikacijoje išreiškiama nuomonė, kad interesų konfliktas kilo prieš 2012-10-14 vykusius Seimo rinkimus. 2012 m. rudenį J. K. vadovaujamas judėjimas „Rasai“ Seimo rinkimuose iškėlė ir rėmė J. K. koalicijos partnerio R. A. sutuoktinę V. A., jai tuo metu užimant vadovaujančio lygmens (direktoriaus pavaduotojos) pareigas Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamente, kuris K. bendrovei (UAB „NS Trading“) yra skyręs net 18,5 mln. Lt paramą.

Publikacijoje sarkastiškai išreikšta nuomonė, kad tokie ryšiai tarp V. A. ir J. K. yra pastarajam palankūs, vaizdingai įvardijant J. K. interesus „politinės ūkinės aistros“ alegorija, kuri yra šaržiškai perteikta ir prie publikacijos pridėtoje karikatūroje. Publikacijoje netiesiogiai išreikšta nuomonė, kad tokio pobūdžio ryšių pridera vengti, kadangi tokie ryšiai neleidžia vienareikšmiškai nubrėžti ribos tarp viešųjų ir privačiųjų interesų ir menkina visuomenės pasitikėjimą priimamų sprendimų skaidrumu. Interesų konfliktas perkeltine prasme publikacijoje įvardijamas kaip V. A. šmurkštelėjimas po J. K. ir R. A. politinės koalicijos „kaldra“. Be to, publikacijoje įvardijant sprendimus, priimamus „po stalu“, „po antklode“ ar „po kaldra“, buvo turimi omenyje valdančiosios daugumos priimami sprendimai iki viešųjų klausimų svarstymų ir balsavimų savivaldybės taryboje. Mano, kad V. K., savivaldybės tarybos posėdyje sakydamas, kad „svarbūs dalykai Raseinių rajone daromi po stalu“, omenyje turėjo tai, kad, jeigu yra sutarimas koalicijos viduje, tuomet viešasis klausimų svarstymas ir balsavimas tampa tik formalumu.

Pabrėžė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros skirstoma Europos Sąjungos parama yra viešai reikšminga ir aktuali tema kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui. Mano, kad su stambiais paramos gavėjais susijusio viešojo asmens J. K. vadovaujamo judėjimo „Rasai“ politinė parama Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojai V. A. yra leistinas ir būtinas viešosios kritikos objektas.

Komisija nepagrįstai vadovavosi klaidinančiomis J. K. interpretacijomis, kad publikacijoje įvardijant „K. įmonę“ buvo turima omenyje būtent UAB „Norvelita“, ir kad skaitytojai suprato, jog buvo kalbama būtent apie šią įmonę. Pažymėjo, kad publikacijoje apskritai nebuvo rašomą apie UAB „Norvelita“ ir jos veiklą, todėl remtis gautais atsakymais į užduotus klausimus nebuvo nei poreikio, nei pagrindo. Komisija neįvertino, kad UAB „Norvelita“ užduoti klausimai nebuvo įtraukti į parengtą pamfletą, o redakcija savo ruožtu neturėjo jokios pareigos apie UAB „Norvelita“ rengti publikaciją. Pabrėžė, kad apie jokius galimus atsidėkojimus už paramą Seimo rinkimuose publikacijoje nėra rašoma – tokie J. K. skunde nurodomi išvedžiojimai neatitinka pamfleto turinio. Tačiau, atsižvelgiant į J. K. išreikštus nuogąstavimus, 2013-11-14 „Alio, Raseiniai“ 46 numerio 9 puslapyje buvo paskelbtas papildomas pranešimas, kuriame pateikti 2013-07-04 publikacijoje naudoti tinklapio duomenys apie projektus, pagal kuriuos Nacionalinė mokėjimo agentūra pervedė K. bendrovei apie 18,5 mln. Lt. Taigi Kodekso 3 str. pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Atkreipė dėmesį į ginčijamo sprendimo nepakankamą motyvavimą, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtą sprendimą dėl tos pačios publikacijos ir tai, kad UAB „Norvelita“ pavadinimas publikacijoje nėra minimas.

Atsakovių Visuomenės informavimo etikos komisijos ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nepritaria skundui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2013-10-21 sprendimo, priimto protokolu Nr. 16, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-07-04 laikraštyje „Alio, Raseiniai“ buvo paskelbta publikacija „Po antklode – R. A. su J. K.“ (b. l. 37). Komisijoje gautas trečiojo suinteresuoto asmens J. K. 2013-07-17 prašymas dėl pareiškėjos profesinės etikos pažeidimų ginčijamoje publikacijoje, įspėti savaitraščio leidėjus dėl Kodekso 1, 3 str. pažeidimų ir pareikalauti juos pašalinti (b. l. 54–55). Komisija, 2013-10-21 posėdyje išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad 2013-07-04 laikraščio „Alio, Raseiniai“ publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ buvo pažeistas Kodekso 3 str., minėtą sprendimą 2013-10-31 išsiuntė pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (b. l. 51–53). Žurnalistų etikos inspektorius 2014-02-03 priėmė sprendimą Nr. SPR-13 „Dėl publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ („Alio, Raseiniai“, 2013-07-04, Nr. 27) paskelbtos informacijos“ pripažinti J. K. skundą dėl publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ („Alio, Raseiniai“, 2013-07-04, Nr. 27) paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 69–74), kurį 2014-02-03 raštu išsiuntė pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (b. l. 68).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-11-07), kurio 46 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Komisija – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Viena iš Komisijos atliekamų funkcijų yra nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę (Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 4 d. 2 p.).

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas, priimant sprendimą nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti sprendimą. Specialioji teisėjų kolegija 2007-10-24 nutartyje pažymėjo, kad savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisyklė, valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų pirminė paskirtis ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus. Nors minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas, tačiau Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimas, susijęs su Komisijos teisiniu statusu bei jos priimamais sprendimais, aktualus ir šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatyme išsprendus ginčų dėl Komisijos sprendimų rūšinio teismingumo klausimą, Komisija tapo viešojo administravimo subjektu, o jos priimamiems sprendimams taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011). Taigi Komisijos sprendimai negali būti vertinami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą (Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 7 d.). Pažymėtina, kad Komisijos sprendime yra glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, taigi pareiškėjos argumentas, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Kodekso 1 str. įtvirtinta, kad galimybė gauti ir skleisti informaciją, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti tinkamos jų pusiausvyros. Pagal Kodekso 3 str., gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių. Kodekso 4 str. nustatyta, kad žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais (Kodekso 8 str.). Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Kodekso 38 str.). Pagal Kodekso 69 str. žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo laikytis Kodekse nustatytų profesinės etikos normų.

2013-07-04 laikraštyje „Alio, Raseiniai“ buvo paskelbta publikacija pavadinimu „Po antklode – R. A. su J. K.“, maždaug pusę publikacijai skirto ploto užima D. M. piešinys, kuriame pavaizduoti trys asmenys po antklode. Iš publikacijos pavadinimo ir jos turinio galima spręsti, kad piešinio viduryje pavaizduota V. A., o šalia jos pavaizduoti po antklode gulintys jos sutuoktinis R. A. ir J. K.. Komisija skundžiamame sprendime pripažino, kad ginčijamoje publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ buvo pažeistas Kodekso 3 str. Komisijos nuomone, negalima kritikuoti vien tam, kad kritikuoti. Kritika turi būti pamatuota ir objektyvi. Komisija pabrėžė, kad UAB „Norvelita“ į redakcijos klausimus atsakė, tačiau rengiant publikaciją tais atsakymais nesivadovauta. Bet kokia informacija, kuria keliamos abejonės įmonės veiklos skaidrumu, yra svarbios tos įmonės reputacijai, todėl kritika turi būti itin korektiška. Net humoristiniame straipsnelyje turi būti pateikta kokia nors nuoroda į faktines detales, tačiau, Komisijos nuomone, ginčijamoje publikacijoje tai nebuvo padaryta.

Teismas sutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-02-03 sprendime Nr. SPR-13 „Dėl publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ („Alio, Raseiniai“, 2013-07-04, Nr. 27) paskelbtos informacijos“ padaryta išvada, kad J. K. yra viešasis asmuo, kuris turi būti pakantesnis kritiškos ir ne visada tikslios informacijos skelbimui, nes yra ne tik UAB „Norvelita“ valdybos pirmininkas, bet taip pat buvo Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys. Tačiau tai nereiškia, jog apie tokį asmenį gali būti skelbiama nepagrįsta, nepatikrinta, faktais neparemta informacija. Be to, nepriklausomai nuo pasirinkto publikacijos žanro (pareiškėja nurodo, kad ginčijama publikacija yra humoristinio pamfleto žanro), pareiškėja turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir neturi skleisti teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių.

Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 d.).

Apie J. K. ginčijamoje publikacijoje buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija, kad J. K. ir R. A. yra koalicijos partneriai, J. K. vadovauja judėjimui „Rasai“, judėjimas „Rasai“ 2012 m rėmė V. A. rinkimuose į Seimą ir Nacionalinė mokėjimų agentūra, kurioje dirba V. A., skyrė lėšų K. bendrovės projektams finansuoti. Iš ginčijamos publikacijos pavadinimo, turinio ir prie jos esančio piešinio matyti, kad pagrindinis publikacijos motyvas yra antklodė („kaldra“) ir po ja daromi darbai / priimami sprendimai, kurie slepiami nuo viešumos. Publikacijoje teigiama, kad J. K. į R. A. žvelgia su neslepiama politine ūkine aistra, raško šios aistros vaisius. Teisėjų kolegijos nuomone, publikacijos pavadinimu, maždaug pusę publikacijai skirto ploto užimančiu D. M. piešiniu ir dažnu žodžio „kaldra“ naudojimu formuojama pozicija, kad galimai J. K. ir R. A. santykiai yra ne tik politinio, bet, be kita ko, ir seksualinio pobūdžio.

Atsižvelgusi į ginčijamos publikacijos turinį, teiginių kontekstą, minčių dėstymą, sakinių konstrukciją ir vartojamas raiškos priemones (piešinį), teisėjų kolegija daro išvadą, kad skaitytojui akivaizdžiai siekiama įteigti (reiškiama nuomonė), jog tuo metu, kai V. A. dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja, K. bendrovė 18,5 mln. Lt paramą už keturis projektus gavo neskaidriai, t. y. tam turėjo įtakos J. K. ir R. A. santykiai. Pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, kad V. A., eidama Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, 2012-11-26 dėl galimo interesų konflikto nusišalino nuo paramos gavėjų UAB „NS Trading“, UAB „Norvelita“, UAB „Raseinių žuvininkystė“ pateiktų paraiškų administravimo visuose administravimo etapuose, t. y. kai J. K. įmonės gavo paramą, V. A. negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos šiam įvykusiam faktui. Tačiau publikacijoje šios aplinkybės nutylimos, akivaizdžiai reiškiami kaltinimai neskaidriai gavus didelės vertės paramą, kurie nepagrįsti faktiniais duomenimis, t. y. publikacijoje pateiktai nuomonei trūksta faktinio pagrindimo. Be to, pažymėtina, kad ginčijamoje publikacijose pareikšta nuomonė yra supinta su faktų išdėstymu, t. y. nuomonė nėra atskirta nuo faktų ir žinių, skaitytojas neturėjo galimybės atskirti, kur yra pareikšta žurnalisto nuomonė, o kur yra faktai, – žinios, kurių atitikimą tikrovei yra galimybė patikrinti.

Nesąžininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, nuomonė ar vertinimas negali būti skleidžiama. Teismas daro išvadą, kad nuomonė ginčijamoje publikacijoje buvo išreikšta neetiškai ir nagrinėjamu atveju buvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėja, skelbdama ginčijamą publikaciją, nesilaikė Kodekso reikalavimų, taip peržengė saviraiškos laisvės ribas, o saviraiškos laisvės ribojimas siekiant apsaugoti asmens teises ir reputaciją yra pagrįstas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis, todėl pareiškėjos saviraiškos laisvė nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad šiame sprendime išdėstytos teismo pozicijos dėl padaryto Kodekso 3 str. pažeidimo nepaneigia Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-02-03 sprendime Nr. SPR-13 „Dėl publikacijoje „Po antklode – R. A. su J. K.“ („Alio, Raseiniai“, 2013-07-04, Nr. 27) paskelbtos informacijos“ padarytos išvados, nes Komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija bei vertinami klausimai yra skirtingi.

Byloje nenustatyta skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos 88 str. 1 p.). Nors pareiškėjos atstovas 2015-05-27 teismo posėdyje pateikė su bylinėjimo išlaidų atlyginimu susijusius dokumentus (b. l. 118–119), tačiau, atmetus skundą, netenkintinas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos R. S. individualios įmonės „Alio, Raseiniai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.