Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Stasio Lemežio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Š. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, 7 klasių išsilavinimo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2-os grupės invalidui, teistam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-03-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius 1961 m. BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas išnykęs, kaltinamas už veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. P., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2011-06-05 laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 02.00 val., iš (duomenys neskelbtini), nusekė paskui G. A. iki nuošalios, neapšviestos vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 1 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, kur lazda, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 19 smūgių nukentėjusiajam į galvą, krūtinę, rankas ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam kaktos dešinės pusės, dešinio smilkinio srities, nosies viršūnės, kairio skruosto, smakro kairės pusės, abiejų alkūnių sąnarių sričių odos nubrozdinimus, abiejų akių vokų, dešinės ausies kaušelio, dešinės užausinės srities, smakro kairės pusės poodines kraujosruvas, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, krūtinės ląstos, kairio žasto, dešinio riešo, abiejų šlaunų, dešinio kelio, kairės blauzdos ir kairės pėdos poodines kraujosruvas, dešinio žasto odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, dėl ko G. A. nukritus ant asfalto buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs pakaušio viršutinės dalies dešinės pusės ir dešinio momens srities gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio žvyno lūžimu, pereinančiu į kaukolės pamatą, kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai komplikavosi koma, ryškiu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu, o vėliau nuo patirtų sužalojimų G. A. 2011-06-08 08.25 val. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje mirė, taip atėmė gyvybę G. A..

Šiais savo veiksmais Š. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Kad Š. P. atėmė gyvybę G. A. įrodyta byloje surinktais įrodymais.

2011-06-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra kelias ir šalikelė, esanti 1 km. atstumu nuo ženklo „(duomenys neskelbtini)“, į Vilniaus m. pusę. Dešinės pusės kelio šalikelėje yra apie 2 m. ilgio medinis kuolas nuaštrintu galu, šalia kurio matyti avalynės ir padangų protektoriaus pėdsakai. Stiklo ar plastmasės nuolaužų įvykio vietoje neaptikta (t. 1, b. l. 9-14).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4826)-ISI-5878 nurodyta, kad ant pagalio, paimto 2011-06-05 įvykio vietos apžiūros metu, šalia nukentėjusiojo G. A., (duomenys neskelbtini) šalikelėje, likus apie 1 km iki (duomenys neskelbtini), rastų asmeniui identifikuoti tinkamų vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. A. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. A. lokosų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000006% (t. 1, b. l. 23-24).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 776/11(01) nurodyta, kad G. A. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs pakaušio viršutinės dalies dešinės pusės ir dešinio momens srities gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio žvyno lūžimu, pereinančiu į kaukolės pamatą, kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje (klinikiniais duomenimis) ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai komplikavosi koma (3 balai pagal GKS klinikiniais duomenimis), ryškiu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu (antrinės kraujosruvos galvos smegenų kamiene). G. A. mirtis konstatuota VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2011-06-08 08.25 val. G. A. lavone yra šie sužalojimai: pakaušio viršutinės dalies dešinės pusės ir dešinio momens srities gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio žvyno lūžimai, pereinantis į kaukolės pamatą, kairės kaktinės ir kairės smilkininės skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje (klinikiniais duomenimis) ir po minkštaisiais galvos smegenų' dangalais. Sužalojimai galėjo atsirasti nugriuvus ir pakaušio-dešinio momens sritimi atsitrenkus į kietą, buką paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš patenkant į ligoninę. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai galėjo atsirasti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiti sužalojimai: kaktos dešinės pusės, dešinio smilkinio srities, nosies viršūnės, kairio skruosto, smakro kairės pusės, abiejų alkūnių sąnarių sričių odos nubrozdinimai galėjo atsirasti griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Abiejų akių vokų, dešinės ausies kaušelio, dešinės užausinės srities, smakro kairės pusės poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, krūtinės ląstos, kairio žasto, dešinio riešo, abiejų šlaunų, dešinio kelio, kairės blauzdos ir kairės pėdos poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ar paviršiais (pvz.: į šias sritis suduodant smūgius rankomis, kojomis ir pan.). Dešinio žasto odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva galėjo būti padarytas paveikiant šią sritį kietu, buku, galimai turėjusiu briauną, daiktu (pvz.: strypu, kampuota lazda ir pan.). Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš patenkant į ligoninę. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai galėjo atsirasti dėl nemažiau 19-os trauminių poveikių. G. A. lavono kraujyje metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Sužalojimai rankose (poodinės kraujosruvos dešiniame rieše, abiejose žastuose) galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių ir pan. Jeigu po mirtį sukėlusių sužalojimų atsiradimo nukentėjusysis nebuvo praradęs sąmonės, tai kurį tai laiko tarpą jis dar galėjo atlikti kažkokius tai savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti ir pan.). G. A. kūne nustatyti sužalojimai nėra būdingi automobilio partrenkimui (t. 1, b. l. 50-60).

Apklaustas specialistas teismo medicinos ekspertas T. B. parodė, kad remdamasis savo paties rašoma išvada Nr. M776/11(01) gali nurodyti, kad G. A. mirties priežastis yra daugybiniai galvos sužalojimai, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu. Taip pat, G. A. kūne yra kiti sužalojimai galvoje, krūtinės ląstoje, abiejose rankose ir kojose. Sužalojimai, esantys galvoje, padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau neatmetama galimybė, kad trys iš jų atsirado G. A. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, kiti trys sužalojimai būdingi smūgių sudavimui kietu buku daiktu, galimai rankomis, kojomis. Požymių, kad į galvą G. A. būtų suduota, įvykio vietos apžiūros metu paimta lazda – nėra. Krūtinėje pas G. A. yra sužalojimai atsiradę ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, visi sužalojimai būdingi smūgių sudavimui kietais bukais daiktais, požymių nurodančių, kad smūgiai būtų suduoti įvykio vietos apžiūros metu paimta lazda – nėra. G. A. rankose esantys sužalojimai padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje. Du trauminiai poveikiai rankose būdingi griuvimui, dar du sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgius įvykio vietoje paimta lazda, nes kraujosruvos labai masyvios, dešiniame žaste yra pailgos formos nubrozdinimas padarytas galimai pateiktos lazdos briauna. Kojose yra nedideli sužalojimai (kraujosruvos) padarytos 6 trauminių poveikių pasėkoje, paveikiant šias sritis kietais bukais daiktais (rankomis, kojomis) požymių, nurodančių į tai, kad sužalojimai atsirado suduodant smūgius įvykio vietos apžiūros metu paimta lazda – nėra (t 1, b. l. 61).

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad jis 2011-06-04 apie 20.30 val. automobiliu nuvežė savo tėvą G. A. į (duomenys neskelbtini), pas dėdę (tėvo brolį) V. A., nes ten buvo švenčiamas dėdės gimtadienis. Su tėvu buvo susitaręs, kad pastarojo paimti atvažiuos 2011-06-05 apie pietus. 2011-06-05 apie 00.40 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino tėvas ir paprašė atvažiuoti pasiimti. Tėvui jis pasakė, kad valandos bėgyje atvažiuos. Tėvas pasakė, kad jei taip ilgai, tai važiuoti nereikia, geriau išsikvies taksi ir namo grįš pats. 2011-06-05 apie 08.00-09.00 val. jam paskambino dėdė, kuris paklausė ar tėvas namie. Jis atsakė, kad nežino kur tėvas, nes pats ne namuose. Po poros minučių jam paskambino teta, kuri taip pat ieškojo tėvo. Jis sužinojo, kad tėvas pas močiutė nenakvojo. Jis nuvažiavo pas save namo, kur pakalbėjo su savo mama, iš kurios sužinojo, kad tėvas namie nenakvojo. Tada su mama nuvažiavo pas gimines į (duomenys neskelbtini). Visi pradėjo ieškoti tėvo. 2011-06-05 apie 14.00 val. jam paskambino teta ir pasakė, kad jo tėvas yra ligoninėje. Tiksliai žino, kad tėvas, eidamas pas dėdę V. į svečius, su savimi turėjo raktus nuo namų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (kuris buvo silpnai pakrautas), piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, tapatybės kortelė, SEB banko kortelė, žvejybinis bilietas ir apie 300 Lt grynais pinigais. Visus išvardintus dokumentus tėvas visada nešiodavosi su savimi. Tuo metu, kai važiavo pas dėdę V., tėvas iš piniginės išsitraukė pinigus ir suskaičiavo (50; 100 Lt. kupiūromis) buvo 1000 Lt. Tėvas pasakė, kad 700 Lt, jis grąžins tetai I., nes skolingas, o kiti pinigai yra skirti jų žvejybai, kuri turėjo būti 2011-06-06. Tėvą palaidojo šeima.

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad apie savo vyro G. A. mirties aplinkybes nieko papasakoti negali, kadangi naktį iš 2011-06-04 į 2011-06-05 viena buvo pas save namuose. Su savo vyru santuokoje pragyveno 24 metus, todėl jį pažįsta labai gerai. Žinodama jo charakterį mano, kad jis tikrai galėjo nuspręsti nakties metu iš brolio namų eiti pas save namo pėstute. Minėtą naktį su savimi vyras turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ji vertina 500 Lt., taip pat turėjo piniginę, kurioje buvo dokumentai: tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, SEB banko kortelė, žvejo bilietas. Piniginė ir dokumentai materialinės vertės neturi, taip pat, turėjo ir 300 Lt. grynųjų pinigų (pinigus jis visada nešiodavo piniginėje). Vyro sesuo vėliau sakė, kad G. A. jai grąžino 700 Lt skolą.

Liudytoja I. A. parodė, kad 2011-06-04 apie 16 val. su mama nuvažiavo pas brolį V. A. pasveikint jį su gimtadieniu. Svečiuose pas V. buvo dar keli svečiai. Mama svečiuose pas V. pabuvo iki 18.00 val.. Tada ji mamą parvežė namo, o pati grįžo atgal. Apie 21.00 val. pas V. atvažiavo G. A.. Apie 23.45 val. ji išėjo namo. Brolis G. buvo pats blaiviausias, nes į svečius atėjo vėliausiai. Išeidama ji pasikalbėjo su G., pasiūlė šiam eiti kartu su ja, o jam atsisakius, ji tik paklausė, ar jis vėliau ateis nakvoti. Brolis atsakė, kad nakvos pas V., o ryte atvažiuos pas ją namo. 2011-06-05 apie 09.00 val. jai paskambino V. ir paklausė, ar G. pas ją. Ji atsakė, kad pastarojo nėra ir šiąnakt nebuvo. Ji iš V. sužinojo, kad G. naktį išėjo. Kadangi G. nakties metu iki jos namų neatėjo, jie įvairiais būdais pradėjo pastarojo ieškoti. 2011-06-05 apie 12.00 val. pakartotinai bendraudama su Vilniaus m. 2 PK pareigūnais, sužinojo, kad Lazdynų ligoninėje yra vyras, kuris atitinka G. apibūdinimą. Policijos komisariate pagal jai parodytą nuotrauką, atpažino savo brolį G. A.. Tada sužinojo, kad jis naktį buvo atvežtas į ligoninę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kad dabar jis yra reanimacijoje, komos būsenoje. 2011-06-08 VGPUL medikai pranešė, kad G. ligoninėje mirė. Per susitikimą vakare brolis jai atidavė 700 Lt skolą.

Liudytojas V. A. parodė, kad 2011-06-04 apie 20.00 val. pas jį į svečius atvažiavo brolis G. A. švęsti jo gimtadienį. Apie 23.00-24.00 val. visi svečiai išėjo. Namuose liko tik jis su žmona bei brolis G.. 2011-06-05 apie 00.30 val. žmona liepė eiti miegoti, tačiau jis buvo pakilios nuotaikos ir norėjo dar klausytis muzikos. Jo brolis išėjo iš jo namų, nepasakydamas ar eis pas seserį, ar pas save namo. 2011-06-05 apie 09.00 val. pradėjo ieškoti savo brolio. Pirmiausia paskambino G., tačiau telefonas buvo išjungtas. Tada skambino savo seseriai, G. sūnui, tačiau brolio niekur nebuvo ir niekas nežinojo kur jis yra. 2011-06-05 apie 17.00 val. žmona pasakė, kad G. yra reanimacijoje, nes buvo rastas ant kelio sužeista galva. Kas atsitiko broliui, jis nežino, brolis išėjo iš namų, nes jie žodžiais apsipyko.

Liudytoja N. V. parodė, kad 2011-06-05 apie 01.30 val. ji savo automobiliu Opel Astra važiavo link pirties, iš kur turėjo parvežti drauges namo. Važiuojant už pervažos (duomenys neskelbtini) gatve, visai netoli posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji pamatė kelkraščiu einančius du vyrus. Į šiuos vyrus ji atkreipė dėmesį, nes gatvė, kuria jie ėjo, buvo visai neapšviesta. Jie ėjo kelkraščiu ir jai pasirodė, kad vyrai yra neblaivūs, nes eidami svyravo, todėl ji turėjo pristabdyti, nes išsigando, kad šie vyrai, būdami girti, gali palįsti po automobiliu. Šie vyrai ėjo vienas paskui kitą maždaug 4 m. atstumu vienas nuo kito. Pirmasis ėjęs vyras buvo apsirengęs šviesiais rūbais trumpomis rankovėmis, antrasis buvo apsirengęs tamsiais rūbais ilgomis rankovėmis, ir jis buvo ženkliai aukštesnis už pirmąjį vyrą. Vyrų veidų ji nematė, nes jie ėjo nuo pervažos į Vilniaus pusę (dešiniu kelkraščiu) ir ji juos matė iš nugaros. Vieta kurioje pamatė šiuos vyrus yra maždaug 500-800 m. atstumu nuo pervažos. (duomenys neskelbtini) gatvėje (prie pirties) ji sėdėjo savo automobilyje ir apie 20 min. laukė savo draugių. Po to, kartu su jomis važiavo į (duomenys neskelbtini) m. Išvažiavus iš Maciuliškių gatvės, ji vėl pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo ja link „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, maždaug 800 m. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g., dešinėje pusėje, kelkraštyje pamatė gulintį žmogų, kurio kojos (iki blauzdų) buvo ant važiuojamosios dalies. Gulintį žmogų ji pamatė jau būdama visai netoli jo, todėl nieko įžiūrėti nesuspėjo, o sustoti pabijojo, nes buvo naktis, neapšviesta kelio dalis, gyventojų aplinkui nebuvo. Važiuodama nuo įvykio vietos tolyn, ji iš savo telefono paskambino 112 ir pranešė apie gulintį vyrą ant kelio. Jai pasirodė, kad šalikelėje gulėjo vyras tamsiais rūbais, bet vyrą matė tik akimirką ir nėra dabar tuo įsitikinusi, aplinkui jokių kitų žmonių ar automobilių nematė.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2011-06-05 apie 02.00 val. darbiniu autobusu „Neoplan 316“, po darbo iš (duomenys neskelbtini) važiavo pas save namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant senuoju (duomenys neskelbtini) keliu, maždaug 1 km. iki (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje pamatė gulintį žmogų, kuris gulėjo kniūpščias, visas kūnas buvo ant važiuojamosios dalies, tik galva ant kelkraščio (žvyro). Pamatęs gulintį žmogų, jis sustojo (apie 200 m. už pastarojo) ir iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino 112. Atsiliepusi operatorė paprašė prieiti prie gulinčio žmogaus ir pasižiūrėti kas atsitiko, todėl jis, kalbėdamas telefonu, priėjo prie žmogaus ir viską ką matė pranešė 112 operatorei. Pamatė, kad gulintis žmogus yra be sąmonės, bet jis negalėjo suprasti ar dėl girtumo, ar dėl sužalojimo. Šalia žmogaus ant važiuojamosios dalies (maždaug 1 m. atstume už žmogaus) matėsi gulintis didelis pagalys, o dar pora metrų už pagalio, ant važiuojamosios dalies, pamatė gulintį telefoną. Kad neįvyktų koks nors dar autoįvykis, jis pagalį iš karto patraukė nuo važiuojamosios dalies, taip pat, nuo kelio pakėlė mobiliojo ryšio telefoną ir įsidėjo į kelnių kišenę. Žmogaus nuo kelio netraukė, nes bijojo dar daugiau sužeisti (prieš tai buvo pastebėjęs, kad pastarojo veidas kruvinas). Dar kalbant su operatore, šalia jo ir gulinčio vyro, sustojo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas išlipo pasižiūrėti. Apie pora minučių pabuvęs su juo, šis vairuotojas išvažiavo. Maždaug po 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie užsirašė visus liudytojo duomenis ir pasakė, kad jis gali važiuoti namo. Net nesulaukęs medikų jis iš įvykio vietos išvažiavo. Atvykę pareigūnai jo nepaklausė kur telefonas, kurį rado, o pats jis irgi pamiršo, kad šis yra jo kišenėje, todėl neatidavęs išvažiavo. Rytojaus dieną pamatęs, kad telefonas yra jo kišenėje, jį atidavė sūnui R. Š.. Savo sūnui pasakė, kad telefoną rado, daugiau nieko neaiškino. Jokios piniginės įvykio vietoje jis tikrai nematė, nebent ji buvo to žmogaus rūbuose, nes jis rūbų neapžiūrinėjo. Taip pat, nematė jokių kitų asmenų, išskyrus sustojusį vairuotoją ir atvykusius pareigūnus.

Tyrimo metu apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame yra fiksuoti skambučiai iš mobiliojo ryšio telefonų (duomenys neskelbtini) (N. V.) ir (duomenys neskelbtini) (V. Š.) bei pranešama, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ant kelio guli žmogus (t. 1, b. l. 99-100, 123, 126-134).

Apklaustas įtariamasis Š. P. parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet 2011 m. birželio mėn., apie 24.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) o stotyje, kur pas nepažįstamą vyrą, apsirengusį šviesiais rūbais, paprašė cigaretės, tačiau vyras cigaretės nedavė. Pabuvęs stotyje, jis suprato, kad nori tuštintis, todėl nuėjo iš stoties link pervažos, kad susirastų ramią vietą. Eidamas iš stoties, prieš save matė einantį tą patį vyrą šviesiais rūbais, kuris jam nedavė cigaretės. Priėjęs prie pervažos, jis pamatė, kad tas pats vyras stovi sustojime, esančiame šalia sankryžos už pervažos. Po to, pamatė, kad tas vyras iš sustojimo eina į gatvę, kuria galima nuvažiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis dar nebuvo susiradęs ramios vietos, tai jos ieškoti nuėjo paskui vyrą. Paskui vyrą (duomenys neskelbtini) gatve jis ėjo apie 15-20 min., atstumas tarp jų keisdavosi nuo 2 m. iki 30 m. Visą ėjimo laiką jis prie vyro nelindo, nieko neklausė ir nekalbino, vyras jo taip pat nekalbino. Beeidamas jis pamatė ieškomą ramią vietą, kur ir nusuko. Po to, kadangi norėjo pasivaikščioti, iš tos ramios vietos nuėjo toliau ta pačia kryptimi, kur ir nuėjo vyras šviesiais rūbais, todėl neužilgo pastarąjį pasivijo. Kai tarp jo ir vyro atstumas buvo apie 2 metrai, vyras į jį atsisuko ir pasakė „...ach tu „suka“, apiplėšti mane nori...“. Kaip tik tuo momentu, jis pamatė, kad vyras savo rankose laiko didelę lazdą, kuria ir užsimojo. Supratęs, kad vyras nori suduoti lazda, jis pripuolė prie pastarojo artyn ir koja norėjo spirti šiam į galvą, bet vyras pirmas smogė jam lazda į nugarą. Po smūgio jis nenukrito, o sugriebė lazdą ir atėmęs ją iš vyro, sudavė pastarajam kumščiu į veidą, po to, į „saulės rezginį“, dar smūgį į veidą ir galiausia, vis dar stovinčiam vyrui, koja spyrė į galvą. Po spyrio vyras aukštielninkas nugriuvo ant žemės, bet prieš tai lyg ir prisėdo, tai griuvimas nebuvo stiprus. Po to, lazdą jis numetė ant kelio, patį vyrą patraukė truputi į kelkraštį, kad niekas nesuvažinėtų, o pats nuėjo toliau pasivaikščioti link „(duomenys neskelbtini)“. Paėjęs apie 5 min. apsisuko ir pro vyrą grįžo atgal. Eidamas matė, kad vyras guli toje pačioje vietoje, girdėjo kaip šis kvėpavo ir dūsavo. Po to, jis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Gulinčio vyro marškinių kišenėje jis matė piniginę bei ant diržo matė prisegtą telefoną, tačiau šių daiktų neėmė, nes jam jų nereikėjo, kadangi turėjo savo pinigų. Savo kaltės nepripažįsta, nes vyrą pakelėje paliko dar gyvą ir kvėpuojantį. (t. 2, b. l. 2-7).

Analogiškus parodymus įtariamasis Š. P. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 12-15).

Savo parodymus įtariamasis Š. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 8-10).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo paimtas vaizdo įrašas kameros, filmuojančios geležinkelio pervažą iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) pusę, laikotarpyje nuo 2011-06-04 23.43 val. iki 2011-06-05 02.00 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, kad 2011-06-05 01.26 val., iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę, per pervažą eina vyras apie 45-50 m. amžiaus, apsirengęs šviesios spalvos marškiniais ir šviesios spalvos kelnėmis. Taip pat nustatyta, kad 2011-06-05 01.28 val., per minėtą pervažą ta pačia kryptimi eina vyras apie 30 m. amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnėmis. Tyrimo metu buvo parodytas minėtas vaizdo įrašas G. A. sūnui E. A. ir seseriai I. A., kurie patikino, kad šviesiai apsirengęs vyras, užfiksuotas vaizdo kameromis, einantis per pervažą 2011-06-05 01.26 val., yra G. A. (t. 1, b. l. 137).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad būtent Š. P. savo veiksmais atėmė gyvybę G. A.. Konfliktas tarp dviejų vyrų tamsiu paros metu kilo dėl to, kad Š. P. ėjo nukentėjusiajam iš paskos, kas sukėlė nukentėjusiajam įtarimus. Nukentėjusysis rankoje turėjo pagalį (tai patvirtina ir specialisto išvada), juo užsimojo ant Š. P., kuris pagalį atėmė ir rankomis, kojomis ir pagaliu pradėjo mušti G. A., teismo medicinos specialistas nustatė ne mažiau 19 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, pagaliu į galvos sritį suduota nebuvo. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad sužalojimai, esantys galvoje, padaryti ne mažiau 6 trauminiais poveikiais, tačiau neatmetama galimybė, kad trys iš jų atsirado G. A. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, kiti trys sužalojimai būdingi smūgių sudavimui kietu buku daiktu, galimai kojomis, rankomis. G. A. mirties priežastis yra daugybiniai galvos sužalojimai, kurie komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu. Teismų praktikoje, tam tikro laiko tarpas tarp sužalojimų padarymo ir įvykusios mirties, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Tarp suduotų smūgių ir jų pasekmių (mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, net jeigu nukentėjusysis griuvo nuo suduotų smūgių ir sunkiai susižalojo atsitrenkęs galva į kietą paviršių.

Esant išvardintų įrodymų visumai, teismas daro išvadą, kad Š. P. tyčia nužudė G. A., tuo padarydamas visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Dėl kaltininko psichinės būklės ypatumo nėra prasmės nustatinėti jo kaltę kaip psichinį santykį su padaryta veika ir jos pasekmėmis veiksmų padarymo momentu. Šiuo atveju tik objektyvūs veikos požymiai parodo asmens siekius ir tikslus. Kad Š. P. buvo būtinosios ginties situacija, byloje nėra jokių duomenų, kvalifikuoti jo veiką taikant BK 28 str. (būtinoji gintis) nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, Š. P. veika buvo kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., inkriminuojant, kad nužudė G. A. iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, po suduotų smūgių, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, iš gulinčio G. A. marškinių kišenės ištraukė piniginę, neturinčią materialinės vertės, su joje buvusiais 300 Lt, AB „SEB Vilniaus bankas“ mokėjimo kortele Nr. 4797 0741 0721 2781, asmens tapatybės kortele Nr. 10326976, vairuotojo pažymėjimu Nr. R0264095 AB, žvejo bilietu, o vėliau nuo patirtų sužalojimų G. A. 2011-06-08 08.25 val. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje mirė, taip tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nužudė G. A. bei plėšimo būdu pagrobė jo turtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir pagrobė G. A. dokumentus.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad nužudymas padarytas dėl savanaudiškų paskatų ir Š. P. užvaldė nukentėjusiojo pinigus, piniginę ir dokumentus. Nors Š. P. parodymai negali būti analizuojami dėl jo psichinės būklės, tačiau nuo pat pirmų apklausų jis, neneigdamas smūgių sudavimo, kategoriškai neigė paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, pinigus ir dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surasti dingusios piniginės, nukentėjusiojo dokumentų, nustatyti, kad dingusi banko mokėjimo kortelė būtų panaudota arba kėsintasi ją panaudoti. Atvirkščiai, nustatyta, kad šioje byloje apklausiamas liudytojas V. Š. įvykio vietoje rado nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, jį pasisavino ir atidavė savo sūnui R. Š.. Tik operatyvinių priemonių dėka buvo surastas minimas telefono aparatas. Tačiau, prie be sąmonės gulinčio nukentėjusiojo buvo privažiavęs ir sustojęs automobilis, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, įvykio vieta apžiūrėta tik 2011-06-05 19.50-20.10 val. (t. 1, b. l. 9-14). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad Š. P. paėmė nukentėjusiajam priklausančius pinigus ir daiktus, o nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ir spėliojimais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. A. buvo nužudytas dėl kilusio tarpusavio konflikto ir Š. P. veika atitinka ne BK 129 str. 2 d. 9 p. požymius, o BK 129 str. 1 d. numatytos veikos požymius, todėl veika iš BK 129 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuojama į BK 129 str. 1 d.

Byla pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. nutraukiama neįrodžius, kad Š. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BPK 403 str. 1 d. 6 p.).

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-58 nurodoma, kad Š. P. 2008 metais diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, kuria jisai sirgo ir įtariamo nusikaltimo padarymo metu, ir dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Š. P. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. Š. P. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įtariamo nusikaltimo padarymo metu Š. P. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Įtariamo nusikaltimo padarymo metu Š. P. nebuvo patologinio girtumo būsenoje. Frustruojančiose, netikėtose, greitai kintančiose situacijose Š. P. būdingos intrapunityvinės reakcijos, galimas nekonstruktyvus elgesys. Š. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto režimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b.l. 53-55).

Teisiamajame posėdyje teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė patvirtino ekspertizės aktą ir paaiškino, kad ekspertai rekomenduoja Š. P. stacionarinį stebėjimą sustiprinto režimo sąlygomis, tačiau neprieštarauja, kad būtų paskirtos griežto stebėjimo sąlygos.

Pagal BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio Kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį Kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismas pritaria ekspertų išvadai, kad Š. P. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. BK 98 str. 5 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. Š. P. ne tik kėsinosi į žmogaus gyvybę, bet atėmė gyvybę. A., suduodamas daug smūgių į į vairias kūno vietas, jam būdingos intrapunityvinės reakcijos, galimas nekonstruktyvus elgesys. Paranoidinė šizofrenija jam diagnozuota dar 2008 metasi, gydymas teigiamų rezultatų nedavė, padarė labai pavojingą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad jis ypač pavojingas visuomenei ir jam taikomas stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis (BK 17 str., 98 str. 5 d.). Ekspertizės akte ir teismo posėdyje ekspertė psichiatrė nedavė išsamių argumentų, kodėl Š. P. šiuo metu pakanka skirti stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tačiau ekspertė psichiatrė Jolanta Didžiokienė neprieštarauja, kad jis būtų gydoma griežto stebėjimo sąlygomis.

Teismas daro išvadą, kad Š. P. veikų padarymo metu ir šiuo metu nepakaltinamas, tačiau ypač pavojingas visuomenei.

Esant šioms aplinkybėms, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., Š. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones, atiduodant į psichiatrijos ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis, vadovaujantis BK 98 str., BPK 401, 403 str. nuostatomis.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl 4989,37 Lt už nukentėjusiojo G. A. gydymo (t. 1, b.l. 70-76).

Nukentėjusioji L. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 050 Lt turtinės žalos atlyginimo (laidojimo išlaidų) ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 87-89). Ikiteisminio tyrimo metu ieškininiai reikalavimai jokiais dokumentais neparemti. Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė palaikė savo ieškininius reikalavimus ir pateikė dokumentus dėl laidojimo išlaidų 4930 Lt. L. A. palaidojo savo vyrą, su vyru buvo geri, artimi santykiai.

Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 4 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu. Teismų praktikoje ši norma taikoma tada, kai baudžiamojoje byloje asmuo yra pripažintas nepakaltinamu, tačiau nėra pripažintas neveiksniu civilinio proceso tvarka. Š. P. nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau nagrinėjamoje byloje pripažintas nepakaltinamu, todėl už padarytą žalą neatsako. Pagal Civilinio kodekso 6.268 str. 4 d., jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Iš byloje surinktų duomenų nematyti, kad tokių asmenų Š. P. turėjo. Paliekama teisė pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje paliekant jų civilinius ieškinius nenagrinėtus.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų taip pat paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 4 p., 5 d., Lietuvos Respublikos BPK 401 str., 403 str., 404 str.,

nutarė:

Š. P., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., būnant nepakaltinamu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir paskirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros centre (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Baudžiamąją bylą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., nutraukti neįrodžius, kad Š. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas (BPK 403 str. 1 d. 6 p.).

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti pradėjus šią priemonę vykdyti.

Civilinės ieškovės L. A. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktinius įrodymus (kvitai (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje, sunaikinti kaip menkaverčius.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti nukentėjusieji, prokuroras, gynėjas per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, o Š. P. per tą patį laikotarpį nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.