Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorei Romai Kiselevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:

1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 5MGL bauda;

3) Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-04-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 11 MGL bauda;

4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

5) Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu;

6) Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;

7) Tauragės apylinkės teismo 2016-11-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023-03-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine 14 MGL dydžio (700 eurų) bauda;

9) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-06-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. K. 2024 m. gegužės 22 d., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, nukentėjusiajai L. J. melagingai nurodė, kad už jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą servise turi sumokėti 240 eurų bei nurodė minėtus pinigus pervesti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut“ banke, kuria naudojasi J. L., taip tyčia suklaidino nukentėjusiąją L. J., kuri tą pačią dieną į minėtą sąskaitą pervedė 240 eurų, o J. L. nieko nežinant apie daromą nusikalstamą veiką bei vykdant J. K. nurodymus, 2024 m. gegužės 22 d., 13 val. 33 min., (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgryninus 240 eurų ir juos perdavus J. K., taip apgaulės būdu J. K. įgijo nukentėjusiajai L. J. priklausančius 240 eurų. Tokiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

4.7. Iš 2024 m. birželio 18 d. nukentėjusiosios L. J. pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala 240 eurų, žala neatlyginta, todėl reiškia civilinį ieškinį 240 eurų (b. l. 28).

III. Teismo argumentai ir išvados

6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis 2024 m. gegužės 22 d., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, nukentėjusiajai L. J. melagingai nurodė, kad už jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą servise turi sumokėti 240 eurų bei nurodė minėtus pinigus pervesti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Revolut“ banke, kuria naudojasi J. L., taip tyčia suklaidino nukentėjusiąją L. J., kuri tą pačią dieną į minėtą sąskaitą pervedė 240 eurų, o J. L. nieko nežinant apie daromą nusikalstamą veiką bei vykdant J. K. nurodymus, 2024 m. gegužės 22 d., 13 val. 33 min., (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgryninus 240 eurų ir juos perdavus J. K., taip teisiamasis J. K. apgaulės būdu 2024 m. gegužės 22 d. užvaldė svetimą, nedidelės vertės turtą – 240 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. J. 240 Eur turtinę žalą. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios L. J., liudytojo J. L. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

7. Teismui nekyla abejonių, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia. Taigi darytina išvada, kad J. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusiajai L. J. bus padaryta turtinė žala, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t.y. nukentėjusiajai L. J. padarytos turtinės žalos, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

8. Kaltinamojo J. K. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

11. Teisiamasis J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam J. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. K. iki nusikalstamos veikos padarymo anksčiau teistas 9 kartus, iš jų 8 kartus teistas už vagystes. Teistumas nusikalstamos veikos darymo metu buvo išnykęs. Paskutinį kartą teistas 2024 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, padarytą fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Trijų metų laikotarpyje J. K. baustas administracine tvarka vieną kartą – 2022 m. spalio 10 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą) ir turi galiojančią nuobaudą. Duomenų apie tai, ar kaltinamasis yra įrašytas priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, byloje nepateikta.

13. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam J. K. už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

14. Spręsdamas dėl kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į jo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, sukeltų padarinių sunkumą ir daro išvadą, kad už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

15. BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju prie kaltinamajam paskirtos bausmės įgyvendinimo labiau prisidėtų ne intensyvi priežiūra, o BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyti įpareigojimai – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 240 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tęsti darbą/pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respubli-kos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Nurodyti įpareigojimai, teismo vertinimu, suteiks realią galimybę J. K. keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

16. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis J. K. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamojo J. K. atžvilgiu tebenagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-46-404/2025. Be to, kaltinamojo atžvilgiu taip pat yra priimtas 2025 m. vasario 24 d. nuosprendis, kuris šio nuosprendžio priėmimo metu dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo ir neaiškumų vykdymo procese, paskirta bausmė su ankstesniais teismo procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis nebendrinama, vertinant tai, kad racionaliausia tai padaryti bus įsiteisėjus kitiems nuosprendžiams.

V. Dėl civilinio ieškinio

18. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

19. Nukentėjusioji L. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 240 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog ji leido J. K. pasinaudoti jos automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu J. K. naudojosi dvi dienas, po to paskambinęs pasakė, jog automobilis sugedo, buvo remontuotas ir paprašė pervesti 240 Eur. Tikėdama, jog automobilis iš tiesų buvo remontuojamas, ji į nurodytą banko sąskaitą pervedė 240 Eur. Tačiau J. K. ją apgavo, už tariamą automobilio remontą servise, jai pinigų negrąžino. Tokiu būdu jai padaryta 240 Eur turtinė žala (b. l. 28). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, prašomos priteisti 240 Eur sumos neginčijo. Teismui pripažinus J. K. kaltu dėl sukčiavimo, nėra abejonių, jog už šią žalą atsakingas kaltinamasis, jam kyla prievolė atlyginti žalą padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų. Duomenų, patvirtinančių dalinį ar visišką šio civilinio ieškinio atlyginimą, byloje nėra. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog žalos neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes L. J. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei priteisiant visą žalą – 240 eurų.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

20. Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

21. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam J. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 108,33 Eur proceso išlaidas.

22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

23. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo J. K. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis buvo suimtas. Kaltinamojo J. K. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Aušra Petkevičiūtė-Pušinskienė.

24. Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam J. K. buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo J. K. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiam kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 240 Eur turtinę žalą ir tęsti darbą/pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 240 Eur turtinę žalą ir tęsti darbą/pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

L. J. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš J. K. priteisti L. J. 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) turtinę žalą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

J. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.