- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-323-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00360-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Nuteistasis
- G. S.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-193/2012
Teisėja Ramyna Šidlauskienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00360-2011-7
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. ir nukentėjusiosios N. S. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams bei pagal BK 243 str. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė; šios bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, šiuo nuosprendžiu G. S. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
- būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. balandžio 20 d. apie 20.50 val. nukentėjusiajai N. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmęs savo motiną nukentėjusiąją N. S., pargriovė ją ant grindų, užėmęs rankomis burną ir nosį, ją dusino, taip padarydamas jai kraujosruvas abiejų akių vokų ir skruostų viršutinėse dalyse, kaktos bei nosies viršutinėje srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugarėlėje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą
- 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir nuteistas vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant artintis prie nukentėjusiosios N. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja N. S., ir draudžiant lankytis vietose (N. S. namuose – (duomenys neskelbtini), sode, darbovietėje, artimųjų giminaičių namuose ir kitose vietose), kuriose būna N. S., nurodyto teismo įpareigojimo neįvykdė – laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. penkis kartus lankėsi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir taip vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
G. S. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis 2011 m. balandžio 20 d. apie 21 val. nukentėjusiajai N. S. po jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išbėgus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vydamasis ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad pakars, papjaus, užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį dalyje dėl subendrintos bausmės su 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme panaikinti ir priimti toje dalyje naują nuosprendį – taikyti BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas skundžia tik bausmės griežtumą, prašydamas paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymi, kad dėl BK 140 str. 1 d. ir 243 str. prisipažino, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad vienas jo padarytų nusikaltimų priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, o kitas – baudžiamasis nusižengimas. BK 38 str. numato, kad padarius tokias nusikalstamas veikas galimas susitaikymas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, nukentėjusioji jam atleido, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teigia dirbantis UAB „M“ suvirintoju, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pastaruoju metu yra komandiruotas ir dirba Akmenėje. Apelianto manymu, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes teisingumą užtikrinti galima ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis teigia daugiau nusikalstamų veikų nedarysiąs.
Nukentėjusioji N. S. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį dalyje dėl subendrintos bausmės su 2010-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme panaikinti ir priimti toje dalyje naują nuosprendį – taikyti BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad nuteistasis jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to jos darbinė veikla nenukentėjo, ji su sūnumi susitaikė, ji jam atleido. Nurodo, kad G. S. nuteistas už apsilankymus jos namuose, tačiau teismas neatsižvelgė į tų apsilankymų priežastis –jos liepimu jis atėjo pasiimti savo likusių daiktų, kitą kartą – dokumentų. Nukentėjusiosios teigimu, sūnus per visą laiką pats neieškojo susitikimų su ja ir į namus buvo užėjęs trumpam, kai jos nebuvo namuose. Teigia, kad sūnus visą laiką laikosi teismo paskirtos bausmės, su ja nebendrauja ir jai grėsmės nekelia, pats gailisi dėl savo elgesio. Jos manymu, G. S. nėra pavojingas nei jai, nei visuomenei. Nukentėjusioji mano, kad jos sūnui paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji prašė tenkinti jos skundą, o prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliantas G. S. neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta bei tvirtindamas esant BK 75 straipsnyje numatytiems bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams. Tokios pat nuomonės laikosi ir apeliacinį skundą padavusi nukentėjusioji N. S.. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko apeliantui G. S. bausmės rūšis, nustatė jų dydžius, subendrino bausmes, taip pat pagrįstai ir teisingai netaikė nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti ar mažinti nuteistajam G. S. paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.
Apeliacinių skundų argumentai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, todėl galimas susitaikymas pagal BK 38 straipsnį, atmetami. Nors G. S. viename iš nusikalstamų veikų epizode nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., kuris numato nukentėjusiojo susitaikymo su kaltinamuoju galimybę ir proceso tuo pagrindu nutraukimą, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tačiau šio punkto pagrindu baudžiamasis procesas gali būti nutraukiamas tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. BPK 409 straipsnyje numatyti atvejai, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų vyksta bendra tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka yra negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos procesas dėl G. S. nusikalstamų veikų vyko bendra tvarka, esant prokuroro reikalavimui (b.l.3).
Viena iš BK 38 straipsnio, minimo apeliaciniuose skunduose, taikymo būtinųjų sąlygų yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. S. buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir jos terorizavimą, skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už savo motinai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir teismo įpareigojimo nevykdymą. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. S. daugiau naujų nusikalstamų veikų nedarys bei kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Skirdamas bausmę G. S. apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus bei stadijas (padarytos dvi tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos, viena kurių – nesunki, kita – baudžiamasis nusižengimas), atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino G. S. asmenybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas, dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad G. S. yra teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe už smurtinį nusikaltimą prieš artimą žmogų, jam buvo taikytas švelnesnis įstatymas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis jo metu ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis kaip tik laisvės atėmimu pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų G. S. neįmanoma, todėl G. S. skirtinas realus sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų bausmių atlikimas. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįsti atmestini tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiosios prašymai atidėti G. S. bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik BK 75 straipsnio 1 dalies numatytomis sąlygomis, esant pagrįstai motyvuotai teismo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam G. S. už nusikaltimą paskyrė vidurkio nesiekiančią BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrino taikydamas švelniausią bausmių subendrinimo būdą – apėmimą. Tokių teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, subendrintos bausmės bei galutinės bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės – nuteistojo gailėjimasis, darbo turėjimas, nuteistojo ir nukentėjusiosios susitaikymas, nukentėjusioji nuteistajam atleido – pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmes, todėl dar kartą remtis jomis bei mažinti ar švelninti bausmes nėra jokio pagrindo. Taigi konstatuotina, kad apeliantui G. S. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo G. S. ir nukentėjusiosios N. S. apeliacinius skundus atmesti.