Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, sekretoriaujant Violetai Semaškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 1981 m. Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 225 str. 2 d., 147 str. 1 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1990-05-21 Širvintų apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 90 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimo, BK 47 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; 1993-06-03 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 146 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 47 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 1999-02-20 Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2000-01-20 Širvintų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo; 2004-07-28 Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu dvejiems metams, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 8 p.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2005 m. gegužės 29 d. apie 3 val. nakties kaltinamasis S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinės parduotuvės, esančios Trakų raj., (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios priežasties, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, rankoje turėtu virtuviniu peiliu sudavė vieną smūgį Ž. K. į pilvo sritį. Tokiu būdu jis, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę-pjautinę pilvo sienos kairiojo klubo srities žaizdą su durtiniais-pjautiniais klubinės žarnos ir plonžarnės pasaito sužalojimais, lydimais kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, sunkiai sutrikdė Ž. K. sveikatą.

Kaltinamasis S. S. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2005 m. gegužės 29 d. apie 3 val. nakties kaimynas jam davė 20 Lt ir paprašė parnešti degtinės bei alaus. Kaltinamasis pasiėmė iš kaimyno virtuvinį peilį, kuris jam buvo reikalingas maisto pjaustymui, ir nuėjo prie naktinės parduotuvės. Ten nusipirko butelį degtinės ir butelį alaus. Vieną butelį pasidėjo ant savo po kaklu parištos sugipsuotos rankos, antrą nešėsi kitoje – sveikojoje – rankoje. Jam nulipus nuo parduotuvės laiptų, jei žiūrint veidu į parduotuvę, kairėje jų pusėje, prie kaltinamojo priėjo keturi vaikinai. Vienas iš jų buvo Ž. K., kuris , nieko nesakydamas, atėmė iš kaltinamojo abu alkoholio butelius, o kiti trys laikydami beisbolo lazdas ėmė artėti S. S. link. Vienas iš jų užėjo S. S. už nugaros. Kaltinamasis suprato, jog gali būti sumuštas, todėl, prisiminęs turimą peilį, išsitraukė jį iš kišenės. Staiga iš už nugaros pajuto smūgį į galvos sritį ir, prarasdamas sąmonę, krito. Kadangi tuo metu rankose laikė virtuvinį peilį, o Ž. K. stovėjo prieš jį maždaug 2 metrų atstumu, kaltinamasis, to nenorėdamas, galėjo jam netyčia įdurti peiliu, tačiau sužaloti jo jokių kėslų neturėjo. Po to S. S. jautė, jog buvo nutemptas į gatvę ir ten toliau spardomas. Jis atsibudo ligoninės palatoje. Tą vakarą S. S. buvo išgėręs keletą taurių šampano. Tvirtina, jog girtas nebuvo.

Nukentėjusysis Ž. K. parodė, jog įvykio naktį jis kartu su savo draugais: Ž. R. ir S. R., automobiliu atvažiavo prie naktinės parduotuvės. Draugai pasiliko automobilyje, stovėjusiame prie parduotuvės laiptų, o nukentėjusysis užlipo laiptais aukštyn prie parduotuvės langelio, norėdamas nusipirkti alaus. Prie parduotuvės langelio eilėje laukė maždaug keturi žmonės. Visi šnekučiavosi, niekas nekonfliktavo. Nukentėjusysis atsistojo už jų ir, išgirdęs už nugaros šnekant dar kitus žmones, atsisuko į juos. Tuo metu jis prieš save pamatė S. S., kuris nei iš šio nei iš to smogė jam peiliu į pilvo sritį. Ž. K. tuomet savo viduje pajuto šilumą ir silpnumą, todėl, supratęs, kad yra padurtas, suėmęs žaizdos vietą nulipo laiptais prie mašinos, kurioje sėdėjo jo draugai ir paprašė, kad jie nuvežtų jį į ligoninę. Pastarieji taip ir padarė. Nukentėjusysis su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo pažįstami. Su juo tą vakarą nekonfliktavo ir nieko iš jo nepaėmė. Tik išėjęs iš ligoninės Ž. K. sužinojo, kad S. S. po įvykio buvo sumuštas, tačiau kas jį sumušė, jis nežino.

Liudytoja R. Š. parodė, kad 2005 m. gegužės 29 d. naktį, apie 3 val. ji dirbo pardavėja naktinėje parduotuvėje, kuri yra Trakų raj., (duomenys neskelbtini). Liudytoja prisiminė, kad kaltinamasis prie parduotuvės langelio buvo priėjęs du kartus. Ji pastebėjo, kad pastarasis neblaivus. Tai ji suprato iš jo judesių ir elgesio. S. S. buvo suirzęs, prie parduotuvės langelio norėjo kažką pirkti, tačiau apsigalvojo ir, nieko nepirkęs, kažkur nuėjo. Tuo metu prie parduotuvės langelio stovėjo ir Ž. K., bet tarp jo ir kaltinamojo ar tarp kitų vaikinų jokių konfliktų nebuvo. Niekas jokios beisbolo lazdos neturėjo. Praėjus 5-10 min., pasigirdo triukšmas. Liudytoja vėl pažvelgė pro parduotuvės langą ir pamatė Ž. K., susiėmusį už pilvo, išgirdo kitus vaikinus šaukiant, kad S. S. turi peilį, matė juos bėgančius nuo kaltinamojo. S. S. su peiliu rankose visus vaikėsi, kol subėgo daugiau vaikinų, kurie jį sučiupo ir patį primušė. Nukentėjusysis, vos gavęs smūgį peiliu, susiėmė žaizdą ir lipo žemyn nuo parduotuvės laiptų aikštelės. Liudytoja patvirtino, kad iki Ž. K. sužalojimo nei prie parduotuvės laiptų, nei ant jų, jokių konfliktų nebuvo, niekas netriukšmavo, o S. S. pargriuvęs nebuvo.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad 2005-05-29 naktį jis su nukentėjusiuoju ir savo drauge S. R. automobiliu nuvažiavo prie naktinės parduotuvės ir sustojo netoli jos laiptų. Iš automobilio išlipo Ž. K., kuris užlipo laiptais prie parduotuvės langelio, nes norėjo nusipirkti alaus. Liudytojas nepastebėjo, jog pastarasis būtų su kuo bendravęs. Laiptų aikštelėje buvo ir daugiau asmenų, tačiau nesigirdėjo, kad jie tarpusavyje būtų konfliktavę, jokių beisbolo lazdų liudytojas nematė. Tačiau, praėjus vos kelioms minutėms, prie parduotuvės langelio, ant laiptų aikštelės pasigirdo triukšmas. Ž. R. pamatė nuo parduotuvės laiptų nulipantį Ž. K. Nukentėjusysis rankose nieko neatsinešė. Jis pasakė, kad yra sužalotas į pilvą ir prašėsi nuvežamas į ligoninę. Viena pažįstama mergina Ž.K. nuvežė į ligoninę, o liudytojas dar liko įvykio vietoje ir matė, kaip S. S. su peiliu rankoje gąsdino ten buvusius žmones, tačiau vėliau buvo pats sugautas ir sumuštas. Buvo daug žmonių, todėl kas jį sumušė, liudytojas pasakyti negali. Jis matė, kad S. S. gulėjo ant žemės, maždaug 20 metrų atstumu nuo parduotuvės.

Tarnybinis pranešimas (t. 1, l. 1) patvirtina, kad 2005-05-29 5 val. 50 min. į Trakų miesto ligoninę buvo atvežtas Ž. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jam buvo padaryta pilvo kiauryminė žaizda su žarnyno pažeidimais.

Iš specialisto išvados Nr. G 5702/05(01) matyti, kad Ž. K. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos kairio klubo srities žaizda su durtiniais-pjautiniais klubinės žarnos ir plonžarnės pasaito sužalojimais, lydimais kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas plokščiu, duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu peilio tipo įrankiu, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Pagal pateiktus medicininius dokumentus neatmetama, jog Ž. K. galėjo būti sužalotas vienu peilio smūgiu. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes padaryta kiauryminė pilvo žaizda, sužalota klubinė žarna ir pasaitas (t. 1, l. 23-24).

Apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) Trakų raj., apie 29,5 m. atstumu nuo parduotuvės, už važiuojamosios kelio dalies, ant šaligatvio rastas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės matėsi raudonos, panašios į kraują dėmės (t. 1, l. 4-5). Peilio geležtės ilgis – 11,4 cm. (t. 1, l. 10-11).

Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu liudytoja R. Š. atpažino S. S., kaip asmenį, peiliu sužalojusį Ž. K. (t. 2, l.34 – 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, t.y. kaltinamojo aiškinimą, kad jis virtuviniu peiliu gynėsi, todėl Ž. K. sužalojo netyčia, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus apie įvykio aplinkybes, įvykio vietoje rastą virtuvinį peilį su dėmėmis panašiomis į kraują, ekspertų išvadas apie Ž. K. padaryto sužalojimo pobūdį, jo sunkumo laipsnį ir kitus bylos faktinius duomenis, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino, jog S. S., suduodamas peiliu vieną smūgį Ž. K. į pilvo sritį, padarė sužalojimus, sukėlusius pastarojo sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp kaltinamojo veiksmų, suduodant smūgį peiliu, ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors S. S. aiškino, kad Ž. K. sužalojo netyčia, krisdamas po beisbolo lazda jam suduoto smūgio, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje esantys kiti įrodymai.

Visų pirma paties S. S. aiškinimas apie įvykio aplinkybes buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pirmųjų apklausų metu parodė, jog buvo užpultas kelių vaikinų, kurių tarpe buvo ir Ž. K., kuris atėmė iš jo alų ir degtinę. Tada jis, gindamasis, išsitraukė iš kišenės peilį ir juo mosikuodamas pataikė Ž. K. į pilvo kairį šoną. O po to pats gavo smūgį lazda per galvą ir prarado sąmonę (t. 1, l. 41). Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu jis parodė vietą pilvo srityje, į kurią dūrė Ž. K. (t. 1, l. 45).

Bylą nagrinėjant Trakų raj. apylinkės teisme, kaltinamasis patvirtino, jog smūgį peiliu Ž. K. sudavė dar tada, kai pats nebuvo mušamas. Iš naujo bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, S. S. vėlgi nurodė, kad galėjo Ž. K. sužaloti netyčia po patirto smūgio į galvą, krisdamas į priekį, kur tuo metu stovėjo Ž. K.

Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis įvykio aplinkybes stengiasi nupasakoti sau palankia linkme, akcentuodamas jo turto užvaldymą, savigyną ir netyčinius veiksmus. Tačiau toks pastarojo aiškinimas nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, o byloje esantys įrodymai tvirtina, jog S. S. veikė tyčia. Iš nukentėjusiojo Ž. K. nuoseklių parodymų matyti, kad jis, išlipęs iš automobilio, iš karto užlipo laiptais prie parduotuvės langelio ir atsistojo į eilę. Niekas aplinkui nekonfliktavo. Nukentėjusysis, išgirdęs kažką kalbant, atsisuko, ir S. S., nieko nesakęs, iš karto jam smogė peiliu. Nukentėjusysis su kaltinamuoju nekonfliktavo, jokio alkoholio iš jo neatėmė. Šį nukentėjusiojo aiškinimą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja R. Š. parodė, kad S. S. tą vakarą jokių prekių, tame tarpe ir gėrimų, nepirko. Tai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad Ž. K. atėmė iš jo parduotuvėje nusipirktus butelius. Tam neprieštarauja liudytojo Ž. R. parodymai, kad nukentėjusysis po įvykio jokių butelių neatsinešė, bei įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, kad įvykio vietoje jokių butelių ar stiklo šukių nerasta. Nors S. S. aiškino, jog jis buvo užpultas prie parduotuvės laiptų beisbolo lazdomis apsiginklavusių vaikinų, jų tarpe ir Ž. K., tačiau iš nukentėjusiojo nuoseklių parodymų matyti, kad jis ėjo tiesiai prie parduotuvės langelio, prie laiptų su niekuo nebendravo, o sužalotas buvo laiptų aikštelėje. Šį Ž. K. aiškinimą patvirtino ir liudytojai R. Š. bei Ž. R., sakydami, jog Ž. K. su niekuo nebendravo, nekonfliktavo, laiptų aikštelėje vaikinų su beisbolo lazdomis nebuvo, S. S. niekas nepuolė, o pastarasis parkritęs ant žemės nebuvo, staiga dūrė peiliu nukentėjusiajam laiptų aikštelėje, o šis sužalotas iš karto sugrįžo prie automobilio. Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad iki nukentėjusiojo sužalojimo jo sveikatai ir gyvybei buvo iškilusi grėsmė, jis privalėjo gintis ir kad jis Ž. K. įdūrė peiliu krisdamas, t.y. netyčia.

Kaip jau konstatuota, S. S. jokių gėrimų parduotuvėje nepirko, todėl jų neturėjo. Kaip rodo bylos faktiniai duomenys, konfliktas prie parduotuvės kilo tik tuomet, kai S. S. sužalojo Ž. K. peiliu.

Nors bylos duomenys tvirtina, jog buvo primuštas ir S. S., tačiau tai įvyko jau po Ž. K. sužalojimo ir kaltinamojo švaistymosi peiliu prieš kitus asmenis. Tai patvirtina R. Š. parodymai, kurie sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. R. aiškinimu apie įvykio aplinkybes. Minėti asmenys su kaltinamuoju pažįstami nebuvo, su juo nesipyko, byloje nėra faktinių duomenų, kad pastarieji nepagrįstai apkalba S. S. Todėl teismas neturi pagrindo šiais įrodymais netikėti, ir jais vadovaujasi grįsdamas kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, o kaltinamojo versiją vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog S. S. viešoje vietoje, aplinkui esant kitiems asmenims, tyčia smogė peiliu Ž. K. į pilvo sritį be jokios priežasties, t.y. dėl chuliganiškų paskatų. Pasirinktas žalojimo įrankis – 11,5 cm. ilgio virtuvinis peilis –, žalojimo būdas bei sužalojimo vieta pilvo srityje rodo, kad S. S. puikiai suprato, jog durdamas virtuviniu peiliu į gyvybei svarbų centrą – pilvą –, gali sukelti nukentėjusiajam sunkias pasekmes ir jų siekė. Taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, S. S. nusikalstami veiksmai, suduodant vieną smūgį peiliu Ž. K. į pilvo sritį, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. nes jis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Nors S. S. aiškino, jog jis prieš įvykį buvo išgėręs tik kelias taures šampano ir apsvaigęs nebuvo, tačiau tai paneigia liudytojos R. Š. aiškinimas, kad ji dukart matydama kaltinamąjį prie parduotuvės langelio iš pastarojo judesių ir elgesio aiškiai suvokė, kad jis yra neblaivus. Šis liudytojos aiškinimas neprieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, kad kaltinamasis nei iš šio, nei iš to dūrė peiliu nepažįstamam žmogui. Visa tai patvirtina, jog išgertas alkoholio kiekis faktiškai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui. Todėl teismas S. S. inkriminuoja jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę S. S., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes. S. S. padarė labai sunkų nusikaltimą. Dėl jo tyčinių veiksmų buvo sunkiai sužalota Ž. K. sveikata. Mirtinos pasekmės neatsirado, nes kiti asmenys laiku suteikė medicininę pagalbą. Šiuo metu nukentėjusiojo sveikata yra pagerėjusi, rimtų pasekmių jis nejaučia. S. S. nusikalto ne pirmą kartą, turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau šiuo metu už ankstesnius nusikaltimus bausmę yra atlikęs. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui.

S. S. turėdamas tris neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vėl padarė labai sunkų nusikaltimą. Tačiau įvertinus tai, kad jis pirmiau buvo padaręs nusikaltimus nuosavybei, o šiuo metu teisiamas už smurtinį, neplanuotą, spontaniškai įvykdytą nusikaltimą, teismo manymu, pripažinti jį pavojingu recidyvistu dar netikslinga.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, pareikštas 1466 Lt sumai, yra pagrįstas pažyma (t. 1, l. 30) ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymas, todėl tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., iš įvykio vietos paimtas peilis, saugomas Trakų raj. PK (t. 2, l. 127-128), naikintinas kaip menkavertis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–303 str., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena, t.y. 2008-07-08.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2007-06-18 iki 2008-07-08.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Priteisti iš S. S. 1466 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai Ž. K. gydymo išlaidoms padengti.

Peilį, saugomą Trakų raj. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 2, l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.