Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), tame pačiame kabinete buvo ir kitų darbuotojų. Į jo pareigas įėjo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Dokumentą dėl atsakomybės už tą materialų turtą pasirašė darbo pradžioje. Visa minėta įranga buvo saugoma kitame kabinete, nuo kurio turėjo raktą. Tą raktą turėjo net tik jis, bet ir kiti darbuotojai. Atsiradus finansinėms problemoms jis ėmė daiktus, išvardytus pranešime apie įtarimą, tuos daiktus užstatinėjo lombarduose, po to dalį daiktų išpirko ir grąžino į darbo vietą, tačiau dalį daiktų taip ir neišpirko, nes pritrūko pinigų. Apie du kartus, kada tiksliai tai buvo, jis nepamena, jis iš minėto kabineto saugyklos, niekam nieko nepranešęs, pasiėmė kelis telefonus „Samsung“, konkretesnių duomenų nepamena ir užstatė lombarde savo vardu. Gavo kelis šimtus eurų. Po kiek laiko tuos telefonus išpirko, bet už kokią sumą, nepamena. Taip darė tik kelis kartus, apie du. Kiek konkrečiai buvo paėmęs telefonų, nepamena, kelis, bet tai buvo tik „Samsung“. Po to apie du kartus, kada tiksliai tai buvo, jis nepamena, paėmė ir užstatė lombarde savo vardu kelis telefonus „Samsung“ (kokius, tiksliai nepamena), gavo kelis šimtus eurų, tačiau išpirkti neturėjo galimybės ir to nepadarė. Telefonai buvo nauji, kaip ir kiti užstatyti ir išpirkti ankščiau. Tokiu būdu užstatinėjo tik „Samsung“ telefonus, „Iphone“ telefonų jis neėmė ir dėl jų paėmimo jis nesutinka, kaltės nepripažįsta. Kas juos paėmė, jis nežino. Ar galėjo pasisavinti visus „Samsung“ modelio telefonus, kurie nurodyti įtarime, jis nežino, nes nepamena. Jis paimdavo kelis kompiuterius, užstatinėjo lombarde savo vardu, po to išpirkinėjo. Kada tai buvo, nepamena, kokį kiekį ir kokius tiksliai kompiuterius užstatinėjo, taip pat nepamena. Taip pat apie du kartus užstatė kelis kompiuterius (kiekių nepamena) savo vardu lombarde ir neišpirko, nes pritrūko pinigų. Kiek gavo pinigų, nepamena. Šiuo metu negali pasakyti, nes nepamena, kiek kompiuterių užstatė ir neišpirko, kokie jų buvo pavadinimai. Tikrai neėmė nei vieno karto kompiuterio, kuris įtarime yra įvardintas kaip „HP“. Nepamena, kiek buvo gavęs pinigų, kai užstatinėjo kompiuterius ir kiek teko sumokėti už tuos, kuriuos išpirko. Pamena, kad savo vardu užstatinėjo lombarde daiktus ir naudojo savo pasą. Pamena, kad užstatinėjo lombarduose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepamena lombardų adresų ir pavadinimų. Iš darbo buvo atleistas dėl anksčiau minėtų daiktų trūkumo, dabar neprisimena kaip darbe sužinojo dėl tų daiktų trūkumo. Paaiškėjus daiktų trūkumui, su kitais darbuotojais buvo atlikta inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas telefonų ir kompiuterių trūkumas, kuris dabar yra įrašytas jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Po tos inventorizacijos jis buvo atleistas iš darbo. Dėl daiktų trūkumo darbdaviai prašė parašyti paaiškinimą ir jis tai padarė. Šiuo metu nepamena, ką jis ten parašė. Su darbdaviais tarėsi, kad kiek galės, tiek grąžins daiktų, tačiau iki šiol nieko negrąžino. Kadangi neturėjo pinigų, todėl nebandė lombarde išpirkti likusius daiktus.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki įsidarbinimo „(duomenys neskelbtini)“ ir jau pradėjus dirbti labai domėjosi kriptovaliutomis, buvo pasiskolinęs iš finansinių įstaigų pinigų, jam buvo suteikti kreditai, kuriuos manė lengvai padengs investavęs į kriptovaliutas ir iš to gavęs pelną, tačiau 2022 m. kriptovaliutų rinka tapo nestabili ir jis investuotas lėšas prarado, įklimpo į skolas. Tuo metu jam susikaupė apie 15 000 Eur skola. Skolos jį paveikė emociškai, kadangi nežinojo kaip gali atiduoti pinigus, jis maždaug 2022 m. pabaigoje dėl to pradėjo vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, būdavo, kad nepasirodydavo darbe. Kadangi jam susikaupė daug skolų, jis žinodamas, kad jas reikės atiduoti, nutarė paimti iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ sandėliavimo patalpos, nuo kurios turėjo raktą jis ir kiti žmonės, kur buvo laikoma įvairi elektronikos įranga (kompiuteriai, jų priedai, mobilieji telefonai ir jų priedai). Taip pat, šioje sandėliavimo patalpoje buvo rakinama spinta, nuo kurios raktas buvo tik vienas. Raktas buvo laikomas toje pačioje, kur buvo sandėliavimo patalpa, stalo, stalčiaus viduje arba ant paties stalo. Šiame rakinamame stalčiuje gulėjusi įranga buvo brangiausia, už ją jis buvo materialiai atsakingas. Kadangi jis žinojo, kad darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomi brangūs įrenginiai (kompiuteriai, telefonai) – už kuriuos jis pats ir buvo materialiai atsakingas, jis nutarė gauti pinigų, kurių pagalba būtų galėjęs greičiau sugrąžinti jį slegiančias skolas. Buvo sumąstęs, jog iš sandėliavimo patalpos bei spintoje paims keletą kompiuterių ir telefonų, kuriuos nunešęs į lombardą ir užstatęs kuriam laikui, gaus grynųjų pinigų, kuriuos galėtų toliau investuoti į kriptovaliutą ir tokiu būdu galėtų greičiau atlyginti jį slegiančias skolas. Po ko tikėjosi, jog šiuos užstatytus kompiuterius su telefonais galės atpirkti iš lombardo ir padėti atgal į tą pačią vietą, iš kurios paėmė. Tačiau jam šis sumanymas nepavyko, jį toliau slėgė skolos, kriptovaliutų rinka buvo nestabili, dėl to dažnu atveju jis tiesiog patirdavo nuostolių, kuriuos vis tikėjosi, jog galėtų padengti paėmęs ir užstatęs į lombardą daugiau įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto. Tikslius kiekius bei daiktus išvardinti pagal modelį, kuriuos buvo paėmęs iš darbovietės ir užstatęs į lombardą, šiuo metu negali. Keletą daiktų, kuriuos buvo paėmęs iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo pardavęs per internetą – (duomenys neskelbtini) svetainę, su juo susisiekusiems asmenims. Buvo į (duomenys neskelbtini) įkėlęs iš darbovietės paimto kompiuterio „Lenovo Think pad E15“ skelbimą, tačiau kompiuterio niekas nepirko, dėl to skelbimą išėmė, jį vėliau užstatė į lombardą. Per (duomenys neskelbtini) buvo įkėlęs „Iphone 11“ ir „Samsung“ telefonų skelbimus, kuriuos pavyko parduoti. Juos nusipirko žmonės, su kuriais buvo susitikęs gyvai mieste. Ar buvo pardavęs dar ką nors per (duomenys neskelbtini), tiksliai dabar negali pasakyti, nes neatsimena, bet skelbimų turėjo daug per (duomenys neskelbtini), nes jis anksčiau buvo pardavinėjęs kompiuterinę įrangą bei kompiuterius, kuriuos pirkdavo pigiau su defektu, juos taisydavo ir vėliau parduodavo pats per (duomenys neskelbtini). Jį spaudžiant skoloms, buvo pradėjęs vartoti narkotines medžiagas, ypač kuomet buvo atleistas iš „(duomenys neskelbtini)“ darbovietės. Darbe sužinojo ir pamatė įrangos trūkumą tuomet, kai jis neišdavė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams jiems turimos išduoti elektroninės įrangos darbui, nes jos neturėjo, ji tuo metu buvo užstatyta lombarde, tik po šių pretenzijų reiškimo, darbe buvo pastebėtas įrangos trūkumas, iki to laiko, niekas nebuvo pastebėjęs, kad iš darbo vietos buvo paėmęs elektroninės įrangos.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su jam inkriminuojamų daiktų sąrašu, kad pasisavino iš darbovietės 13 vnt. mobiliųjų telefonų, bet nesutinka, dėl 11 vnt. nešiojamų kompiuterių, kadangi būtent pats nepamena tokio kompiuterio „HP“, kad jis buvo jam išduotas ir buvo jo žinioje, kadangi šis įtarime minimas kompiuteris yra be serijos numerio ar modelio, todėl jis pats nežino, ar tokį yra turėjęs savo žinioje ir ar tai negali būti klaida iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Prisipažįsta, kad 10 nešiojamų kompiuterių galėjo pasisavinti iš darbovietės. Pasisavinęs kompiuterius ir telefonus, pardavė juos lombarduose ir nedidelę dalį jų pardavė per skelbimus internete fiziniams asmenims. Kokiems tiksliai asmenims juos pardavė ir kokį kiekį per skelbimus, jis neatsimena. Lombardus, į kuriuos pridavė kompiuterius ir telefonus, buvo nurodęs ankstesnių procesinių veiksmų metu. Sutinka atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius „(duomenys neskelbtini)“, gailisi dėl savo poelgio. Taip elgėsi todėl, kadangi jam tuo metu reikėjo pinigų savo (duomenys neskelbtini) bei pramogoms ir pragyvenimui. Jeigu bus galimybė, sutiktų ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, juos padarė vedamas (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad bendrai įvykdė 4 nusikalstamas veikas. Dėl savo šių įvykdytų nusikalstamų veikų gailisi, jas įvykdė, nes tuo metu jam reikėjo pinigų, buvo veikiamas streso bei (duomenys neskelbtini), dėl to ryžosi įvykdyti nusikalstamas veikas. Šiuo metu jis tvarkosi savo gyvenimą, nevartoja jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ieškosi oficialaus darbo įmonėje, kadangi šiuo metu dirbo nuotolinėmis priemonėmis įvairius papildomus darbus kaip (duomenys neskelbtini), bet nori dirbti čia Lietuvoje. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis yra susitaikęs su savo seneliu, iš kurio knygyno buvo pavogęs kompiuterį su pinigais iš kasos, t. y. pinigus į kasą grąžino bei grąžino kompiuterį, senelis jam jokių pretenzijų nereiškia. Atlygino bendrai 160 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam M. S., kuomet jį apgavęs, gavo iš jo 160 Eur. Taip pat yra sudaręs taikos sutartį su buvusia darboviete UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl bendrai 12 127 Eur atlyginimo. Šiuo metu yra jau atlyginęs 4 000 Eur, bei dar pagal tarp jų sudarytą grafiką, pasižadėjo atlyginti 4 000 Eur, mokant kas mėnesį. Kadangi yra susitaikęs su nukentėjusiaisiais ir atlyginęs bei pasižadėjęs atlyginti žalą, prašo ir neprieštarauja ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma jam arešto bausme. Pasižada daugiau nebenusikalsti. Prašo kaip galima greičiau baigti bylą ir grąžinti iš jo kardomosios priemonės metu paimtą pasą, kuris jam yra reikalingas, kad galėtų įsidarbinti oficialiai įmonėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. A. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 19 d. jų įmonėje pradėjo dirbti S. Z., kuris buvo paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. S. Z. pareigybės aprašyme buvo nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jis pasirašytinai priimdamas turtą pasirašė. S. Z. darbas būdavo nuo pirmadienio iki penktadienio. 2023 m. kovo 9 d. pastarasis neišėjo į darbą. Apie tai, kad jo nebus, nieko neinformavo. 2023 m. kovo 10 d. įmonės darbuotojai pradėjo domėtis, kada jiems bus išduoti nauji mobiliojo ryšio telefonai. Kadangi už juos buvo atsakingas S. Z., jie laukė, kol šis išeis į darbą ir pasiaiškins. 2023 m. kovo 13 d. jiems pavyko susisiekti su darbuotoju S. Z., pastarasis informavo, kad į darbą atvyks galimai 2023 m. kovo 14 d., tačiau darbo vietoje taip ir nepasirodė. Tuomet jis nusprendė patikrinti (duomenys neskelbtini) kabinetą, kur buvo įprastai laikomas įmonės turtas. Atėjęs pastebėjo, kad mobiliojo ryšio telefonų nurodytoje vietoje nėra. Patikrinęs S. Z. išduoto turto dokumentus pastebėjo, kad trūksta 13 vnt. telefonų, t. y. 3 vnt. „Apple iPhone 11“, vieneto kaina 470 Eur, viso 1 410 Eur; 2 vnt. telefonų „Samsung Galaxy A52 black“, vieneto kaina 288 Eur, viso 576 Eur; 6 vnt. telefonų „Samsung Galaxy A23“, vieneto vertė 218 Eur, viso 1 308 Eur; 2 vnt. telefonų „Samsung Galaxy A532“, vieneto vertė 305 Eur, viso 610 Eur; nešiojamų kompiuterių 11 vnt., t. y. 1 kompiuterio „HP“, kurio kaina 1 210 Eur; 1 nešiojamo kompiuterio „Dell vos 3568 į 5“ W10P, kurio vertė 793 Eura; 5 nešiojamų kompiuterių „Lenovo TP E15 G2 W10P i5-11“, kurio vieneto vertė 770 Eur, viso 3 850 Eur; 3 nešiojamų kompiuterių „Lenovo TP E15 G2 W11P G3 R5-5 16“, vieneto vertė 712 Eur, viso 2 136 Eur; 1 nešiojamo kompiuterio „Lenovo yoga slim7 w11H Pro r“, kurio vertė – 958 Eur. Bendra visų pavogtų daiktų vertė yra 12 851 Eur. Darbo vietoje S. Z. pasirodė tik 2023 m. kovo 20 d. Jam buvo duotas paaiškinimo blankas, kuriame turėjo nurodyti priežastį, dėl ko neatvyko 6 dienas į darbą. Tuomet jam buvo pasakyta, kad trūksta 13 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 11 nešiojamų kompiuterių, buvusių jo žinioje. Pastarasis buvo paprašytas pasiaiškinti. S. Z. pasiaiškinime nurodė, kad visus anksčiau išvardintus daiktus jis paėmė ir pridavė į lombardą, taip pat nurodė, kad sutinka juos iki 2023 m. balandžio 20 d. grąžinti į darbovietę. Jokių kitų susitarimų tarp jų nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) S. Z. buvo oficialiai atleistas. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas K. A. parodė, kad S. Z. į „(duomenys neskelbtini)“ atvyko dirbti ir darbus pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) pagal su juo sudarytą darbo sutartį. Jo sudarytos darbo sutarties kopiją pateiks prie tyrimo. Į S. Z. darbo sutartį, pagal pareigybės aprašymą (duomenys neskelbtini). Kuomet įmonė įsigydavo naują informacinių technologijų įrangą, ji automatiškai buvo priskiriama S. Z., šis už ją buvo atsakingas. Jų įmonėje yra vedamas inventorizacijos sąrašas, taigi, kuomet įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo informacinių technologijų įrangos, ši įranga buvo inventorizuojama ir, kad darbuotojas už ją bus atsakingas, šis buvo supažindinamas pasirašytinai, kur buvo nurodyta už kokią įrangą jis atsakingas. Šiuos S. Z. supažindinimus pasirašytinai jis yra pateikęs prie tyrimo medžiagos. Pagal savo pareigybės aprašymą, S. Z. buvo suteikta darbo vieta, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ pastato viduje, kabinete (duomenys neskelbtini). Taip pat S. Z. turėjo raktą nuo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įprastai yra laikomas įmonės turtas. S. Z., priimdamas jam patikėjimo teise materialųjį turtą, už kurį buvo atsakingas, turėjo šį vėliau pasirašytinai (priėmimo–perdavimo aktu) perduoti naudotis kitiems „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojams, tačiau, maždaug nuo 2023 m. kovo mėnesio pradžios jis išgirdo iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pretenzijas, kad S. Z. nėra išdavęs informacinių technologijų įrangos (mobiliųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių) kitiems darbuotojams. Bei taip pat, kad šis 2023 m. kovo 10 d. neatėjo į darbą. Dėl to jis 2023 m. kovo 14 d. buvo nuėjęs į įmonės kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar jame yra visa informacinių technologijų įranga. Nuėjęs į sandėliavo patalpą pastebėjo įrangos trūkumą, buvo atlikta inventorizacija ir buvo nustatytas anksčiau jo apklausoje minėtos įrangos trūkumas (mobilieji telefonai, nešiojami kompiuteriai). Dingusi įranga buvo nauja, ji nebuvo kam nors perduota naudotis, taip pat neturėjo į vidų įstatytų ar priskirtų SIM kortelių su numeriais. S. Z. vėliau buvo iškviestas į darbą, į kurį atvyko ir pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kurio metu prisipažino paėmęs jam patikėtą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurį užstatė į lombardą. Į kokį tiksliai lombardą, nenurodė ir nepasakė, tik paminėjo, kad taip pasielgė dėl savo (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo minėjęs, kad dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), galimai pasisavintus daiktus iš „(duomenys neskelbtini)“ nunešė į (duomenys neskelbtini) esančius lombardus. Kokia pas šį (duomenys neskelbtini), jis nežino, bet kiek suprato iš pokalbio su juo, šis kažkam yra skolingas pinigų. Po pasiaiškinimo S. Z. prižadėjo, kad pasisavintą įrangą grąžins iki 2023 m. balandžio 20 d., tačiau jokio susitarimo su įmonės vadovybe jis neturi, šį faktą šis tik pažymėjo savo paaiškinime, todėl vargiai tiki, kad šis ją galės grąžinti. S. Z. pasisavinta informacinių technologijų įranga nebuvo drausta. Šios įrangos vertės dokumentus buvo jau pateikęs anksčiau. Kokie S. Z. pasisavintos informacinių įrangos serijos numeriai, IMEI numeriai ar kiti unikalūs numeriai, šiuo metu negali pasakyti. Dėl šios informacijos yra kreipęsi į pirminį šios įrangos pardavėją, kai tik pavyks sužinoti dingusios įrangos serijos numerius, nedelsiant praneš papildomai. Apie S. Z. gali pasakyti, kad šis, kuomet buvo priimtas į darbą, buvo pildęs darbuotojo anketą, kurią pildo visi įmonėje dirbantys darbuotojai. Šios anketos kopiją buvo pateikęs prie tyrimo. Anketoje S. Z. buvo nurodęs, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o deklaruojama gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jo naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jam teko pamatyti ir susipažinti su S. Z., šis tylaus būdo, ramus, niekuo neišsiskiriantis. Anksčiau, kol dirbo jų įstaigoje, šis jokių problemų, kad būtų pasisavinęs ar pavogęs įmonės turtą, neturėjo, tik vėluodavo į darbą. „(duomenys neskelbtini)“ pastate yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įrašai saugomi neilgai, iki 8 dienų. Įrašų, kur būtų užfiksuotas išeinantis ar ką nešantis po darbo iš „(duomenys neskelbtini)“ pastato S. Z., neturi, tačiau į darbą ir iš jo S. Z. visada atvykdavo su kuprine, todėl vaizdo kameromis šis būtų užfiksuotas su kuprine, o ne akivaizdžiai ką nors nešantis iš įmonės patalpų. Įrangą S. Z., įtaria, galėjo neteisėtai pasisavinti ir išsinešti iš įmonės patalpų maždaug laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki jo neatėjimo į darbą 2023 m. kovo 10 d. Paskutinė diena, kada jis buvo atėjęs į darbą, buvo 2023 m. kovo 8 d., kadangi jį tada pats buvo matęs darbe. Daugiau į darbą šis atėjo tik 2023 m. kovo 20 d., pasiaiškinti dėl dingusios informacinių technologijų įrangos. Kartu prie savo pasiaiškinimo, S. Z. grąžino šiam patikėtus nuo įmonės patalpų raktus bei buvo atleistas. Jo nuomone, „Iphone“ telefonus S. Z. galėjo pasisavinti 2022 m. lapkričio mėn., kadangi būtent tada jie buvo įsigyti. Nešiojami kompiuteriai buvo įsigyti 2023 m. vasario mėn. Tyrimo eigoje, jeigu pagrobti mobiliojo ryšio telefonai ir nešiojami kompiuteriai neatsiras, prie tyrimo pateiks civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ pastate adresu (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) metus. Jam dirbant, į jų įmonę buvo priimtas dirbti jaunuolis – S. Z., kuris pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų inžinieriumi. S. Z. pagal pareigybės aprašymą ir darbo sutartį buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini). S. Z. buvo tiesiogiai pavaldus jam, ir už jį aukštesniam pagal pareigas vadovui K. A. S. Z. buvo suteiktos tarnybinės rakinamos darbo patalpos kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo kartu šioje patalpoje dirbo du įmonės darbuotojai – D. V. ir L. D. Taip pat S. Z. turėjo raktą nuo įmonės sandėliavimo patalpų, kurios buvo rakinamos. Sandėliavimo patalpa buvo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo rakinama spinta, nuo kurios raktą turėjo tik S. Z. Kitų raktų komplektų niekas neturėjo. Šioje spintoje buvo laikomi tik nauji daiktai – informacinių technologijų įranga, nauji kompiuteriai, nauji telefonai, telefonų ir kompiuterių priedai. Nuo pačios spintos, kuri buvo rakinama, raktus turėjo tik S. Z., niekas daugiau raktų neturėjo. O sandėliavimo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuolat rakinama, raktas nuo šios patalpos buvo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), kur dirbo S. Z., D. V. ir L. D. Pačioje patalpoje buvo laikoma įvairi organizacinė technika bei įranga, kaip pavyzdžiui kanceliariniai daiktai, kiti daiktai. O išskirtinai nauja ir brangi informacinių technologijų įranga – tik rakinamoje spintoje, nuo kurios raktą turėjo tik S. Z., kitos raktų kopijos nebuvo. Jeigu kam nors iš personalo reikėdavo kokios nors įrangos ar kanceliarinių priemonių, pastate dirbantys darbuotojai kreipdavosi į S. Z., D. V. ir L. D., kadangi jų kabinete buvo raktų spintelė su įvairiais raktais nuo pastate esančių patalpų. Niekas kitas rakto nuo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo, jis nuolat buvo laikomas tik patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) raktų spintelėje. 2022 m. rugsėjo mėnesio 13 dieną įmonė buvo užsakiusi 5 vnt. mobiliųjų telefonų „Iphone 11 64 GB“, juodos spalvos, 1 vnt. vertė 470 Eur. Telefonai buvo gauti iki 2022 m. spalio 13 d. Kuomet telefonai buvo įsigyti, jie buvo perduoti S. Z., kaip materialiai atsakingam asmeniui, kad šis juos vėliau pasirašytinai įteiktų darbuotojams, kuriems šie telefonai privalo būti išduoti. 2 vnt. šių telefonų buvo išduoti įmonės darbuotojams, 3 vnt. šių telefonų buvo palikti, juos vėliau turėjo išduoti S. Z. įmonės darbuotojams, bet tai neįvyko, kadangi maždaug 2022 m. lapkričio mėn. viduryje, atrodo tai buvo 2022 m. lapkričio 14 d., kuomet į jų įmonę atėjo naujas darbuotojas ir jam reikėjo išduoti darbui naują telefoną „Iphone 11 64 GB“, juodos spalvos, buvo pastebėta, kad šių telefonų įmonėje nėra. Apie tai buvo klausę S. Z., bet šis nieko negalėjo paaiškinti, pats buvo nustebęs, kaip telefonai galėjo dingti. Tuomet šių trijų telefonų „Iphone 11 64 GB“ buvo ieškoję įmonės viduje, kaip pamena, S. Z. tuomet paprašė laisvų dienų, atrodo dėl šeimyninių priežasčių, jos jam buvo suteiktos. Telefonai „Iphone“ taip ir nebuvo surasti, įsilaužimo žymių, nei, kad būtų dingę raktai, jokių požymių nebuvo. Tą kartą įtarimų, kad telefonus galėjo pasisavinti būtent S. Z., ar kas nors kitas, niekas neturėjo, kadangi jų įmonėje per 5 jo darbo metus nebuvo pasitaikę vagysčių atvejų. Kaip versija buvo manoma, kad galbūt tvarkant sandėliavimo patalpoje daiktus (dedant naujus, išimant senus) telefonai galėjo kur pasimesti, bet jie taip ir neatsidaro. Kadangi įtarimų, jog būtų įvykdyta telefonų vagystė neturėjo, telefonai nebuvo rasti, o dingęs turtas yra įmonės, jis kreipėsi į policiją 2022 m. gruodžio 6 d. su pareiškimu, kad 2022 m. lapkričio 14 d. buvo pastebėtas 3 vnt. mobiliųjų telefonų „IPHONE 11 64GB“, juodos spalvos, dingimas. Telefonai turėjo IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kiek žino, policijos pareigūnai paskelbė šių telefonų paiešką. Pareiškimo dėl vagystės nerašė, kadangi neturėjo įtarimų ir duomenų, kad juos galėjo kažkas konkrečiai pavogti, bet nutarė paskelbti jų paiešką, jog galbūt per policiją, jie atsiras. Apie tai, kad jis kreipėsi į policiją, S. Z. žinojo, jis šiam apie tai pranešė, nes šis buvo materialiai atsakingas už informacinių technologijų įrangą, įskaitant telefonus. Vėliau, maždaug nuo 2023 metų vasario mėnesio, jis ir vadovas K. A. gavo darbuotojų pretenzijų, kad jiems nėra išduodama informacinių technologijų įranga. O tiksliau, jos neišduoda S. Z., nors šis už tai buvo atsakingas. Jis buvo klausęs S. Z., kur yra įranga, kodėl šis jos neišduoda, šis jam į tai atsakė, kad tuoj viską išduos, įrangos išdavimo dokumentus yra paruošęs. Tiksliai kurią dieną jis su juo apie tai kalbėjo neatsimena, bet tai buvo 2023 m. vasario mėn. Po pokalbio su S. Z., šis neatėjo į darbą keletą dienų, į telefono skambučius neatsiliepė, bet vėliau, atsiliepė jam telefonu, teigdamas, kad turėjo šeimyninių problemų, ateis kitą dieną į darbą. Jis tuomet šiam pasakė, kad įmonėje yra darbo, reikia pasiruošti renginiui, tačiau S. Z. jam tik žadėjo, kad ateis į darbą, bet taip į jį ir nepasirodė. Kadangi reikėjo pasiruošti renginiui, buvo būtina išduoti informacinių technologijų įrangą darbuotojams, o įranga buvo laikoma kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), rakinamoje spintoje, nuo kurios raktą turėjo tik S. Z., jis klausė S. Z., kur yra raktas nuo rakinamos spintos, kurioje turėjo būti sudėti nauji nešiojami kompiuteriai, telefonai, tačiau S. Z. telefonu nieko nepasakė, negalėjo nurodyti, kur yra spintos raktas. Nesulaukus S. Z., po jo ne mažiau kaip 3 dienų nepasirodymo darbe, jis kartu su D. nutarė patys atidaryti sandėliavimo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią užrakintą spintą, kurioje turėjo būti sudėta informacinių technologijų įranga (kompiuteriai, telefonai), už kurią buvo atsakingas S. Z. Kadangi spinta buvo užrakinta, jis kartu su D. ją išlaužė ir atidarę spintą pamatė, kad trūksta mobiliųjų telefonų dėžučių bei patikrinus nešiojamų kompiuterių dėžes, pastebėjo, kad dėžės yra tuščios. Būtent rakinamoje spintoje trūko šių daiktų: 7 vnt. dėžučių su mobiliaisiais telefonais „Samsung Galaxy A23G dual Sim.“, juodos spalvos, kurio vieno vieneto vertė yra 218 Eur. Šių telefonų IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo rastos trys tuščios dėžės, o jose nebuvo 3 vnt. nešiojamų kompiuterių „Lenovo TP E15 W11P G3, 8 GB RAM“, I5 procesorius, 256 GB SSD talpos diskas, jie buvo juodos spalvos. Jų serijos numeriai: (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad nerado šios įrangos, jis pranešė savo vadovybei. Į policiją iš karto nesikreipė, kadangi norėjo pasiaiškinti su pačiu S. Z., kadangi šis buvo atsakingas už šią įrangą, ir tiesiog galbūt ją kažkur kitur padėjo. S. Z. ieškojo ir prašė ateiti į darbą beveik savaitę laiko, kol nepradėjo jo ieškoti per motiną. Tuomet su S. Z. motinos pagalba buvo suorganizuotas S. Z. atvykimas į darbą, kad būtų atlikta inventorizacija kartu su juo ir šis pasiaiškintų dėl nustatyto įrangos trūkumo. S. Z. atvykus į darbą, atlikus kartu su juo, šiam dalyvaujant, inventorizaciją, kuri buvo atliekama 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. kovo 21 d., per dvi dienas buvo nerastas S. Z. patikėtas turtas, už kurį šis buvo atsakingas. Iš nerasto turto buvo 14 vnt. telefonų ir 11 vnt. nešiojamų kompiuterių. O būtent iš mobiliųjų telefonų – 3 vnt. „Apple iPhone 11“, kurio vieno vieneto vertė 470 Eur, viso 1 410 Eur; 2 vnt. telefonų „Samsung Galaxy A52 black“, kurio vieno vieneto vertė 288 Eur, bendra jų vertė 576 Eur, 7 vnt. „Samsung Galaxy A23“, kurio vieno vieneto vertė 218 Eur, bendra jų visų vertė 15 26 Eur; 2 vnt. telefonų „Samsung Galaxy A53“, kurio vieno vieneto vertė 305 Eur, viso bendra jų vertė 610 Eur – pasisavintų visų telefonų bendra vertė 4 122 Eur. O nešiojamų kompiuterių: 1 vnt. kompiuterio „HP“, kurio vertė 1 210 Eur; 1 vnt. nešiojamo kompiuterio „Dell vos 3568 i5 W10P“, kurio vertė 793 Eur; 5 vnt. nešiojamų kompiuterių „Lenovo TP E15 G2 W10P i5-11“, kurio vieneto vertė 770 Eur, viso 3 850 Eur; 3 vnt. nešiojamų kompiuterių „Lenovo TP E15 G2 W11P G3 R5-5 16“, kurio vieneto vertė 712 Eur, viso 2 136 Eur; 1 nešiojamas kompiuteris „Lenovo yoga slim7 w11H Pro r“, kurio vertė 958 Eur – pasisavintų visų kompiuterių bendra vertė 8 947 Eur. Iš viso, bendra informacinių technologijų įrangos vertė, kuri priklauso įmonei ir už kurią buvo materialiai atsakingas S. Z. yra vertinama 1 3069 Eur. Būtent „Samsng Galaxy A23“ telefonai, nerasti inventorizacijos metu, buvo 7 vnt., tiesiog dėl žmogiškos klaidos buvo įrašyti 6 vnt. Tačiau įmonė pirko 2023 m. vasario 17 d. būtent 7 vnt. šių telefonų ir jie nebuvo rasti inventorizacijos metu. PVM sąskaitos faktūros kopiją, pateiks prie tyrimo, joje tai yra užfiksuota, kad įsigyti buvo būtent 7 vnt. Po to, kada su S. Z. buvo atlikta inventorizacija, šis parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog įrangą pasisavino ir nunešė į lombardą. Į kokį lombardą, nenurodė, sakė, kad Vilniaus mieste. Taip pat su S. Z. buvo sutarta, kad šis visą pasisavintą iš darbovietės įrangą grąžins iki 2023 m. balandžio 20 d. Tačiau to neįvyko. S. Z. nebuvo atėjęs į darbą ir grąžinęs kokios nors iš jo pasisavintos įrangos, dėl to buvo kreiptasi į policiją. S. Z. net iki dabar nebuvo susisiekęs ir bandęs kokią nors įrangą grąžinti. Kiek pavyko surinkti dingusių įrenginių IMEI ir serijos numerių, trūkumo pateikti negalės, nes to negali pateikti pardavėjai, į kuriuos buvo ne kartą kreipęsis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ pastate adresu (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje jis dirba (duomenys neskelbtini) metų. Jam dirbant, į jų įmonę buvo priimtas dirbti jaunuolis – S. Z., kuris pradėjo dirbti jų įmonėje nuo (duomenys neskelbtini). S. Z. pagal pareigybės aprašymą ir darbo sutartį buvo (duomenys neskelbtini). S. Z. buvo tiesiogiai pavaldus J. K. ir aukštesniam pagal pareigas vadovui K. A. S. Z. buvo suteiktos tarnybinės rakinamos darbo patalpos kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo su juo ir kolega L. Jų kabinete buvo metalinė nedidelė spintelė su joje esančiais raktais nuo įvairių 5 „(duomenys neskelbtini)“ salės administracinių patalpų. Tarp šių raktų buvo ir raktas nuo sandėliavimo patalpos, kabineto numeris atrodo buvo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo tuo pačiu adresu. Sandėliavimo patalpa buvo rakinama. Raktas nuo sandėliavimo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas jų bendrame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena rakto kopija buvo apsaugos poste. Pačioje sandėliavimo patalpoje tiek jis, tiek kolega L. bei S. Z. laikė įvairią, pagal savo darbo specifiką priskirtą įrangą. Taip pat, šioje patalpoje buvo laikomas ir kitoks inventorius, susijęs su kanceliarija (lipni juosta, tušinukai), taip pat buvo laikoma ir elektronika, įvairūs monitoriai, spausdintuvų kasetės, kiti įvairūs daiktai. Šioje sandėliavimo patalpoje buvo būtent S. Z. skirta rakinama spinta, kurioje šis laikė elektroniką, su kuria dirbo pagal savo užimamas pareigas ir darbo pobūdį. Raktų nuo šios spintos, kurioje S. Z. laikė elektroniką, turėjo tik jis vienas. Šį raktą S. Z. laikė ir dėjo atskirai nuo bendrų, jų (duomenys neskelbtini) kabinete esančių raktų. Kur tiksliai šis laikė raktą nuo rakinamos spintos, jis nežino, į tai nesigilino, kadangi tai nėra jo darbo pobūdis. Taip pat, raktus nuo visų patalpų turėjo ir apsauga, saugumo sumetimais. Raktus nuo Nr. (duomenys neskelbtini) jų darbinio kabineto turėjo tik jie – jis, S. Z. ir L. bei viena rakto kopija buvo apsaugos poste. Kuomet į jų darbo vietą atėjo dirbti S. Z., bei iki jam atvykstant, nebuvo jokių incidentų, jog būtų pamesti nuo Nr. (duomenys neskelbtini) kabineto raktai ar nuo Nr. (duomenys neskelbtini) sandėliavimo patalpos. Būdavo atvejų, kuomet į jį kreipdavosi jų įstaigos darbuotojai su prašymu, jog išduotų jiems spausdintuvo kasečių, ar kito įvairaus smulkaus kanceliarinio inventoriaus. Gavęs tokį darbuotojų prašymą, jis pats tuomet nueidavo į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), atrakindavo jį ir iš ten paimdavo paprašytą jų įstaigos darbuotojų inventorių, po ko patalpą užrakindavo. Pašaliniai darbuotojai priėjimo prie šios patalpos ir raktų neturėjo. Taigi, jiems visiems trims dirbant kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug 2022 metų pabaigoje ar 2023 metų pradžioje, kuomet pas juos dirbo S. Z., šis turėjo išduoti jų įmonės darbuotojams mobiliojo ryšio telefonus, tačiau jų neišdavė. Jo paklausius, kada jis išduos šiuos mobiliuosius telefonus darbuotojams su įrašyta įranga ir parengtus naudotis, S. Z. atsakydavo, kad rytoj ar panašiai, ir vienu metu nebeatėjo į darbą, kokia tai buvo diena, neatsimena. Kadangi, S. Z. neatėjo į darbą ir neišdavė jokių mobiliųjų telefonų darbuotojams, jam buvo kilęs įtarimas, jog galbūt S. Z. yra ką nors su jais padaręs, dėl to nuėjo pasikalbėti su savo tiesioginiu vadovu K. A., pranešė jam, kad yra gauti darbuotojų nusiskundimai, jog S. Z. neišduoda darbuotojams priskirtos naujos įrangos. Po pokalbio su vadovu, K. A. nurodė S. Z. tiesioginiam vadovui J. K. patikrinti sandėliavimo patalpoje spintoje esantį inventorių, ar šis yra vietoje. Jie tuomet taip ir padarė, užėjo atrakinę raktu sandėliavimo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buvo įprasta, bandė atidaryti S. Z. skirtą rakinamą spintą, tačiau spinta buvo užrakinta, o raktų nuo jos nebuvo, kadangi vienintelį raktą nuo spintos turėjo S. Z., kuris nebeatėjo į darbą ir tiesiog dingo, neatsakydamas į skambučius ir pranešimus. Dėl to priėmė sprendimą išlaužti spintelę ir patikrinti, ar jos viduje yra įranga. Išlaužę rakinamą spintą, jis, kolega J. K. ir L. pamatė, jog spintoje yra didelis įrangos trūkumas, jeigu gerai pamena, naujai nupirktų mobiliųjų telefonų spintoje nebuvo visai, buvo likę vos keli vienetai nešiojamų kompiuterių pakuočių. Tuomet suprato, jog S. Z. galimai šiuos daiktus ir pavogė, dėl to neatėjo į darbą. Po to, kuomet buvo patikrinta rakinama spinta ir aptiktas įrangos trūkumas, tolimesnius veiksmus atliko ir bendravimą tęsė su S. Z. jų vadovybė. Kiek dirba įmonėje, toks atvejis, jog iš įstaigos administracinių patalpų būtų dingęs inventorius, kiek atsimena, buvo pirmą kartą. Apie S. Z. gali pasakyti, kad su juo bendravo tik darbiniais reikalais, šis buvo savo srities specialistas, padarydavo jam pavestus vadovo darbus. S. Z. būdavo kartais, kad vėluodavo į darbą, apie tai pranešdavo tiesioginiam vadovui – J. K. S. Z. nėra jam pasakojęs, kad turėtų kokių nors problemų asmeniniame gyvenime, ar problemų su finansais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. D. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ pastate, adresu (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje jis dirba (duomenys neskelbtini) metų. Jam dirbant, į jų įmonę buvo priimtas dirbti jaunuolis – S. Z., kuris pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). S. Z. pagal savo darbo pobūdį dirbo (duomenys neskelbtini). S. Z. buvo tiesiogiai pavaldus J. K. ir aukštesniam pagal pareigas vadovui K. A. S. Z. buvo suteiktos tarnybinės rakinamos darbo patalpos, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kabinete dirbo jis, S. Z. ir kolega D. Nuo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) raktą turėjo jis, D. ir S. Z., taip pat vienas raktas buvo pas apsaugą. Jų kabinete buvo taip pat įrengta saugykla su raktais, nuo beveik visų „(duomenys neskelbtini)“ pastato 5 salės administracinių patalpų, kadangi pagal savo darbo pobūdį, jie užtikrino, kad jų 5 salėje esantys elektronikos bei kiti įvairūs įtaisai bei įrenginiai veiktų tinkamai. Taip pat, raktus nuo viso „(duomenys neskelbtini)“ pastato turėjo ir apsauga, turbūt saugumo sumetimais. Tarp raktų, kurie buvo laikomi jų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), buvo raktas nuo sandėliavimo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje patalpoje buvo laikomi įvairūs kanceliariniai bei darbui skirti įrankiai. Būtent sandėliavimo patalpoje S. Z. buvo skirta rakinama spinta, kurioje šis laikė jam išduotą elektronikos įrangą – mobiliuosius telefonus, kompiuterius bei kitus įrenginius. Raktą nuo šios spintos turėjo tik pats S. Z., daugiau niekas rakto nuo šios spintos neturėjo. Taigi, jiems visiems trims dirbant kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug 2022 metų pabaigoje ar 2023 metų pradžioje – tikslios datos nepasakys, bet pas juos tuo metu dirbo S. Z., buvo nutikęs toks įvykis, jog S. Z. neišdavė D. darbuotojams naujų telefonų, dėl ko šie reiškė pretenzijas tiek S. Z., tiek D. S. Z., kiek suprato, turėjo išduoti naujus telefonus, prieš tai įrašęs į juos kažkokias programas, tačiau to nepadarė. Vėliau po šio įvykio, S. Z. buvo neatvykęs į darbą, jo buvo ieškojęs jo vadovas J. K., bet nerado, šis neatsiliepė į skambučius, nebuvo žinoma kur jis dingo. Po S. Z. tokio nepaaiškinamo dingimo, tiek jam, tiek kitiems darbuotojams buvo kilę minčių, jog galbūt S. Z. dingo ne be priežasties, galbūt yra susijęs jo nenoras perduoti darbuotojams telefonų. Dėl to jis kartu su D. ir J. K. buvo nuėję iki sandėliavimo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar rakinamoje spintoje, kurioje S. Z. laikė jam skirtą įrangą, apskritai yra kokio nors turto. Pamena, kad atrakinus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris, spinta, nuo kurios raktus turėjo S. Z., buvo užrakinta. Raktų niekas daugiau neturėjo, dėl to buvo nutarta spintą išlaužti ir patikrinti, ar joje yra turto. Taip ir buvo padaryta, spintos laužimo metu buvo jis, J. K. ir D. Išlaužius ir atidarius spintą, buvo pastebėta, kad joje nėra mobiliųjų telefonų, kiek pamena, spintoje buvo pora įrenginių – tai buvo nešiojami kompiuteriai, bent jau pamena, kad tikrai buvo dėžių nuo kompiuterių, bet ar dėžių viduje buvo kompiuteriai, nepasakys, to nepamena. Gali tik teigti, jog įrangos trūkumas buvo akivaizdžiai matomas, taip pat nebuvo ir darbuotojams skirtų išduoti mobiliųjų telefonų. Kuomet buvo nustatytas šis faktas, toliau su S. Z. aiškinosi jų įstaigos vadovai, jis tame nedalyvavo ir ką su S. Z. buvo jie kalbėję, nežino. Kiek laiko dirbo įstaigoje, nebuvo atvejų, kad būtų dingę raktai nuo Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos, taip pat nepamena, kad iš administracinių patalpų būtų pagrobta kokia nors įranga ar turtas. Apie S. Z. gali pasakyti, kad su juo bendravo tik darbiniais reikalais, šis gerai atliko savo darbą ir užduotis. S. Z. kartais vėluodavo į darbą, bet dingęs ir nepasirodęs darbe nebuvo. S. Z. nebuvo jam pasakojęs, kad asmeniniame gyvenime turi problemų ar problemų su finansais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad dirba lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Lombardas, kuriame dirba, yra pažymėtas paviljone Nr. (duomenys neskelbtini). Gavo prašymą iš policijos pareigūnų patikrinti lombardo sistemą, ar laikotarpiu nuo 2022 metų į jų lombardą buvo atnešęs kokį nors elektronikos ar kitokį įrenginį asmuo S. Z. Šiuos duomenis mato iš kompiuterinės sistemos. Patikrinęs sistemą, rado 1 įrašą, kuriame nurodyta, kad S. Z. pateikęs asmens dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 2 d. buvo atnešęs į jų lombardą mobilųjį telefoną „SAMSUNG Galaxy A53 5G“, IMEI (duomenys neskelbtini). Šį telefoną jis buvo užstatęs ir galėjo išsipirkti, tačiau to nepadarė ir telefonas buvo parduotas. S. Z. už šį telefoną gavo 120 Eur grynais pinigais iš kasos. S. Z. jis pats nepažįsta, tą dieną, kurią šis pridavė telefoną, jis nedirbo, dirbo jo kolega. Šiuo metu telefonas yra jau parduotas pirkėjui, pirkėjų duomenų jie nekaupia, todėl negali nurodyti, koks tiksliai asmuo įsigijo šį mobilųjį telefoną. Pagal taisykles, priimamus daiktus pagal turimas galimybes patikrina viešai prieinamais duomenimis – internetu, ar asmens užstatomas ar parduodamas daiktas į lombardą nėra paieškomas, vogtas ir panašiai. Kadangi šis telefonas buvo iš S. Z. priimtas ir vėliau parduotas pirkėjui, reiškiasi šis įrenginys nebuvo paieškomas ar vogtas. Prie tyrimo medžiagos pateikia atspausdintą kvitą, kuriame nurodyta, kad S. Z. 2023 m. kovo 2 d. pridavė mobilųjį telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. D. parodė, kad dirba lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Lombardas kuriame dirba, yra pažymėtas paviljone Nr. (duomenys neskelbtini). Gavo prašymą iš policijos pareigūnų patikrinti lombardo sistemą, ar laikotarpiu nuo 2022 metų, į jų lombardą buvo atnešęs kokį nors elektronikos ar kitokį įrenginį asmuo – S. Z. Šiuos duomenis mato iš kompiuterinės sistemos. Patikrinusi jų sistemą rado 2 įrašus, kuriuose nurodyta, kad S. Z. 2023 m. vasario 25 d. buvo atnešęs į jų lombardą mobiliuosius telefonus „SAMSUNG Galaxy A23“, IMEI (duomenys neskelbtini). Šiuos telefonus jis buvo užstatęs ir galėjo išsipirkti, tačiau to nepadarė ir šie telefonai buvo parduoti. S. Z. už šiuos telefonus gavo 140 (70 ir 70) Eur grynais pinigais iš kasos. S. Z. ji nepažįsta, tą dieną, kurią jis pridavė telefonus, ji nedirbo, dirbo kitas asmuo. Šiuo metu telefonai yra jau parduoti pirkėjams, pirkėjų duomenų nekaupia, todėl negali nurodyti, kokie tiksliai asmenys įsigijo šiuos mobiliuosius telefonus. Pagal taisykles, priimamus daiktus, pagal turimas galimybes patikrina viešai prieinamais duomenimis internetu, ar asmens užstatomas ar parduodamas daiktas į lombardą nėra paieškomas, vogtas ir panašiai. Ko nors daugiau dėl įvykio negali pasakyti, prie tyrimo medžiagos pateikia kvito, kuriame nurodyta, kad S. Z. 2023 m. vasario 25 d. pridavė mobiliuosius telefonus – nuotraukas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad dirba lombarde „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Lombardas, kuriame dirba yra pažymėtas paviljone Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 10 d. gavo prašymą iš policijos pareigūnų patikrinti lombardo sistemą, ar laikotarpiu nuo 2022 metų į jų lombardą buvo atnešęs kokį nors elektronikos ar kitokį įrenginį asmuo – S. Z. Patikrinęs sistemą, rado 3 įrašus, kuriuose nurodyta, kad S. Z. pridavė kelis daiktus, o būtent: 2022 m. spalio 11 d. – nešiojamą kompiuterį „Macbook AIR“, už jį gavo 650 Eur atlygį, 2023 m. kovo 2 d. pridavė nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, už kurį gavo 250 Eur, 2022 m. birželio 9 d. telefoną „SAMSUNG A52“, IMEI – (duomenys neskelbtini), už kurį gavo 100 Eur. Kompiuterių serijos numerių jis negali nurodyti, kadangi jie rašo tik mobiliųjų telefonų IMEI numerius, o dėl kompiuterinių tikrina, ar šie nėra su prirakintu vartotoju, neturi registruotos paskyros. Kvitų numeriai, pagal ką registruoti pridavimai: (duomenys neskelbtini) S. Z. jis nepažįsta, negali nurodyti, ar daiktus priėmė jis ar kitas asmuo. Šiuo metu visi daiktai (kompiuteriai, telefonai) yra jau parduoti pirkėjams, kurių duomenų jie nekaupia, todėl negali nurodyti kokie tiksliai asmenys įsigijo šiuos kompiuterius ir telefoną. Pagal taisykles, priimamus daiktus, pagal turimas galimybes patikrina viešai prieinamais duomenimis internetu, ar asmens užstatomas ar parduodamas daiktas į lombardą, nėra paieškomas, vogtas ir panašiai. Kadangi šis telefonas buvo iš S. Z. priimtas ir vėliau parduotas pirkėjui, reiškia šis įrenginys nebuvo paieškomas ar vogtas. Kvitų, kuriuose būtų užfiksuota, kad S. Z. pridavė šiuos daiktus, negali pateikti, kadangi kvitus jie laiko tik 1 mėnesį laiko, o čia nuo įvykio yra praėję labai daug laiko. Dėl tikslių duomenų, galima kreiptis į jų įstaigą, nurodant kvitų numerius, kuriuos pateikė prie apklausos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad dirba lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 11 d. gavo prašymą iš policijos pareigūnų patikrinti lombardo sistemą, ar laikotarpiu nuo 2022 metų į jų lombardą buvo atnešęs kokį nors elektronikos ar kitokį įrenginį asmuo – S. Z. Patikrinusi jų kompiuterinę sistemą, rado 1 įrašą, kuriame nurodyta, kad S. Z. 2023 m. vasario 27 d. buvo atnešęs į jų lombardą mobiliuosius telefonus „SAMSUNG A23 5G“, 128 GB talpos, IMEI (duomenys neskelbtini). Šiuos telefonus jis buvo užstatęs ir galėjo išsipirkti iki 2023 m. kovo 6 d., tačiau to nepadarė ir šie telefonai buvo parduoti. Vienas iš telefonų buvo parduotas 2023 m. balandžio 13 d., o kitas 2023 m. birželio 1 d. S. Z. už šiuos telefonus gavo 140 Eur (70 ir 70) grynais pinigais iš kasos. S. Z. ji pati nepažįsta. Jo priduoti telefonai, sprendžiant iš kvito duomenų, ir kiek atsimena, buvo su pakuotėmis ir su pakrovėjais, patys priduoti telefonai buvo visiškai nauji, supakuoti į originalią pakuotę. Ko nors ypatingo apie S. Z. ji neįsidėmėjo, daugiau jis nebuvo atėjęs į jų lombardą ar bandęs šiuos telefonus išsipirkti. Šiuo metu šie telefonai jau yra parduoti pirkėjams, pirkėjų duomenų nekaupia, todėl negali nurodyti, kokie tiksliai asmenys įsigijo šiuos mobiliuosius telefonus. Pagal taisykles, priimamus daiktus, pagal turimas galimybes patikrina viešai prieinamais duomenimis (manoimei.lt) – internetu, ar daiktas nėra paieškomas, vogtas ir panašiai. Prie tyrimo medžiagos pateikia kvito, kuriame nurodyta, kad S. Z. 2023 m. vasario 27 d. pridavė mobiliuosius telefonus – nuotraukas ir pačio kvito spausdintą kopiją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad dirba lombarde „(duomenys neskelbtini)“, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 11 d. gavo prašymą iš policijos pareigūnų patikrinti lombardo sistemą, ar laikotarpiu nuo 2022 metų į jų lombardą buvo atnešęs kokį nors elektronikos ar kitokį įrenginį asmuo – S. Z. Patikrinęs jų sistemą, rado 2 įrašus, kuriuose nurodyta, kad S. Z. pridavė kelis daiktus, o būtent: 2022 m. gegužės 23 d. – 1 nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ ir gavo 200 Eur atlygį grynais pinigais bei 2022 m. gruodžio 21 d. – 1 nešiojamą kompiuterį HP, už kurį gavo 60 Eur piniginį atlygį. Iš jų sisteminių duomenų mato, kad šiuos abu kompiuterius jis buvo užstatęs paskolai ir turėjo galimybę juos vėliau išsipirkti, tačiau to nepadarė, ir kompiuteriai buvo parduoti. Tikslios datos, kada šie kompiuteriai buvo parduoti ir kam jie buvo parduoti, jis negali nurodyti, kadangi jų įmonė tokių duomenų nekaupia. Taip pat, jis šiuos duomenis mato iš kompiuterinės sistemos, pačių paskolos kvitų, kuriuose būtų įrašas asmens užstačiusio turtą (jo vardas, pavardė, asmens kodas) bei pats daiktas, jis neturi, kadangi įmonės patalpose paskolų kvitai yra saugomi 1 mėnesį laiko, po ko jie yra išvežami į centrinę būstinę, (duomenys neskelbtini). Jis iš kompiuterinės sistemos mato, kad S. Z. paskolos kvitai, kuriuose nurodyta, kad jis pridavė kompiuterį „Lenovo“, kvito Nr. yra (duomenys neskelbtini), „HP“ kompiuterio kvito Nr. (duomenys neskelbtini). S. Z. jis nepažįsta. Pagal taisykles, priimamus daiktus, pagal turimas galimybes, patikrina viešai prieinamais duomenimis – internetu, ar asmens užstatomas ar parduodamas daiktas į lombardą, nėra paieškomas, vogtas ir panašiai. Kadangi daiktai buvo priimti, reiškia jie tuo momentu nebuvo paieškomi, taip pat nebuvo kilę įtarimų, kad minėti daiktai būtų paieškomi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad ieškojo nusipirkti naują telefoną, nebrangiai per skelbimus ir 2023 m. vasario 27 d. radęs internetinėje erdvėje skelbimą „(duomenys neskelbtini)“ dėl parduodamo telefono „SAMSUNG A53“, juodos spalvos, susisiekė su pardavėju. Telefono pardavimo skelbimą buvo įkėlęs pardavėjas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Koks pardavėjo vardas, jis neatsimena, bet jo dėmesį patraukė tai, jog parduodamas telefonas buvo su originalia dėžute, dėžutė buvo užpakuota, net nepraplėšta. Kadangi parduodamas telefonas buvo naujas, jis nutarė susisiekti su pardavėju ir susitarė su juo dėl šio telefono pardavimo. 2023 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini), šią vietą susitikimui nurodė būtent pardavėjas, atvyko į susitikimą vienas, sutiko telefono pardavėją, kuris taip pat buvo vienas. Pardavėjas buvo vaikinas arba vyras, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo ūgis buvo apie 180 cm, jis buvo vidutinio kūno sudėjimo. Ką buvo apsirengęs, nepasakys, kokių nors išskirtinių jo bruožų neįsidėmėjo, nežino ar galėtų jį atpažinti. Pardavėjas jam parodė visiškai naują užpakuotą mobiliojo telefono „SAMSUNG“ dėžutę. Telefono modelis buvo „SAMSUNG A53“. Kadangi kaip minėjo, ieškojo naujo telefono, šis pardavėjo pasiūlytas telefonas buvo naujas, kadangi buvo užpakuotas, jis sutiko jį įsigyti. Už telefoną mokėjo grynais pinigais, apie 270 Eur. Po pirkimo, jis ir pardavėjas išsiskirstė. Vietoje telefono, kuomet jį nusipirko nepakavo ir netikrino, tai padarė tik grįžęs į namus, telefonas buvo be garantijos. Pardavėjas jam nebuvo minėjęs ir nesakė bei nesiūlė, turintis daugiau pardavimui telefonų ar kompiuterių, ar kokių nors kitų įrenginių. Taigi, grįžęs į namus ir išpakavęs telefoną, pamatė, kad tai yra „SAMSUNG A53“ telefonas, juodos spalvos su IMEI (duomenys neskelbtini). Šiuo telefonu kurį laiką naudojosi jis pats, įstatęs savo vardu suteiktą mobiliojo telefono numerio SIM kortelę, pagal planą. Jis taip pat, naudodamasis telefonu nebuvo sulaukęs kokių nors skambučių ar pranešimų, kad jo ieškotų policija iki 2023 metų lapkričio mėnesio, kuomet su juo susiekė prisistatęs policijos pareigūnas, paaiškino, kad galbūt pas jį yra pagrobtas mobilusis telefonas, pareigūnui nurodžius šio galimai pagrobto telefono modelį ir IMEI, jis patikrinęs patvirtino, kad turi tokį telefoną, po ko buvo pakviestas į apklausą. Šio telefono originalią dėžutę su pakrovėju turi namuose. Kadangi jis už šį telefoną mokėjo pinigus, prašytų jo nepaimti, nebent tai bus privaloma ir to reikalaus nukentėjusysis. Jeigu taip nutiktų, kad jam reikėtų grąžinti pagrobtą telefoną, jis sutiks jį atiduoti, tik prašys priteisti jam padarytą moralinę žalą, kadangi už šį telefoną jis mokėjo savo asmeninius pinigus, nežinojo, kad jis buvo pagrobtas, jeigu būtų tai žinojęs, pirkęs jo nebūtų. Šiuo metu jis sutinka pateikti telefoną apžiūrai ir pasižada, kad telefoną saugos iki atskiro sprendimo. Asmens vardu S. Z. nepažįsta ir nėra jo girdėjęs. Telefono „SAMSUNG A53“ pardavėjas jam savo vardo arba nebuvo sakęs, arba jo neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad jis ieškojo įsigyti pigiau mobilųjį telefoną naudojimui. 2023 m. balandžio 13 d., ieškodamas telefono pirkimui, nuvyko į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Būdamas lombarde, bendravo su ten dirbančiu darbuotoju, ir jam lombardo darbuotojas pasiūlė kaip variantą pirkti „SAMSUNG A23“ mobilųjį telefoną, juodos spalvos su IMEI (duomenys neskelbtini), už 170 Eur. Telefonas buvo visiškai naujas, įpakuotas į pakuotę, su originalia dėžute ir originaliu laidu. Kadangi telefonas buvo naujas, su originalia dėžute, jo kaina buvo mažesnė nei parduotuvėje, jis nutarė šį telefoną įsigyti ir jį įsigijo už 170 Eur. Jam buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurios nuotraukas pateiks prie tyrimo. Nusipirkęs šį telefoną, į jį įstatė savo įmonės vardu surištą SIM kortelę ir naudojosi telefonu. Jokių problemų su telefonu neturėjo iki kol jam paskambino policijos pareigūnu pristatęs asmuo, paaiškino, kad pas jį galimai yra pagrobtas mobilusis telefonas „SAMSUNG A23“ su nurodytu IMEI (duomenys neskelbtini). Šią inforamciją jis patvirtino ir atvyko į apklausą. Iki dabar turi šį ieškomą mobilųjį telefoną, pateiks jį apžiūrai. Prašo šio telefono iš jo nepaimti, nebent to reikalaus savininkas arba bus nuspręsta teismo ar kitų teisėsaugos institucijų. Iki atskiro sprendimo pasižada saugoti šį telefoną, jo neparduoti, neardyti. Jeigu taip nutiktų, kad šį telefoną jam reikėtų grąžinti savininkui, jis jį grąžintų, tačiau teiktų civilinį ieškinį, dėl jam padarytos turtinės žalos, kadangi įsigijęs telefoną jis mokėjo pinigus ir nežinojo, kad šis yra vogtas, jeigu būtų tai žinojęs iš anksto, nebūtų jo pirkęs. Taip pat, lombardo darbuotojas jį patikino, kad parduodamas telefonas „SAMSUNG A23“ nėra paieškomas, kas lėmė jo apsisprendimą jį nusipirkti. Asmens vardu S. Z. jis nepažįsta, nėra pirkęs iš jo kokius nors daiktus.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad S. Z. parodė lombardus, kuriuose buvo įkeitęs iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintus daiktus. Adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte nurodo tikslų lombardą, į kurį pridavė keletą daiktų, pasisavintų iš „(duomenys neskelbtini)“. Adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parodo lombardą „(duomenys neskelbtini)“, į kurį pridavė keletą daiktų, pasisavintų iš „(duomenys neskelbtini)“ darbovietės. Adresu (duomenys neskelbtini), kuris veiksmo atlikimo metu buvo uždarytas. Adresu (duomenys neskelbtini), S. Z. nurodo, kad reikia eiti prie geltonų kioskų paviljonų, kurie pažymėti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi čia yra keletas lombardų, į kuriuos jis pridavė daiktus. S. Z. nurodo ir nuveda prie lombardo paviljono, pažymėto skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ bei paaiškina, kad čia yra vienas iš lombardų, į kurį jis nešė pasisavintus iš „(duomenys neskelbtini)“ daiktus. Po to S. Z. nurodo ir nuveda tuo pačiu adresu prie lombardo paviljono pažymėto skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ (lombardas su pavadinimu (duomenys neskelbtini)) bei paaiškina, kad čia yra antrasis iš lombardų, į kurį jis nešė pasisavintus iš „(duomenys neskelbtini)“ daiktus. Po ko S. Z. nurodo ir nuveda prie lombardo paviljono pažymėto skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ (lombardas su pavadinimu (duomenys neskelbtini)) bei paaiškina, kad čia yra trečiasis iš lombardų į kurį jis nešė pasisavintus iš „(duomenys neskelbtini)“ daiktus. Po ko S. Z. nurodo ir nuveda, tuo pačiu adresu prie lombardo paviljono pažymėto skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ bei paaiškina, kad čia yra antrasis iš lombardų, į kurį jis nešė pasisavintus iš „(duomenys neskelbtini)“ daiktus. Po visų lombardų parodymo S. Z. paaiškina, kad kiek atsimena, parodė visus lombardus, į kuriuos tikrai buvo pridavęs iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintus elektronikos įrenginius (nešiojamus kompiuterius, mobiliuosius telefonus). Taip pat S. Z. paaiškina, kad priduodamas daiktus, jis rodė savo asmens tapatybės dokumentą.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. A. pateikė skaitmeninius dokumentus, kurie buvo pridėti prie tyrimo medžiagos. Pateiktuose dokumentuose yra išvardinti trūkstami mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteriai, kurių trūkumą patvirtino S. Z. savo parašu.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra „(duomenys neskelbtini)“ salė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Užėjus į salės Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, po kaire puse matome registratūros stalą, po dešine puse koridorių su po kaire ir dešine puse, įrengtais kabinetais. Užėjus į koridorių, paėjus maždaug porą metrų iš dešinės pusės matome kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į kabinetą, po kaire puse matome spinteles su įvairiais daiktais, tiesiai matome langą, prie kurio stovi rašomasis stalas, kėdė, spintelė, ant stalo stovi kompiuteris. Po dešine puse stovi kiti du rašomieji stalai, kėdės. Ant sienos prie išėjimo iš kabineto durų dešinės pusės pakabinta raktų spintelė, ant kurios sukabinti raktai ir raktų ryšuliai. Priešais kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) yra rakinama raktų patalpa, kurioje yra laikomi ir saugomi įvairūs vertingi ir nevertingi daiktai, kompiuterinė technika, mobiliojo ryšio telefonai. Iš kairės pusės palei sieną stovi spinta su rakinamomis spintelėmis. Apžiūros metu nieko nepaimta, patalpose nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad E. K. pateikė skaitmeninius dokumentus, kurie buvo pridėti prie tyrimo medžiagos. Pateiktuose dokumentuose yra lombardo įkeitimo kvitas, kuriame nurodyta, kad S. Z. įkeitė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A53“.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. D. pateikė skaitmeninius dokumentus, kurie buvo pridėti prie tyrimo medžiagos. Pateiktuose dokumentuose yra lombardo įkeitimo bilietas, kuriame nurodyta, kad S. Z. įkeitė 2 mobiliuosius telefonus „Samsung A23“.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad S. K. pateikė skaitmeninius dokumentus, kurie buvo pridėti prie tyrimo medžiagos. Pateiktuose dokumentuose yra lombardo įkeitimo bilietas, kuriame nurodyta, kad S. Z. įkeitė 2 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A23“.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, apžiūrėti lombardų darbuotojų pateikti duomenys: pirmasis dokumentas yra lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pasirašytas 2023 m. kovo 2 d., įkeistas telefonas „Samsung Galaxy A53 5G“ IMEI (duomenys neskelbtini). Įkeičiamo daikto vertė 210 Eur. Telefoną lombarde paliko ir gavo 120 Eur už įkeistą daiktą S. Z., asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Antrasis dokumentas yra paskolos kvitas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), daiktą pridavė S. Z., asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Priduotas daiktas – laptop „Lenovo“, suteikta paskola už įrenginį – 250 Eur. Paskolą gavo ir gavimą patvirtino parašu. Taip pat 2022 m. spalio 11 d. Įkeitimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), S. Z. pridavė 1 vnt. „Macbook AIR“, ir 2022 m. birželio 9 d. įkeitimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) S. Z. pridavė 1 vnt. „A52“. Trečiasis dokumentas yra įkeitimo dokumento registravimo žurnalas adresų (duomenys neskelbtini). S. Z. įkeitė du daiktus, t. y. „SAMSUNG A52“ ir laptop „DELL“. Įkeitimo data 2022 m. birželio 30 d., įkeitimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. gruodžio 20 d. įkeitimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas asmuo įkeitė „SAMSUNG A52“ ir laptop „Lenovo“. Ketvirtasis dokumentas yra lombardo įkeitimo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur nurodyta jog 2023 m. vasario 25 d. S. Z. įkeitė du įrenginius t. y. „SAMSUNG A23“ IMEI: (duomenys neskelbtini) ir „SAMSUNG A23“ IMEI: (duomenys neskelbtini) už kuriuos gavo 140 Eur. Penktasis dokumentas yra Lombardo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kur S. Z., dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 27 d. įkeitė du telefonus „SAMSUNG A23 5G“ IMEI: (duomenys neskelbtini) ir IMEI: (duomenys neskelbtini), už kuriuos S. Z. buvo išmokėta 140 Eur.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti lombardai bei tikrinami „(duomenys neskelbtini)“ skelbimai. Buvo nustatyta, kad S. Z., po to, kuomet pasisavino iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, juos įkeitė lombarduose, esančiuose Vilniaus mieste, bei taip pat pats patalpino jų skelbimus į internetinį skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“. S. Z. vardu buvo nustatyti įrenginių pardavimo atvejai. Pagal nustatytus IMEI numerius, įrenginių, kurie buvo įkeisti lombarde ir sulyginus duomenis, kuriuos pateikė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dėl dingusių įrenginių su IMEI numeriais, buvo nustatyti sutapimai. Atlikti kitų įrenginių sulyginimo su pagrobtais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal IMEI numerius, nėra galimybės, kadangi pareiškėjas nėra pateikęs absoliučiai visų, kaip įtariama, pagrobtų įrenginių IMEI numerių. Tokį faktą, kad kaip įtariama S. Z. pagrobė kitus mobiliuosius telefonus ar kompiuterius galima tik konstatuoti sulyginus pagrobtų daiktų pavadinimus ir aprašymus su rastais skelbimuose „(duomenys neskelbtini)“ bei remiantis lombardų įrašais. Iš surinktų duomenų, būtent dėl lombarduose ir skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ užstatytų ir, kaip įtariama, parduotų įrenginių matoma, kad sutampa tam tikri nurodyti duomenys.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad savanoriškai pateiktas mobilusis telefonas „SAMSUNG A53“, IMEI (duomenys neskelbtini), yra su matomais nusidėvėjimo požymiais, matomų defektų neturi. Įjungus telefoną, atidarius nustatymus yra randamas šio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas mobilusis telefonas yra fotografuojamas. Po apžiūros telefonas yra grąžinamas K. S.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad mobilusis telefonas „SAMSUNG A23“ IMEI (duomenys neskelbtini) turi matomų nusidėvėjimų nuo naudojimo požymių, matomų apgadinimų neturi, yra veikiantis. Telefonas yra dėkle. Atrakinus telefoną, atidarius nustatymų langą bei pasirinkus punktą apie įrenginį, yra matomas šio telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Tefonas grąžinamas P. D.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pateikti S. Z., registruoto telefonu numeriu „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje skelbimų svetainėje (duomenys neskelbtini) paskyra su jo patalpintais skelbimais bei trumpa informacija apie patalpintą skelbimą. Dokumente yra nurodyta, kad vartotojas turi du unikalius numerius: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nurodyti el. paštai yra „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nurodyti telefono numeriai (duomenys neskelbtini)“. Naudojantis tarnybiniu, stacionariu kompiuteriu yra atidaromas IBPS Nr. (duomenys neskelbtini) patalpintas dokumentas – pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarytas failas yra pdf formato tipo, yra 128 KB dydžio. Atidarius failą kompiuteryje, jame yra 27 puslapiai su pateikta informacija apie kliento, registruoto internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini)“ visi patalpinti, redaguoti, ištrinti internetiniai skelbimai. Patalpintuose skelbimuose yra parduodami elektronikos prietaisai (mobilieji telefonai, kompiuteriai bei kompiuterių komponentai, maršrutizatoriai) bei prašoma suteikti paskolų. Kitokių skelbimų iš matomo dokumento nėra. Atidarytame dokumente iš viso yra registruoti 44 skelbimai, iš kurių 43 yra užregistruoti vartotojo nurodytu telefonu numeriu „(duomenys neskelbtini)“, o vienas iš jų registruotas vartotojo nurodytu telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus S. Z. vardu su jo nurodytu telefono numeriu įkeltų skelbimų apžiūrą, buvo pastebėti 3 skelbimai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose S. Z. buvo patalpinęs pardavimui nešiojamą kompiuterį „Lenovo Thinkpad E15 G2 i5-1135g7“ ir mobiliuosius telefonus „iPhone 11 64gb“, „iPhone 11 64gb Black“, kurie, remiantis pareiškėjo bei liudytojų pateiktais duomenimis, turi identišką pavadinimą bei specifikacinių sutapimų su tais įrenginiais, kurie buvo perduoti kaip materialiai atsakingam asmeniui – S. Z. bei inventorizacijos metu nebuvo rasti. Parduodami daiktai yra nurodyti kaip visiškai nauji, neišpakuoti, neaktyvuoti, juodos spalvos. Taip pat, nešiojamo kompiuterio „Lenovo Thinkpad E15 G2 i5-1135g7“ skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtas 2022 m. gegužės 5 d. 08:09:28 val. (pašalintas 2022 m. gegužės 5 d. 15:03:24 val.), o „iPhone 11 64gb“ skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtas 2022 m. spalio 28 d., 07:18:57 val. (pašalintas 2022 m. spalio 28 d. 14:54:53 val.) ir „iPhone 11 64gb Black“ skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtas 2022 m. gruodžio 27 d. 09:13:10 val. (pašalintas 2022 m. gruodžio 27 d. 13:21:29 val.), S. Z. tuo metu dirbant UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje (darbo sutartis galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Taip pat, skelbimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įdėti mobilieji telefonai „iphone 11 64gb“ buvo įdėti tik po to, kuomet juos įmonė UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijęs (prekės buvo užsakytos 2022 m. rugsėjo 13 d., o gautos iki 2022 m. spalio 13 d.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad knygynas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo seneliui J. A. Šis jam leisdavo ten ateiti ir būti jo patalpose. Kiek pamena 2023 m. gegužės 11 d. apie 17 val. buvo minėtame knygyne. Jame yra patalpa, atskirta nuo bendros knygyno patalpos. Jis galėjo ten užeiti. Tuo metu jam buvo sunkus gyvenimo laikotarpis, apie kurį aiškinti nenori, jam reikėjo pinigų. Tuomet jam kilo mintis paimti iš minėtų patalpų stacionarų kompiuterį, pavadinimo neatsimena, priduoti į lombardą ir tokiu būdu gauti pinigų. Taip ir padarė. Tiksliai negali pasakyti, kas tuo metu buvo knygyno patalpose. Jis atjungė kompiuterį ir su juo išėjo iš knygyno. Niekas nematė kaip jis tai padarė. Nunešė jį į lombardą, esantį prie (duomenys neskelbtini), jam davė 90 Eur. Kitą dieną jam paskambino mama ar senelis, tiksliai pasakyti negali ir paklausė kur kompiuteris, paaiškino, kad pridavė jį į lombardą, išpirks jį ir grąžins. Kadangi jiems labai reikėjo minėto kompiuterio, jis iš pažįstamų pasiskolino pinigų, išpirko kompiuterį, nunešė jį į knygyną ir paliko prie durų. Kadangi prieš tai susitarė su seneliu, kad jam už kompiuterį perves 95 Eur, po to, kai paliko kompiuterį prie durų, mama jam pervedė 95 Eur, tačiau juos nuskaičiavo antstoliai, kadangi turi skolų. Tuomet mama pervedė dar 95 Eur į kitą jo sąskaitą. Dėl įvykio gailisi, jam labai gėda dėl savo poelgio, pasielgė taip, kadangi tuo metu jam buvo labai sunkus laikotarpis, jam tai atrodė kaip laikina išeitis. Šiuo metu yra suimtas, kai išeis, ketina grąžinti tuos 190 Eur mamai ar seneliui, kuriuos jam pervedė. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su seneliu norėtų susitaikyti, pagrobtą kompiuterį iš knygyno grąžino, gautus pinigus iš senelio už kompiuterio grąžinimą, pasižada jam grąžinti. Gailisi dėl savo poelgio, taip pasielgė todėl, kadangi jam tuo metu reikėjo pinigų dėl patiriamos (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonei priklauso knygynas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 12 d. į knygyną atėjusi darbuotoja B. B. pastebėjo, kad nėra knygyno durų lauko raktų (kurie buvo saugomi knygyno ofiso kabineto stalčiuje), o kasoje truko 21 Eur grynais, taip pat trūko ir kompiuterio (kuris buvo laikomas knygyno ofise, kad nėra kompiuterio, pastebėjo tik vakare). 2023 m. gegužės 12 d. apie 10.10 val. į knygyną atėjo S. Z., kurio B. B. paklausė, ar šis žino, kur yra knygyno raktai, jis jai pasakė, kad raktai yra stalčiuje, dėl ko kartu su juo atėjo patikrinti, ar tikrai yra stalčiuje, kai pamatė, kad raktai yra stalčiuje, tačiau padėti šiek tiek kitoje vietoje nei įprastai. Taip pat jo paklausė kur yra 21 Eur, kurie turėjo būti kasoje, po ko jis iš kišenės ištraukė 20 Eur ir juos padavė B. B. B. B. jam nurodė, kad trūksta dar 1 Eur, po ko jis išsitraukė 2 Eur ir jai padavė, ji jam grąžino 1 Eur. Tačiau apie įvykį nieko neaiškino ir nuėjo atsisėdo į knygyno ofisą, kur praleido visą dieną. 2023 m. gegužės 12 d. vakaro metu, kai jau knygyne nebuvo S. Z., pasigedo stacionaraus kompiuterio, kurio vertė 189 Eur. Po to, kai pasigedo kompiuterio, knygyno buhalteris R. M. skambino S. Z., tačiau šis į skambučius neatsiliepė. Dėl ko apie įvykį jis informavo savo dukrą V. V., kuri yra S. Z. mama, o jis yra jo senelis. Ji susisiekė su sūnumi, kuris jai nurodė, kad kompiuterį jis pasiėmė sau, tačiau norint jį atgauti, reikia jam sumokėti 95 Eur, po ko jis ir grąžins kompiuterį. Su sūnumi dukra susitarė, kad susitiks su juo prie (duomenys neskelbtini), kur ir atiduos kompiuterį. Tačiau su juo susitikus, jis kompiuterio negrąžino, pinigų nepaėmė ir pasišalino. Po ko dukra vėl susisiekė su juo, po ko jis paprašė, kad reikia jam atlikti pinigų pavedimą. S. Z. iš viso per du kartus savo noru buvo pervesta po 95 Eur. Tos pačios dienos vakare S. Z. kompiuterį paliko prie knygyno durų ir pabėgo. Po ko jie daugiau su juo susisiekę nebuvo. Įvykio metu padaryta jam asmeniškai 190 Eur turtinė žala, nes S. Z. pinigus pervedė asmeniškai iš savo banko sąskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad knygyne dažnai lankydavosi jo anūkas S. Z., kuris knygyne nedirbo, tačiau jis jam ten leisdavo lankytis. Kai anūkas ateidavo, jie su juo matydavosi, kalbėdavosi. Kompiuteris, kurį jo anūkas pavogė, priklauso jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau juo naudojosi įmonė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Knygyno darbuotojai jo anūką pažinojo ir nieko nesakydavo jam, kai šis ateidavo. Kai anūkas ateidavo, jis dažniausiai būdavo knygyne esančiose ofiso patalpose, anūkas raktų nuo knygyno neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad S. Z. buvo iš jo darbovietės be leidimo paėmęs stacionarų kompiuterį, kurį vėliau grąžino. Kompiuteris grąžintas be defektų, veikiantis. Dėl S. Z. paimto ir vėliau grąžino kompiuterio jis kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas paaiškina, kad pretenzijų S. Z. neturi. Taip pat, S. Z. jis neturi jokių pretenzijų ir dėl prašytų iš viso 190 Eur, kuriuos jam buvo pervedęs pats savo noru, už kompiuterio grąžinimą. Paaiškina, kad S. Z. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur jam yra skirtas (duomenys neskelbtini), jis iki (duomenys neskelbtini). Kiek jam teko sužinoti iš (duomenys neskelbtini), kurioje yra S. Z., bendraujant su (duomenys neskelbtini), pas S. Z. yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Tikslios (duomenys neskelbtini) jis negali pasakyti, bet (duomenys neskelbtini) jam suteikė tokią informaciją, jog S. Z. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, supranta, jog kada S. Z. buvo paėmęs iš darbovietės kompiuterį be leidimo ir prašė už jį pinigų, o vėliau grąžino kompiuterį, jis taip elgėsi, kadangi buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to, pasikartos, jog pretenzijų jam neturi, atleidžia jam, jog kuomet jis prašė pinigų, jis pats savo noru buvo pervedęs S. Z. 190 Eur. Dėl nusikalstamos veikos, kurią įvykdė S. Z. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu paėmęs be leidimo ir išsinešęs kompiuterį ir jo atžvilgiu, jog pervedė jam pinigus už paimtą kompiuterį, jis pretenzijų neturi, su S. Z. norėtų susitaikyti. Civilinio ieškinio prieš S. Z. neteiks nei savo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. B. parodė, kad dirba knygyne UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini). 2023 metais, nuo gegužės mėnesio į jų knygyną atėjo ir laiką jame leisdavo administracinėse patalpose jų direktoriaus anūkas S. Z. S. Z. ateidavo pas juos į knygyną su savo nešiojamu kompiuteriu. Kokio tipo pas jį buvo nešiojamas kompiuteris ji nežino, tiksliai nepasakys. S. Z. ateidavo į knygyną jos darbo metu, t. y. maždaug nuo 1 val., ir būdavo dažniausiai iki knygyno uždarymo, t. y. 18. val. Kiek atsimena, 2023 m. gegužės 11 d., kaip įprasta, atsidarius knygynui ir jai jame dirbant, buvo atėjęs į knygyną S. Z., kuris nuėjo į administracinių patalpų skyrių ir ten buvo, kol ji dirbo prie prekystalio. Su S. Z. labai nebendravo, ko nors daugiau apie jį nežino, bet 2023 m. gegužės 11 d., kuomet knygynas turėjo užsidaryti, S. Z. dar nebuvo išėjęs, todėl ji buvo jį paraginusi, kad jau ketina užsidaryti ir laikas jam būtų išeiti. Pats S. Z. raktų nuo knygyno neturėjo, tačiau administraciniame korpuse, kur jis sėdėjo, buvo laikomi raktai nuo visų knygyno patalpų ir durų. Taigi, kada S. Z. paragino išeiti, nes jau užsidaro, S. Z. išėjo iš knygyno, o ji tuomet uždarė ir užrakino knygyno duris. Raktus nuo knygyno įėjimo durų turi ji, nes ji dirbdama prie prekystalio atrakina ir užrakina knygyną, pradėjus ir pasibaigus jos darbo laikui. Taigi, kuomet užrakino knygyną ir išėjo, į knygyną atėjo tik kitą dieną. Prieš išeidama nieko neįprasto nepastebėjo, nebuvo tikrinusi, ar niekas nedingo iš knygyno administracinių patalpų, kadangi net neturėjo tokios minties, kad kas nors gali dingti, kadangi į administracines patalpas užeina tik darbuotojai ir vadovui leidus jo anūkas S. Z. Kiek pamena, 2023 m. gegužės 12 d. apie 10 atėjusi į knygyną ir jį atrakinusi užėjo į vidų, kažko neįprasto iš karto nepastebėjo, tuo labiau, kadangi į knygyną turėjo pristatyti knygas, galvojo apie naujų knygų priėmimą, todėl pati nuėjo į administracines patalpas, kur sėdėjo S. Z. paimti raktų nuo antrųjų durų, vedančių į namo vidinį kiemą, tačiau priėjusi prie stalo ir atidariusi stalčių pamatė, kad jame nėra raktų nuo pastato vidinio kiemo durų. Iš viso yra dvejos durys, vedančios į vidinį kiemą, knygyno gale. Ji tada nuėjo patikrinti, ar yra uždarytos durys į vidinį kiemą iš knygyno ir pamatė, kad pirmosios durys nėra uždarytos, jos buvo privertos, o antrosios durys, buvusios už pravirų, buvo užrakintos. Ji tada įtarė, kad raktus galėjo kažkas paimti ir ketino patikrinti, ar nedingo pinigai iš kasos aparato, todėl grįžusi prie prekystalio ir atidariusi kasą pamatė, kad joje trūksta pinigų, kadangi iš vakar dienos skaičiavo knygyno kasoje buvusius pinigus. Pinigų būtent trūko 21 Eur. Netrukus, kuomet aptiko, kad trūksta pinigų, į knygyną pro pagrindinį įėjimą užėjo S. Z., ji jo klausė, kur pinigai ir raktai, į ką jis jai nieko neatsakė, priėjo prie prekystalio, išsitraukė iš savo drabužių kišenės ar turimos piniginės 20 Eur banknotą kartu su dingusiais raktais ir padėjo ant prekystalio. Ji S. Z. pasakė, kad trūksta dar 1 Eur, į ką S. Z. jai nieko neatsakė, tiesiog išsitraukė iš savo drabužių ar piniginės 1 Eur ir padėjo ant prekystalio. Daugiau su S. Z. ji nieko nekalbėjo, jis nuėjo į administracines patalpas. Kuomet S. Z. buvo priėjęs prie jos, jai būnant prie prekystalio, nuo jo sklido keistas kvapas, nepanašus į alkoholio, o galbūt į narkotinių medžiagų, panašių į augalą, ko tiksliai negali pasakyti. S. Z. kuomet grąžino raktus ir pinigus, pabuvęs administraciniame skyriuje porą valandų išėjo iš knygyno ir daugiau ji jo tą dieną nematė. Po kiek laiko, kada buvo atvežtos knygos ir S. Z. buvo išėjęs, ji pastebėjo, kad iš administracinių patalpų skyriaus, kur sėdėjo vadybininkas, kuris atostogavo, dingo stacionaraus kompiuterio dėžė. Apie tai ji norėjo pranešti vadovui, tačiau jis tuo metu atostogavo, su juo jai nepavyko susisiekti, todėl apie įvykį iš karto policijai nepranešė, kol negrįžo vadovas. Be S. Z. tuo metu nieko daugiau iš knygyno darbuotojų nebuvo, tuo labiau būtent S. Z., kaip paaiškėjo, buvo paėmęs raktus nuo antrojo įėjimo į knygyną, o jai tai pastebėjus, raktus pats su pinigais atidavė. Taigi, jokių abejonių nebuvo, kad kas nors kitas galėjo paimti ir stacionarų kompiuterį. Kiek žino, po ko buvo pastebėtas dingęs kompiuteris, vadovas pats su S. Z. buvo bendravęs ir šį kompiuterį S. Z. vėliau grąžino. Dėl įvykio, kiek žino, vadovas pretenzijų S. Z. neturi, ji jokių pretenzijų S. Z. taip pat neturi, nes jis grąžino raktus, kuriuos buvo paėmęs ir grąžino pinigus, kuriuos buvo paėmęs iš kasos, bei grąžino paimtą kompiuterį. Iš jai priklausančių daiktų niekas taip pat nebuvo dingę.

J. A. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo) pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 12 d. atėjus į darbą pasigedo lauko durų (į kiemą) raktų ir perskaičiavus knygyno kasą, trūko 21 Eur. Užėjęs ryte (apie 10.30 val.) S. Z. grąžino pinigus (21 Eur) ir raktus. Kiek vėliau, jau išėjus S. Z., pastebėjo, kad nėra ir kompiuterio.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad parduodamus kompiuterio komponentus tikrai turėjo ir ketino parduoti, buvo įkėlęs turėtų kompiuterio komponentų skelbimą į internetą, kuomet su juo 2023 m. gegužės 23 d. susisiekė, kaip supranta, pirkėjas M. S. Jis iš pat pradžių neturėjo ketinimo šį apgauti, tikrai ketino jam sutartas prekes išsiųsti per paštomatą, kuomet gavo iš jo 160 Eur pervedimą iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau vėliau spontaniškai sumanė šį apgauti, sutartų kompiuterio komponentų neišsiųsti, o juos pasilikti sau ir vėliau parduoti kam nors kitam. Toks sumanymas apgauti nukentėjusįjį jam kilo dėl to, kad jam tuo metu reikėjo pinigų, pripažįsta, kad turėjo (duomenys neskelbtini). Taip pat, jis po įvykdyto nusikaltimo turėjo minčių, jog gavęs pinigų iš kur nors kitur, atlygins nuostolius M. S., tačiau to nepadarė, nerado iš kur galėtų gauti pinigų. M. S., jau būdamas (duomenys neskelbtini) nutarė atlyginti patirtus nuostolius ir iš savo vardu esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 20 d. atliko pervedimą į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tikisi, kad šis jam pretenzijų nebeturės. Tuo metu, kada įvykdė šį nusikaltimą, jis gyveno viename iš nuomojamų butų, kur tiksliai, dabar neatsimena, kadangi nuomojosi ir keitė gyvenamąją vietą kelis kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. apie 15 val. būdamas namuose, interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo skelbimą apie parduodamą kompiuterio komponento procesorių, kurio kaina buvo nurodyta 60 Eur. Susisiekė su pardavėju, (duomenys neskelbtini) platformoje pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimo metu pardavėjas nurodė, kad turi kompiuteriui skirtą vaizdo plokštę už papildomą sumą, t. y. 110 Eur. Su pardavėju sutarė, kad abi prekes pirks kartu, todėl sutarę prekių pirkimo sąlygas, 2023 m. gegužės 23 d. apie 15.30 val. iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 160 Eur pavedimą į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas S. Z. Iki šios dienos prekių negavo, pardavėjas neatrašo. Dėl apgaulės būdu išviliotų pinigų jam padaryta 160 Eur turtinė žala. Supratęs, kad galimai buvo apgautas, interneto naršyklėje „Google“ suvedė pardavėjo vardą ir pavardę ir rado įrašus, kad šis yra apgavęs ne vieną asmenį. Šiuo metu skelbimas yra užblokuotas (duomenys neskelbtini) administracijos. Dėl apgaulės būdu išviliotų pinigų jam padaryta 160 Eur turtinė žala. Civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje. Teikdamas pareiškimą per portalą epolicija.lt pridėjo susirašinėjimus ir atlikto bankinio pavedimo išrašą.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2023 m. spalio 20 d. apie 17.45 val., į savo „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 160 Eur pervedimą iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pervedimo paskirtis buvo „Žalos atlyginimas pagal (duomenys neskelbtini)“. Pervedimą atlikęs asmuo buvo S. Z., tas pats asmuo, kuris 2023 m. gegužės 23 d. buvo jį apgavęs ir apgaulė būdu išviliojo iš jo 160 Eur, apgaudamas jį, kad išsiųs kompiuterio komponentų detales, kurių taip ir neatsiuntė, nors pinigus jam už šias detales jis buvo jam pervedęs į jo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nusikalstama veika padarytą žalą asmuo jam atlygino pats, atlikęs piniginį pervedimą, jis neturi jam turtinių pretenzijų atlyginti jam padarytą turtinę žalą civiliniu ieškiniu. Prašo teikto civilinio ieškinio nebenagrinėti, kadangi nusikaltėlis pats savo veiksmais padarytą jam žalą atlygino. Prie savo apklausos pateikia banko pavedimo išrašą, kuriame užfiksuota, kad S. Z. pervedė jam 160 Eur, taip atlygindamas padarytą turtinę žalą.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi dokumentai yra pavadinimais: 1) „Mokėjimojimo išrašas“, 2) „Capture1“, 3) „Capture2“, 4) „Capture3“, 5) „Capture4-1“, 6) „Capture6“, 7) „Capture7-1“. Pirmasis dokumentas yra banko sąskaitos išrašas, kiti dokumentai yra susirašinėjimas tarp S. Z. ir pareiškėjo internetinėje erdvėje. Atidarius pirmąjį dokumentą „Mokėjimojimo išrašas“, jame yra pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas su atlikta finansine operacija. Matoma, kad nukentėjusys iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 23 d. atliko pervedimą į gavėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Gavėjo įstaiga yra „UAB „(duomenys neskelbtini)“„, gavėjas yra S. Z., pervedimo suma 160 Eur. Atidarius antrąjį dokumentą „Capture1“, jame yra pateikta susirašinėjimo nuotrauka. Nuotraukoje matoma, kad vyksta susirašinėjimas dėl prekyboje esančio įrenginio pavadinimu „(duomenys neskelbtini), 60 eur.“ Nuotraukoje matoma, kad vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. 8.54 val., parašė žinutę pareiškėjas su tekstu: „labas, dar turit? paimčiau kartu su vaizdo plokšte už 160“, į tai pareiškėjas gauna atsakymą iš S. Z.: 1) 9.09 val., „Deal“, 2) 9.09 val., „Čia tikiuosi apie (duomenys neskelbtini)0 šnekat (jaustukas)“, 3) 9.09 val., „(jaustukas)“. Į tai M. S. 9.15 val., atrašo „galėsit išsiųsti?“ Daugiau nuotraukoje informacijos nėra. Atidarius trečiąjį dokumentą “Capture2“, jame yra pateikta susirašinėjimo tęsinio nuotrauka. M. S. parašė žinutę 9.27 val., „Aha (duomenys neskelbtini) ti“. Į tai S. Z. atsakė 9.29 val., „Galiu siusti bet tik gavęs apmokėjimą“. Į tai M. S. 9.35 val., parašė: „o išperkamąja būtų galima?“. S. Z. 9.37 val., parašė „Iš kokio jūs miesto?“, M. S. 9.44 val., atrašė „(duomenys neskelbtini)“. Į tai S. Z. 9.55 val., parašė „Į (duomenys neskelbtini) pusę nemanau kad surasiu kas važiuos greitu metu. Išperkamuoju labai ilgai užtruks viskas o kaina nes“ – ekrano vaizdas baigiasi, daugiau informacijos nėra. Atidarius ketvirtąjį dokumentą „Capture3“, jame yra pateikta susirašinėjimo tęsinio nuotrauka, kuomet S. Z. 9.55 val., parašė žinutę „Į (duomenys neskelbtini) pusę nemanau kad surasiu kas važiuos greitu metu. Išperkamuoju labai ilgai užtruks viskas o kaina nes noriu greitai parduoti ir turėti pinigus rankoje.“, taip pat S. Z. 9.55 val. parašė „Tai manau palaukiam truputį, jeigu neatsiras pirkėjas paprastu būdu tada galėsiu siųsti išperkamuoju.“. Į tai M. S. 9.57 val., parašė „hmm, gal tada 150 už viską ir omniva siųsti“, bei pridėjo 9.57 val., žinutę „padaryčiau pavedimą“. Atidarius penktąjį dokumentą „Capture4-1“, jame yra pateikta susirašinėjimo tęsinio nuotrauka, kuomet S. Z. 10.19 val. parašė žinutę „160 ir taip kau labai geras deal‘as“. Į tai M. S. 10.19 val., atrašė „nu gerai, pervesiu“ bei 10.20 val., papildė žinutę „sakykite kur“. Į tai 10.24 S. Z. atrašė „S. Z. (duomenys neskelbtini)“. Po šios žinutės M. S. 10.26 val., parašė „pervedžiau“, taip pat 10.27 val., papildė žinutę „(duomenys neskelbtini) paštomatas (duomenys neskelbtini)“, daugiau informacijos nėra. Atidarius šeštąjį dokumentą „Capture6“, jame yra pateikta susirašinėjimo tęsinio nuotrauka, kuomet S. Z. 10.34 val., parašė žinutę „Ok įdėsiu atsiusiu“. Po to, 2023 m. gegužės 24 d., 17.53 val., M. S. parašė žinutę su tekstu „Labas. Pavyko išsiųsti?“, bei papildė žinutę 19.41 val., „Sveiki“. Į tai S. Z. 21.24 val., atrašė „Sveikas, ryte išsiųsiu. Buvo pasimetęs (duomenys neskelbtini) (jaustukas)“. Į tai 22.12 val., M. S. parašė „kurios dienos ryte? (jaustukas)“. Daugiau informacijos nėra. Atidarius septintąjį dokumentą „Capture7-1“, jame yra pateikta susirašinėjimo tęsinio nuotrauka, kuomet S. Z. 22.12 val., parašė žinutę „Rytojaus (jaustukas) i pietų maz“, po to 22.12 val., papildė „Max“. Į tai M. S. 22.13 val. parašė „liuks atsiųsk kodą siuntos (jaustukas)“. Yra matoma, kad ši M. S. siųsta žinutė buvo perskaityta S. Z., tačiau jis jam daugiau nebeatsakė. Po to M. S. dar buvo siuntęs S. Z. žinutes kitą dieną, t. y. 2023 m. gegužės 26 d. 13.26 val., „Labas, na kaip ten? (jaustukas)“, po to papildė 14.16 val., „Sveiki“, po to dar papildė 16.06 val., „Prisijungęs, bet neatrašot (jaustukas)“. Daugiau žinučių nuotraukose nėra.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrimas gautas atsakymas iš „(duomenys neskelbtini)“ su S. Z. anketa pagal atsakymą (duomenys neskelbtini). Atidarius šį dokumentą, jame yra pateikta informacija apie S. Z. įdėtą elektroninį skelbimą kurio ID (duomenys neskelbtini). Skelbimo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, prekės aprašymas „Pilnai veikiantis. Esant reikalui galiu siųsti“. Prie šio skelbimo yra nurodytas S. Z. el. paštas ir telefono numeris. Iš skelbimo matoma, kad jis buvo įdėtas 2023 m. gegužės 22 d. 16:00:34, Iš IP adreso (duomenys neskelbtini), o pašalintas 2023 m. gegužės 23 d. 10:33:42, Iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus skelbime užfiksuotus IP adresus, yra pasikartojantys IP (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Daugiau skelbime tyrimui reikšmingos informacijos nėra užfiksuota.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus S. Z. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, matyti 2023 m. gegužės 23 d. įeinantis mokėjimas iš M. S. „už procesorių ir vaizdo plokštę 160 Eur“.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę rado netoli tos vietos, kur jį buvo sulaikę policijos pareigūnai ir darė kratą tuo metu jo faktinėje laikinoje gyvenamojoje vietoje. Pačią kortelę rado dieną prieš iki jo sulaikymo netoli „(duomenys neskelbtini)“ kaimo, prie automobilių kelio. Asmens tapatybės kortelė gulėjo piniginėje, jeigu gerai atsimena, ji buvo juodos spalvos piniginėje, kuri buvo odinė. Šioje piniginėje buvo ir daugiau plastikinių kortelių, tarp kurių buvo nuolaidų kortelės, bankinių kortelių nebuvo, pinigų piniginėje taip pat nebuvo. Radęs šią piniginę, jis ją apžiūrėjo ir nutarė paimti, kad galėtų grąžinti savininkui, bet tiesiog to nespėjo padaryti, kadangi kitą dieną buvo sulaikytas. Ši piniginė gali būti, kad iki šiol guli tame pačiame vagonėlyje, kuriame jis buvo sulaikytas, bet tiksliai negali nurodyti kur ji guli arba jis ją išmetė, kadangi nepamena, kad kratos metu pareigūnai būtų ją radę. Iki sulaikymo, kuomet šią piniginę rado, asmens tapatybės kortelę įsidėjo į savo piniginę, kurią kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Kodėl ją įsidėjo į savo piniginę, negali pasakyti. Jis, jeigu gerai pamena, buvo bandęs ieškoti internetu šio asmens, kad galėtų grąžinti jo asmens tapatybės kortelę, tačiau jam to nepavyko padaryti, minčių skambinti į policiją ir pranešti apie radinį turėjo, bet nemanė, kad policija taip toli atvažiuos, kad paimtų rastą kortelę. Dėl šio poelgio taip pat gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena jau (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios vietos neturi ir neturėjo, Vilniuje ar Vilniaus rajone gyvenamosios vietos neturi. Jis buvo praradęs jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tiksliau ją jam pagrobė su visa pinigine. Tai galėjo būti 2015 metais, tikslios datos jis nurodyti negali, tačiau atsimena, kad ji buvo pagrobta jam svečiuojantis Vilniaus mieste. Tapatybės kortelės numerio nurodyti negali, neprisimena. Jis atsimena, kad 2015 metais jam būnant Vilniaus miesto autobusų stotyje, jam iš nugaros pusės pribėgo vyras ar jaunuolis, kuris iš užpakalinės jo kelnių kišenės ištraukė ir tokiu būdu pagrobė piniginę su joje buvusiais dokumentais, t. y. „Swedbank“ banko kortele ir asmens tapatybės kortele. Kad jam piniginę pavogė jis žino, nes kai ją traukė jam iš užpakalinės kelnių kišenės, jis tą pastebėjo. Jis tiksliai neprisimena, ar pranešė apie vagystę teisėsaugos institucijoms, bet po vagystės tą pačią dieną blokavo savo banko kortelę ir kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl naujos tapatybės kortelės pagaminimo. Jam pagrobta asmens tapatybės kortelė grąžinta nebuvo, tik šiais metais, t. y. 2023 m., tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, skambino vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad yra surasta jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Tokio asmens kaip S. Z. jis nepažįsta, toks asmuo jam neskambino ir kitaip nebuvo su juo susisiekęs, jam tik skambino policijos pareigūnu prisistatęs vyras, kuris teigė, kad atsirado jo asmens tapatybės kortelė, kuri buvo dingusi. S. Z. jis jokių pretenzijų neturi ir nereiškia. Rasta asmens tapatybės kortelė jam nereikalinga, kadangi jis turi išsiėmęs naują, todėl pageidauja, kad ji būtų perduota Migracijos tarnybai.

Kratos protokole nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d. atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), statybiniame vagonėlyje, koordinatės (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu faktiškai gyveno S. Z., juodos spalvos kuprinėje, gulinčioje šalia lovos, matoma raudonai juodos spalvos piniginė, kurios viduje yra „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. P. vardu; „Labas“ SIM kortelės dėklas be SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); „Pildyk“ SIM kortelės dėklas be SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. Z. vardu, matomi išplėšti lapai; grynieji pinigai: 1 doleris, 2 Eur ir 60 euro centų, taip pat šalia lovos guli juodos spalvos ausinės „Sony“ su dėkliuku.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent, 2023 m. birželio 7 d. atlikus kratą (duomenys neskelbtini), S. Z. gyvenamojoje vietoje, kuomet jis buvo sulaikytas, kratos atlikimo metu (duomenys neskelbtini), vagonėlyje, buvo rasta raudonai juodos spalvos piniginė, kurioje buvo rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. P. vardu. 2023 m. rugpjūčio 7 d. atlikus kratos metu paimtų daiktų apžiūrą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota ne S. Z., o asmeniui vardu V. P. Siekiant patikslinti, kokiu būdu minėtas asmens dokumentas buvo prarastas ir surastas pas S. Z., buvo tikrinti duomenys policijos duomenų registre. Buvo nustatyta, kad minėta tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškoma pagal ROIK (duomenys neskelbtini). Dokumentas ieškomas, norint jį paimti. Kokių nors įrašų, jog dokumentas būtų pagrobtas nėra. Pagal gautus duomenis iš registrų, nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. P. vardu galiojo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir buvo išduota (duomenys neskelbtini). Ši asmens tapatybės kortelė buvo prarasta 2015 m. birželio 11 d., kur ji buvo prarasta ir kokiomis aplinkybės nėra nustatyta. Patikrinus papildomus duomenis registruose, nustatyta, kad minėta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta negaliojančia. Patikrinus duomenis apie V. P. policijos sistemose, nebuvo rastų atliekamų tyrimų ar pranešimų dėl vagystės, plėšimo ar sukčiavimo. Duomenų, jog būtų pagrobta V. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ja, ar jos duomenimis būtų pasinaudota, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykdė 4 nusikalstamas veikas. Dėl savo šių įvykdytų nusikalstamų veikų gailisi, jas įvykdė, nes tuo metu jam reikėjo pinigų, buvo veikiamas streso bei (duomenys neskelbtini), dėl to ryžosi įvykdyti nusikalstamas veikas. Yra susitaikęs su savo seneliu, iš kurio knygyno buvo pavogęs kompiuterį su pinigais iš kasos, t. y. pinigus į kasą grąžino bei grąžino kompiuterį, senelis jam jokių pretenzijų nereiškia. Atlygino bendrai 160 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam M. S., kuomet jį apgavęs, gavo iš jo 160 Eur. Taip pat yra sudaręs taikos sutartį su buvusia darboviete UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl bendrai 12 127 Eur atlyginimo. Šiuo metu jau yra atlyginęs 4 000 Eur, bei dar pagal tarp jų sudarytą grafiką, pasižadėjo atlyginti 4 000 Eur, mokant kas mėnesį.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo S. Z. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. Z. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Bausmės skyrimas

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. Z. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) S. Z. (duomenys neskelbtini), jam buvo (duomenys neskelbtini). S. Z. (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas. S. Z. buvo savanoriškai kreipęsis į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje paskyrus areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės šiuo konkrečiu atveju yra teisingos ir proporcingos, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, S. Z. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Z. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo S. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 7 d. 11.10 val. iki 2023 m. liepos 17 d.

Prokurorė siūlo kaltinamajam S. Z. atidėti arešto bausmės vykdymą 1 metams. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. Z., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams.

S. Z. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 851 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2024 m. kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir S. Z. pasirašė sutartį, kurioje nurodyta, kad žalos dydis sumažinamas iki 8 000 Eur, 4 000 Eur S. Z. jau yra atlyginęs. S. Z. įsipareigojo likusius 4 000 Eur atlyginti į UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal grafiką: 2024 m. balandžio 15 d. – 1 000 Eur, 2024 m. gegužės 15 d. – 1 000 Eur, 2024 m. birželio 15 d. – 1 000 Eur, 2024 m. liepos 15 d. – 1 000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad yra pagrindas bylos dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2024 m. kovo 8 d. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo S. Z. susitarimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) (duomenys neskelbtini) straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis, CK 6.985 straipsnis).

Nukentėjusysis M. S. pareiškė 160 Eur dydžio civilį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. Z. atlyginus 160 Eur M. S. ieškinio atsisakė. Vadovaujantis BPK (duomenys neskelbtini) straipsniu, procesas dalyje dėl nukentėjusiojo M. S. ieškinio dėl 160 Eur nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

S. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir S. Z. skirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Z. 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. Z. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. birželio 7 d. 11.10 val. iki 2023 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. Z. arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti ir Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. Z.

Patvirtinti S. Z. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2024 m. kovo 8 d. sutartį dėl 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį S. Z. į UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) atlygina turtinę žalą pagal grafiką: 2024 m. balandžio 15 d. – 1 000 Eur, 2024 m. gegužės 15 d. – 1 000 Eur, 2024 m. birželio 15 d. – 1 000 Eur, 2024 m. liepos 15 d. – 1 000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (duomenys neskelbtini) straipsniu, procesą dalyje dėl M. S. civilinio ieškinio nutraukti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.