Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir Ž. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

Šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu, minėta, gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) ar funkcijų priskirtinų kitoms institucijoms.

Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl žemės sklype, Naujakurių g. 8, Teleičių k., Garliavos apyl. sen., Kauno r., nustatyto servituto pasibaigimo. Faktinių pobūdžio duomenų dėl galimo ginčo ar pan. nėra nurodyta. Išaiškintina, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčo dėl servituto pasibaigimo tarp šalių nėra, todėl šalys turi kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą nustatyti servitutą, ar jos teisių perėmėją, dėl servituto panaikinimo. Taip byloje nėra pateikta institucijos, kuri nustatė servitutą, pozicija.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas (CK 6.983 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjų A. V. ir Ž. A. prašymo dėl 2019-01-02 taikos sutarties patvirtinimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjams.

Nutartis neskundžiama.